Apie numatomą mokesčių reformą dabar kalba visi. Valdantieji akcentuoja, kad tokia plati, įvairias gyvenimo puses apimanti mokesčių reforma vargu, ar kada buvo, ji jau seniai pribrendusi, tik vis buvo atidėliojama. Reformą paskatino ir geopolitinė padėtis, būtinumas didinti lėšas šalies gynybai. Bene daugiausia aistrų kelia Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio įvedimas, nes jis paliestų nemažą visuomenės dalį. Kiek mokėsime už nekilnojamąjį turtą, dar neaišku.
Nekilnojamojo turto mokestis - ką valdžia sugalvojo?
Teigiama, kad NT mokesčio įvedimu siekiama išplėsti nekilnojamojo turto mokesčio bazę, supaprastinti mokesčių administravimą ir padidinti biudžeto pajamas iš mažesnį neigiamą poveikį ekonomikai darančių šaltinių. Siekiant didinti valstybės gynybos finansavimą, siūloma gyventojų už nekomercinės paskirties nekilnojamąjį turtą sumokėto nekilnojamojo turto mokesčio 50 proc.
Būtų apmokestinamas ir apleistas NT, taikant iki 4 proc. Šios savaitės pradžioje premjeras Gintautas Paluckas teigė, jog mokesčio riba šeimai gali būti 100 tūkst. eurų, t. y. 50 tūkst. eurų vienam asmeniui. Už būstą, kuriame savininkas deklaruoja gyvenamąją vietą, būtų taikoma 50 proc. lengvata, bet ne didesnei negu 450 tūkst.
Premjeras iškėlė ir naują iniciatyvą suteikti daugiau galios savivaldybėms. Savivaldybės, būdamos arčiausiai žmonių, galėtų pačios nusistatyti savo NT mokesčio ribas ar atleisti nuo mokesčio turto savininkus dėl socialinės paramos statuso ir kitų pagrįstų priežasčių. Vilniuje, Katedros aikštėje balandžio pabaigoje buvo surengtas mitingas prieš NT mokestį, atsirado ir kitų pilietinių iniciatyvų, kad būsto mokestis būtų sustabdytas.
Manau, kad tos „lubos“ bus apie 50 tūkst. eurų žmogui ir gyvenamajam būstui mokestis bus mažinamas perpus. Pagal šį projektą NT mokesčio surinkta suma per metus dabar siektų apie 40-50 mln. eurų, ateityje apie 100 mln. eurų. Be abejo, NT vertė skirtingose savivaldybėse yra skirtinga. Manau, kad nereikėtų savivaldybėms perkelti atsakomybę nustatyti ribas ar lengvatas, reikėtų rasti kitą būdą. Jei ta riba liks 50 tūkst. eurų žmogui, tai kaimiškose vietovėse, mažesniuose miesteliuose turtas tos sumos dažniausiai nesieks ir mokėti nereikės. Pati Vyriausybė kalbasi su profsąjungomis, kitomis organizacijomis, ir partijos tą reformą mato skirtingai, bet tai normalu.
Šiuo metu siūlomam NT mokesčio modeliui nepritariu. Jis neteisingas, pernelyg apibendrintas ir supriešinantis visuomenę. Vietoje realios pagalbos gynybai matome neaiškų, socialiai netolygų ir teisingumo principo neatitinkantį pasiūlymą. Šiuo metu galiojantis projektas labiausiai paliestų miestų ir kurortinių vietovių gyventojus, kurių turtas brangesnis vien dėl lokacijos, o ne dėl prabangos. Mano nuomone, NT mokestis turėtų būti taikomas tik tiems, kurių turto vertė gerokai viršija įprastą lygį jų gyvenamoje vietoje.
Ankstesnė Vyriausybė siūlė sprendimą, kuris leistų į tai atsižvelgti - mokesčio nereikėtų mokėti, jei būsto vertė neviršija 1,5 karto savivaldybės vidurkio. Toks būdas būtų teisingesnis. abartinės siūlomos ribos - 40 ar 50 tūkstančių eurų - per žemos ir reikštų, kad mokestį mokėtų beveik visi. Manau, kad neapmokestinama suma turėtų būti bent 100 tūkstančių eurų vienam žmogui, ir ji turėtų skirtis pagal savivaldybę. Kalbant apie lengvatas - jos būtinos pirmam būstui, daugiavaikėms šeimoms, senjorams ir jautresnėms gyventojų grupėms. Kitaip tai bus papildoma našta dirbančiai viduriniajai klasei.
