Nekilnojamojo turto mokestis Lietuvos mokesčių sistemoje

Seimas priėmė naujos redakcijos Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymą, kuriame skirtingai apmokestintas gyventojų turimas nekomercinį nekilnojamasis turtas - išskiriant pagrindinį gyvenamąjį būstą ir kitą asmens nekomercinį nekilnojamąjį turtą. Įstatymas įsigalioja 2026 m. sausio 1 d.

Pasak advokatų kontoros WIDEN partnerės, advokatės, nekilnojamojo turto ir statybų teisės praktikos vadovės Jolantos Stonės, naujovės gali turėti reikšmingos įtakos tiek gyventojų finansiniams sprendimams, tiek NT rinkos dinamikai.

Pagrindinio gyvenamojo būsto apmokestinimas

Nustatyta, kad savivaldybių tarybos nustatys pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės neapmokestinamąjį dydį, ne mažesnį negu 450 000 eurų, atsižvelgiant į šiuos kriterijus: nekilnojamojo turto mokestinę vertę ir fizinių asmenų ekonominę, socialinę padėtį. Pagal naujus mokesčių pakeitimus, nuo 2026 m. pagrindinis gyvenamasis būstas nebus apmokestinamas, jei jo vertė neviršija 450 000 eurų. Sutuoktiniams taikoma bendra - 900 000 eurų - riba.

Savivaldybės taryba pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės daliai, viršijančiai neapmokestinamąjį dydį, nustatys mokesčio tarifą nuo 0,1 iki 1 proc. pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės, atsižvelgdama į minėtus kriterijus. Savivaldybės tarybos sprendimu ši riba gali būti padidinta, todėl kai kuriose vietovėse mokestis gali būti netaikomas net turint brangesnį būstą.

Advokatė pateikia pavyzdį, kad jei būstas priklauso vienam asmeniui ir jo vertė yra 500 000 eurų, apmokestinama dalis tebus 50 000 eurų, nuo kurios mokamas 0,1-1 % tarifas, o tai sudarytų metinį 50-500 eurų mokestį.

„Svarbu atkreipti dėmesį, kad pagrindiniu būstu laikomas tas, kuriame savininkas yra deklaravęs gyvenamąją vietą. Formalus gyvenamosios vietos deklaravimas, kai asmuo faktiškai ten negyveno, gali lemti lengvatos panaikinimą“, - perspėja advokatų kontoros WIDEN partnerė, advokatė, nekilnojamojo turto ir statybų teisės praktikos vadovė Jolanta Stonė.

Mokesčio dydis gali ženkliai skirtis priklausomai nuo gyvenamosios vietos - didmiesčiuose ir kurortinėse teritorijose tarifai gali būti aukštesni nei mažesniuose miesteliuose. Todėl labai svarbu sekti konkrečios savivaldybės sprendimus dėl apmokestinamosios vertės ir tarifų.

Savivaldybių tarybos iki 2025 m. gruodžio 1 d. nustato pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės neapmokestinamąjį dydį ir pagrindiniam gyvenamajam būstui taikomą mokesčio tarifą. Jeigu savivaldybės taryba iki šio termino nenustato nurodyto dydžio ir mokesčio tarifo, 2026 metais jos teritorijoje pagrindiniam gyvenamajam būstui galioja 0,1 procento mokesčio tarifas pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės daliai, viršijančiai 450 000 eurų.

Jeigu savivaldybės taryba iki šio termino nenustato mokesčio tarifo, 2026 metais jos teritorijoje galioja 0,1 procento mokesčio tarifas neapmokestinamąjį dydį viršijančiai pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinei vertei. Jeigu savivaldybės taryba iki šio termino nenustato pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės neapmokestinamojo dydžio, 2026 metais savivaldybės tarybos nustatytas mokesčio tarifas jos teritorijoje taikomas pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės daliai, viršijančiai 450 000 eurų.

Šis įstatymas bus taikomas apskaičiuojant ir deklaruojant 2026 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių nekilnojamojo turto mokestį.

Pagrindinio gyvenamojo būsto apibrėžimas

Pagrindinis gyvenamasis būstas - gyvenamasis pastatas (patalpos), kuriame (kuriose) nekilnojamojo turto savininkas - fizinis asmuo Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka yra deklaravęs gyvenamąją vietą kalendorinio mėnesio paskutinę dieną, ir tuo pačiu adresu registruoti pagalbinio ūkio paskirties pastatai (patalpos), inžineriniai statiniai, susiję su gyvenamuoju pastatu (patalpomis) bendra ūkine paskirtimi ir skirti tik nuolatiniam gyvenamojo pastato (patalpų) poreikių tenkinimui.

Nekilnojamojo turto mokesčio schema

Kito nekomercinio NT apmokestinimas

Fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų, išskyrus pagrindinį gyvenamąjį būstą, vienbučių, dvibučių, daugiabučių, įvairių socialinių grupių, gyvenamųjų (butų), mėgėjų sodų, garažų, gyvūnams auginti, žemės ūkio produkcijai tvarkyti, augalams auginti, pagalbinio ūkio, mokslo, religinių, asmeninio poilsio, viešojo poilsio paskirties pastatų (patalpų) ir inžinerinių statinių (įskaitant žuvininkystės statinius) bendros mokestinės vertės daliai bus taikomi tokie mokesčio tarifai:

  • neviršijančiai 50 000 eurų, bus taikomas 0 proc. mokesčio tarifas;
  • viršijančiai 50 000 eurų, tačiau neviršijančiai 200 000 eurų, bus taikomas 0,2 proc. mokesčio tarifas;
  • viršijančiai 200 000 eurų, tačiau neviršijančiai 400 000 eurų, bus taikomas 0,4 proc. mokesčio tarifas;
  • viršijančiai 400 000 eurų, tačiau neviršijančiai 600 000 eurų, bus taikomas 0,6 proc. mokesčio tarifas;
  • viršijančiai 600 000 eurų, tačiau neviršijančiai 1000 000 eurų, bus taikomas 0,8 proc. mokesčio tarifas;
  • viršijančiai 1000 000 eurų, bus taikomas 1 proc. mokesčio tarifas.