Pati idėja, kad sprendimus dėl mokesčio tarifų ir lengvatų priimtų savivaldybės, iš pirmo žvilgsnio atrodo logiška - juk jos geriausiai pažįsta savo gyventojų poreikius, turto vertes, socialinę situaciją. Tokiu būdu būtų galima lanksčiau atsižvelgti į konkrečius vietos skirtumus, o tai, žinoma, yra privalumas. Tačiau kartu matau ir grėsmių. Jei centrinė valdžia perkelia atsakomybę savivaldybėms be aiškios metodikos, be vieningų principų, kyla rizika, kad bus dar labiau išbalansuota mokestinė sistema tarp regionų.
Vienur žmonės mokės daugiau, kitur - mažiau, ir ne dėl objektyvių skirtumų, o dėl politinių sprendimų. Taip pat gali stiprėti socialinė nelygybė tarp skirtingų savivaldybių. Esu už demokratiją ir tvirtai palaikau žmonių teisę išsakyti savo nuomonę - tai vienas svarbiausių brandžios visuomenės pamatų. Tačiau nepritariu jau įvykusiam mitingui, kuris, deja, pasižymėjo neaiškiais organizatoriais, miglotais reikalavimais ir iš esmės nesuformulavo aiškios, konstruktyvios žinutės. Buvo sunku pasakyti - ar mitingas prieš nekilnojamojo turto mokestį, ar prieš visą valstybę. Kartu manau, kad šis įstatymo projektas turi būti atvirai svarstomas ir pagrįstai kritikuojamas. Jis nėra nei politiškai subalansuotas, nei socialiai teisingas.
Dabar siūlomam NT mokesčiui nepritariu. Šis mokestis, priešingai nei bandoma pateikti, net nebus skirtas valstybės gynybai - lėšos keliaus į savivaldybių biudžetus, kurių ryšys su nacionaliniu saugumu toks pat stiprus, kaip ir jų noras taupyti. Pažvelkime į realybę: daugelis savivaldybių gyvena lyg būtų Silicio slėnio startuoliai - išlaidauja be saiko, o jų merai investuoja į savireklamą labiau nei kai kurios įmonės į rinkodarą.
Pats faktas, kad siūlomos įvairios „lubos“, rodo vieną: niekas rimtai neskaičiavo, kaip šis mokestis veiks. Čia daugiau panašu į „pažiūrėkim, kiek dar galima išspaust“, nei į apgalvotą politiką. Jei jau būtinai reikia „lubų“, jos turėtų prasidėti bent nuo 100 tūkst. eurų asmeniui. Kalbėti apie lengvatas dar anksti - negalima siūlyti pleistro, kai dar nežinom, kur pjūvis.
Idėja, kad dėl NT dydžio spręstų savivaldybės, logiška - situacijos regionuose tikrai nevienodos. Bet jeigu įgyvendinsime taip, kaip dabar veikia mokesčių lengvatų svarstymai kai kuriose savivaldybėse, tai ačiū, bet ne. Esu Savivaldybės mokesčių lengvatų komisijos narys ir galiu pasakyti: kartais atrodo, kad dalyvauju ne posėdyje, o mėgėjiškame spektaklyje. Sprendimai - iš anksto nulemti, argumentai - kaip iš teatro repeticijų.
O pilietines iniciatyvas vertinu teigiamai. Tai demokratijos stuburas - žmonės turi teisę ne tik tyliai mokėti mokesčius, bet ir garsiai pasakyti, kai jau peržengiama riba. Manau, kad Seimas galėtų net įtvirtinti pareigą politikams bent jau išeiti ir pasikalbėti su protestuotojais - dabar gi dažnas slepiasi už langų, lyg liaudis būtų grėsmė, o ne darbdavys. Savaime suprantama, kalbu apie taikias iniciatyvas, be smurto ar patyčių - tokios formos protestai turėtų būti ne tik toleruojami, bet ir girdimi.
Apleistų pastatų apmokestinimas: situacija savivaldybėse
Siekiant, kad būtų sutvarkyti apleisti pastatai Alytuje, dar praėjusiais metais gegužės mėnesį miesto taryba patvirtino maksimalų - 3 proc. - mokesčio tarifą neprižiūrimiems, apleistiems pastatams. Į apleistų ir neprižiūrimų nekilnojamojo turto objektų sąrašą įtraukti viso miesto teritorijoje esantys pastatai (anksčiau į šį sąrašą nebuvo įtraukiamas Pramonės rajonas). Tačiau situacija iš esmės nepasikeitė ir dauguma pastatų - vaiduoklių “tebepuošia” įvairias miesto vietas.
Pasak savivaldybės direktoriaus pavaduotojos Vilijos Ramanauskienės, tokių sprendimų siekis - ne nubausti, bet paskatinti tvarkytis ir naudoti savo turtą. 2017 metai buvo pirmieji, kai netvarkingi žemės sklypai įtraukti į nenaudojamų žemės sklypų sąrašą, kurį gavusi Mokesčių inspekcija paskaičiavo maksimalų, net 5 kartus didesnį žemės mokesčio tarifą. Daug sklypų savininkų pasinaudojo savivaldybės suteiktu įspėjimo terminu ir savo sklypus susitvarkė - šienavo, kirto menkaverčius krūmus ir išvežė laužą bei šiukšles. Iš 228 į sąrašą įtrauktų sklypų neprižiūrimais liko tik 29.
Apleisti ir neprižiūrimi pastatai Šilutės mieste atrodo kaip šunvotės, apsėdusios atsinaujinantį kūną. Ši problema egzistuoja ne pirmus metus. Tačiau turimos poveikio priemonės tokių pastatų savininkams yra nepakankamos. Birželio mėnesio paskutinį ketvirtadienį vykusiame Savivaldybės tarybos posėdyje buvo pristatytas sprendimo projektas dėl nekilnojamojo turto, kuriam taikomas 3 procentų nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, sąrašo sudarymo.
Peršasi išvada, kad kažkas galimai balsuoja už sprendimus net jų neskaitęs. Esmė tame, kad šiuo dokumentu yra nustatomos kriterijų ribos, kuriais pripažįstama nekilnojamą turtą esant apleistu. Taip pat yra toks kriterijus, kaip nesilaikymas statinio techninės priežiūros reikalavimų. Nežiūrint į griežtėjantį Savivaldybės tarnautojų toną apleistų pastatų savininkų atžvilgiu, numatytos ir tam tikros išlygos pastariesiems. Jomis bus galima pasinaudoti ir išvengti maksimalaus nekilnojamo turto mokesčio.
Tai kompetentingų tarnybų nustatyti kai kurie apribojimai naudotis nekilnojamu turtu, kai tretieji asmenys suniokojo turtą. Pastarosios išlygos yra apibrėžtos šešių mėnesių terminu. Tad suprantamas siekis pažaboti galimus gudravimo atvejus. Šiais dokumente išdėstytais kriterijais diskusijos nei komitetuose, tuo labiau Tarybos posėdyje nebuvo. Kur kas svarbiau domino politikus šio mokesčio surinkimo bei administravimo klausimai.
Tad šios diskusijos nepalikime nuošalyje ir pažiūrėkime, kokia situacija. Ypač įdomu, jog iš čia taip pat išplaukia esminis klausimas, kuris rūpi ne tik politikams, bet ir eiliniams piliečiams: kaip kovoti su apleistų pastatų savininkais, ypač tų, kurie dešimtmečius „puošia“ rajono gyvenvietes. Tad praktikoje maksimalaus nekilnojamo turto mokesčio tarifas savivaldybės biudžetą papildo nežymia suma. Pastaraisiais metais šis sąrašas praktiškai nesikeičia ir svyruoja apie dvidešimt penkis nekilnojamo turto vienetus. Pasak Savivaldybės administracijos Biudžeto ir finansų skyriaus vedėjos Doritos Mongirdaitės, už šį mokestį į Savivaldybės biudžetą įplaukia apie penkis tūkstančius eurų.
Kaip kovoti su tokiais nekilnojamo turto savininkais ar valdytojais, Šilutės r. „Didinti mokestį, ne tris procentus, sakykime, 10-15 procentų“, - teigė meras, įvardindamas tai kaip esminę priemonę. Dar vieną neigiamai veikiantį kriterijų politikas įžvelgia likutinę nekilnojamo turto vertę, nuo kurios skaičiuojamas mokestis. Tokia įstatymo nuostata praktiškai neneša jokios naudos Savivaldybės biudžetui. Taip pat neatlieka skatinimo funkcijos.
Administracijos direktorius problemos sprendimą mato mokesčio administravimo procese. Jo nuomone, jei Savivaldybė, o ne Mokesčių inspekcija administruotų šio mokesčio surinkimą, reikalai pagerėtų. Diskutuojant apie maksimalaus nekilnojamo turto mokesčio tarifo taikymo ypatumus, vieno politiko lūpomis nuskambėjo frazė, kad šis tarifas negali būti taikomas gyvenamiesiems pastatams.
Lietuvos valstybinė mokesčių inspekcija skelbia, kad „Nekilnojamojo turto mokesčio tarifą, intervale nuo 0,5 procento (iki 2019 m. gruodžio 31 d. Taigi, klausimas dėl gyvenamosios paskirties pastatų - klausimas Savivaldybės administracijos rankose. Patvirtintame maksimalaus tarifo apraše nėra išskirti gyvenamieji pastatai. Išimtis, anot VMI, gali būti taikoma pagal konkrečiai nustatytus kriterijus. Nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamas gyventojų NT, naudojamas pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti (uždirbti), švietimo darbui, socialinei globai ir socialinei priežiūrai, fizinio asmens, turinčio meno kūrėjo statusą NT naudojamas kaip kūrybinės dirbtuvės (studijos) individualiai kūrybinei veiklai, taip pat NT, esantis kapinių teritorijoje.
Nekilnojamojo turto mokesčiu taip pat neapmokestinami fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantys ar jų įsigyjami gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statiniai (patalpos), žuvininkystės statiniai ir inžineriniai statiniai, kurių bendra vertė neviršija 150 000 eurų (iki 2019 m. gruodžio 31 d. buvo 220 000 eurų), o asmenims, auginantiems tris ir daugiau vaikų (įvaikių) iki 18 metų, ir asmenims, auginantiems neįgalų vaiką (įvaikį) iki 18 metų, taip pat vyresnį neįgalų vaiką (įvaikį), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamoji vertė didinama iki 200 000 eurų (iki 2019 m. gruodžio 31 d.
Nauja NT mokesčio tvarka nuo 2026 metų
Nuo 2026 metų sausio įsigaliosiant naujai gyventojų nekilnojamojo turto (NT) mokesčio tvarkai, kai tarifas pirmajam būstui priklausys nuo savivaldybių sprendimų, dalis jų jau skelbia, kokius tarifus siūlys. Savivaldybių tarybos iki gruodžio 1 dienos turi nustatyti tarifą 0,1-1 proc. ribose, jis bus skaičiuojamas nuo būsto vertės, viršijančios 450 tūkst. eurų vienam žmogui arba 900 tūkst. eurų bendrasavininkams.
BNS paklausė daugiau nei 10 didžiųjų miestų, rajonų ir kurortų savivaldybių, tačiau iš jų tik 5 jau iš esmės jau žino, koks bus pasiūlymas tarybai. Kitos būsimo sprendimo dar nepateikia. Utenos, Klaipėdos, Šiaulių, Palangos savivaldybės nuo 2026 metų planuoja taikyti mažiausią mokesčio tarifą - 0,1 proc., tuo metu Neringos - 0,5 procento.
Savivaldybių pozicijos
- Vilnius: Dar svarsto, parengtos visos alternatyvos: mažinimo, lygio išlaikymo, didinimo.
- Kaunas, Klaipėdos rajonas, Marijampolė, Druskininkai, Birštonas ir Mažeikiai: Vyksta diskusijos arba laukiama duomenų iš Registrų centro.
- Utena, Klaipėda, Šiauliai, Palanga: Planuojama taikyti mažiausią mokesčio tarifą - 0,1 proc.
- Neringa: Siūloma išlaikyti esamą pirmojo būsto NT mokesčio tarifą - 0,5 proc.
Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus sako, jog miestas suinteresuotas, kad didėsianti mokestinė turto vertė netaptų našta nei gyventojams, nei komercinio NT savininkams, tačiau tuo pat metu būtų užtikrintos įplaukos į miesto biudžetą. Utena ketina taikyti mažiausią tarifą - 0,1 proc., tačiau dar vyks diskusijos taryboje. Šiauliai ir Palanga taip pat ketina taikyti 0,1 proc. mokesčio tarifą, nors Palangos savivaldybė sako, jog tai tik preliminarus siūlymas.
NT mokesčio tarifai nuo 2026 metų
Nuo kitų metų įsigaliojanti nauja NT mokesčio tvarka numato skirtingą pagrindinio ir antro ar paskesnio būsto, kurio vertė viršija 50 tūkst. eurų, apmokestinimą. Antras ir paskesnis turtas, kuriame savininkams nėra deklaravęs gyvenamosios vietos, bus apmokestinamas 0,2-1 proc. tarifais:
- 50-200 tūkst. eurų vertės turtui - 0,2 proc.
- 200-400 tūkst. eurų vertės - 0,4 proc.
- 400-600 tūkst. eurų vertės - 0,6 proc.
- 0,6-1 mln. eurų vertės - 0,8 proc.
- Virš 1 mln. eurų - 1 proc. tarifas.
Komercinio NT apmokestinimas
Komercinio NT apmokestinimo tvarka nuo 2026 metų nesikeičia - jam bus taikomas 0,5-3 proc. mokestis, o konkrečius tarifus taip pat nustatys savivaldybės. Be to, šis turtas bus apmokestintas papildomu 0,2 proc. tarifu, o jo lėšos bus skirtos Gynybos fondui. Apleistam turtui bus taikomi 1-5 proc. tarifai.
Anot A. Vaitkaus, Klaipėdos savivaldybė neplanuoja keisti komercinio NT mokesčio tarifo - jis turėtų likti 0,8 proc., tuo metu galiojantį 3 proc. tarifą apleistam turtui siūlys didinti iki maksimalios 5 proc. ribos. Palangos taryba šio mokesčio tarifą 2026 metams jau patvirtino birželio pabaigoje ir jo keisti neplanuoja - jis bus 0,6-2,7 proc., priklausomai nuo turto paskirties, o apleistam turtui - 3 proc.
Seimo priimtos NT mokesčio įstatymo pataisos
Seimas šių metų birželį priėmė daugiausia diskusijų visuomenėje sukėlusias NT mokesčio įstatymo pataisas. Vyriausybės teiktas tiek pirminis, tiek vėlesnis pakoreguotas projektas valdančiųjų buvo pakeistas, visuomenei ir daliai politikų jį sukritikavus. Dabar gyventojų NT apmokestinamas 0,5-2 proc. tarifais, tačiau tik nuo 150 tūkst. Šiuo metu gyventojai, turintys iki 150 tūkst. eurų vertės būstą, NT mokesčio nemoka.
Pagal Vyriausybės patvirtintus pasiūlymus, dabartinės visiems vienodos neapmokestinamos NT vertės neliktų. Tačiau planuojama įvesti atskirą apmokestinimo tvarką pirmajam (pagrindiniam) gyvenamajam būstui ir kitam nekilnojamajam turtui - pavyzdžiui, papildomiems butams, namams, garažams ar sodyboms.
Jei savivaldybė iki nustatyto termino sprendimo nepriimtų, visai būsto vertei būtų automatiškai taikomas minimalus - 0,1 proc. tarifas. Gyventojams priklausantis nekilnojamasis turtas, kuris nėra jų pagrindinis gyvenamasis būstas, pavyzdžiui, sodo namelis, garažas ar antras butas - būtų apmokestinamas tik tuo atveju, jei jo vertė viršytų 20 tūkst. eurų.
Šiuo atveju būtų taikoma progresinė mokesčių sistema: nuo 20 tūkst. iki 200 tūkst. eurų būtų taikomas 0,1 proc. tarifas, nuo 200 iki 400 tūkst. eurų - 0,2 proc., nuo 400 iki 600 tūkst. eurų - 0,5 proc., o viršijus 600 tūkst. eurų - 1 proc. Beje, be NT mokesčio Lietuvoje taikomas ir žemės mokestis.
Nekilnojamojo turto mokestis Baltijos šalyse ir Lenkijoje
O kaip nekilnojamasis turtas apmokestinamas Lietuvos kaimynėse Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje?
Estija
Estijoje 2025 m. nekilnojamojo turto mokesčio sistema išlieka viena paprasčiausių Europoje, nes apmokestinama yra tik žemė (pastatų ar statinių vertė nėra apmokestinama). Dažniausiai NT mokestis yra mokamas kartą per metus, tačiau kai jo suma viršija 100 eurų, mokestis mokamas dviem dalimis. Pirmoji mokesčio dalis turi būti apmokama kovo 31 d., o antroji dalis - iki spalio 1 d.
Žemės mokesčio tarifai Estijoje svyruoja nuo 0,1 iki 2 proc. mokestinės vertės per metus. Apmokestinamoji vertė nustatoma centralizuotai, o jai taikomi mokesčio tarifai priklauso nuo žemės paskirties:
- Gyvenamosios paskirties, namų valdų žemė: 0,1-1 proc.
- Ūkinės paskirties žemė: 0,1-0,5 proc.
- Kitos paskirties žemė (pvz., komercinė, gamybinė, transporto): 0,1-2 proc.
Latvija
Latvijoje NT mokestis yra taikomas tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, turintiems žemės, pastatų ar jų dalių. Mokestis apskaičiuojamas nuo kadastrinės turto vertės, o tarifai gali svyruoti nuo 0,2 iki 3 proc. Konkrečius tarifų dydžius kiekvienais metais nustato savivaldybės - jos gali pritaikyti mažesnius ar didesnius tarifus priklausomai nuo turto naudojimo paskirties, būklės ir kitų kriterijų.
Jei kažkuri savivaldybė nepaskelbia tarifų iki nurodyto laikotarpio, tuomet taikomas standartinis 1,5 proc. tarifas. Savivaldybės turi teisę padidinti tarifą iki 3 proc. apleistiems, netvarkomiems pastatams. NT mokesčiu Latvijoje apmokestinami ir įvairūs inžineriniai statiniai - greitkeliai, gatvės, automobilių stovėjimo aikštelės, tiltai, viadukai, tuneliai, įvairūs vamzdynai, ryšių ar elektros linijos.
Gyvenamiesiems namams, jų dalims ir visoms negyvenamųjų pastatų dalims, kurios yra funkciškai naudojamos gyvenimui, bet nėra skirtos verslui ar prekybai, yra taikomas progresinis tarifas. Tokiu atveju mokesčio dydis priklauso nuo turto kadastrinės vertės.
Progresinis tarifas gyvenamiesiems namams Latvijoje:
- Iki 56 915 eurų: 0,2 proc.
- Nuo 56 915 iki 106 715 eurų: 0,4 proc.
- Virš 106 715 eurų: 0,6 proc.
Lenkija
Nuo 2025 m. sausio 1 d. Lenkijoje įsigaliojo nauji nekilnojamojo turto mokesčio tarifai ir taisyklės, kurios paveikė tiek gyventojus, tiek verslo subjektus. Lenkijoje taikomi NT mokesčio tarifai:
- Gyvenamieji pastatai: 1,19 zloto (0,28 euro) už kv. m.
- Komerciniai pastatai: 34 zlotai (8 eurai) už kv. m.
- Žemė po gyvenamaisiais pastatais: 0,73 zloto (0,17 euro) už kv. m.
- Žemė, naudojama verslo veiklai: 1,38 zloto (0,32 euro) už kv. m.
- Inžineriniai statiniai: 2 proc. nuo jų bruto vertės.
Šie tarifai yra maksimalūs, todėl savivaldybės gali nustatyti ir mažesnius tarifus savo teritorijose. Pavyzdžiui, Opolės mieste gyventojai moka mažesnį NT mokestį nei kituose didmiesčiuose. Lenkijoje NT mokestis mokamas keturis kartus per metus.
Lenkijoje taikoma nemažai NT mokesčio lengvatų, priklausomai nuo turto paskirties, savininko statuso ar specifinių aplinkybių. Pavyzdžiui, pirmasis (pagrindinis) gyvenamasis būstas dažniausiai yra apmokestintas simboliniu tarifu, jei atitinka tam tikras sąlygas (pvz., savininkas deklaravęs gyvenamąją vietą tame būste). Pensininkai ir žmonės su negalia gali būti atleidžiami nuo NT mokesčio arba jiems taikomos lengvatos, jei jų pajamos neviršija nustatytų ribų.
Kiekviena savivaldybė turi teisę papildomai taikyti vietines lengvatas pagal savo sprendimus - jos gali būti taikomos, pavyzdžiui, daug vaikų auginančioms šeimoms, ar verslams, investuojantiems į vietinę infrastruktūrą ar kuriantiems naujas darbo vietas.
Seimo sprendimas dėl mokesčio tarifo didinimo apleistiems objektams 2012 metais
2012 Birželio 29 d. Penktadienį Seimas pritarė mokesčio tarifo apleistiems bei neprižiūrimiems objektams didinimui. Savivaldybės mokestį už apleistus pastatus jų savininkams galės taikyti nuo 0,3 proc. iki 3 proc. Pagal dabar galiojantį įstatymą mokestis galėjo siekti iki 1 proc. nekilnojamo turto vertės.
Lietuvos savivaldybių asociacija, apžvelgdama įstatymo pakeitimą, siūlė mokesčio tarifą padidinti iki 5 proc. nekilnojamojo turto vertės. Asociacijos įsitikinimu, dar didesnis mokestis paskatintų apleistų ir neprižiūrimų statinių ir pastatų savininkus šiuos pastatus sutvarkyti.
tags: #nekilnojamojo #turto #mokescio #tarifa #apleistiems #ir