Nekilnojamasis turtas, kuris nėra pagrindinis būstas, nuo kitų metų bus apmokestinamas pagal progresinę mokesčių sistemą. Tarifai svyruos nuo 0 % iki 1 %, priklausomai nuo turto vertės. Pavyzdžiui, už 300 000 eurų vertės butą, kuris nėra pagrindinis gyvenamasis būstas, metinis mokestis sieks apie 700 eurų.

Savivaldybės gali taikyti aukštesnį, net iki 4-5 %, tarifą neprižiūrimam ar nenaudojamam turtui. Konkretų dydį tvirtina savivaldybės taryba.

Jolanta Stonė sako, kad tai reiškia, jog už apleistą sodybą, kurios vertė 100 000 eurų, metinis mokestis gali siekti net 4 000-5 000 eurų, todėl savininkai raginami pasirūpinti turto sutvarkymu, kad išvengtų permokų.

Komercinės paskirties turtas, pavyzdžiui, biurai, sandėliai, prekybinės patalpos, taip pat priskiriamas prie apmokestinamo nekilnojamojo turto. Šiam turtui galios tie patys progresiniai tarifai (0-1 %), tačiau savivaldybės galės taikyti atskirus tarifus, priklausomai nuo paskirties.

„Praktikoje tai reiškia, kad už komercinį turtą dažniausiai teks mokėti daugiau nei už papildomą gyvenamąjį būstą“, - pažymi teisininkė.

N. Mačiulis apžvelgė mokesčių reformą: įvardijo ministerijos padarytą klaidą

Pelno mokestis (GPM) pardavimo atvejais

Nuo 2026 m. sausio 1 d. trumpinamas laikotarpis, po kurio galima parduoti nekilnojamąjį turtą nemokant GPM - nuo 10 metų iki 5 metų.

Taip pat išlieka galimybė nemokėti GPM tais atvejais, kai:

  • parduodamas gyvenamasis turtas, kuriame asmuo deklaravo savo gyvenamąją vietą pastaruosius 2 metus ar ilgiau;
  • jei gyvenamoji vieta deklaruota trumpiau nei 2 metai, bet gautas pelnas per 12 mėn. panaudotas kitam būstui įsigyti.

NT mokesčių pakeitimų santrauka:

  • Pagrindinis būstas iki 450 000 eurų (sutuoktiniams - 900 000 eurų) - neapmokestinamas NT mokesčiu.
  • Kitas nekomercinis NT - taikoma progresinė mokesčių sistema (0-1 %).
  • Apleistam turtui - galimas tarifas iki 5 %.
  • GPM pardavimo atvejais: neapmokestinama, jei turtas išlaikytas ≥ 5 m. arba deklaruota gyvenamoji vieta ≥ 2 m.; arba, jei pelnas panaudotas naujam būstui per 12 mėn.

Kaip sužinoti ir sumokėti NT mokestį?

  • Ar visada reikia mokėti NT mokestį, jei turiu būstą? Ne, tik jei jūsų NT vertė viršija nustatytą ribą. Pirmas būstas ar vaikai gali lemti didesnę neapmokestinamą ribą.
  • Kaip sužinoti, ar man priklauso mokėti NT mokestį? Prisijunkite prie VMI sistemos arba naudokite Registrų centro NT vertės įrankį. Jei viršijate ribą - mokestis taikomas.
  • Kur rasti tikslią savo NT vertę? Registrų centro puslapyje - pagal adresą arba unikalaus numerio paiešką.
  • Ar reikia mokėti už paveldėtą turtą? Taip, jei jo vertė viršija nustatytą ribą ir nėra taikomos paveldėjimo lengvatos.
  • Kaip deklaruoti, jei turtą pardaviau metų eigoje? Deklaruoti reikia už laikotarpį, kai buvote savininku. Dalinė suma skaičiuojama proporcingai laikotarpiui.
  • Ar yra būdų sumažinti mokestį ar išvengti jo? Taip, galima pasinaudoti lengvatomis (pirmas būstas, vaikų skaičius, etc.) arba tikslinti NT vertę, jei ji pervertinta.

Mokant būtina nurodyti nekilnojamojo turto mokesčio įmokos kodą 1001.

Pateikus nekilnojamojo turto mokesčio deklaraciją EDS sistemoje, mokestį taip pat galima sumokėti prisijungus prie Mano VMI sistemos, pagrindiniame lange pasirinkus Paslaugos -> Mokesčių suderinimas ir grąžinimas -> Mokėjimo pavedimo suformavimas -> Pildyti. Šioje skiltyje galėsite suformuoti mokėjimo pavedimą pasirinkę turimą mokesčio prievolę iš apskaitos duomenų arba rankiniu būdu nurodę savo turimus duomenis (įmokos kodą ir sumą).

Nekilnojamojo turto tipas Apmokestinama vertė Mokesčio tarifas
Pagrindinis būstas Viršija 450 000 EUR (vienam asmeniui), 900 000 EUR (sutuoktiniams) 0,1-1 % (nustato savivaldybė)
Kitas nekomercinis NT Iki 50 000 EUR 0 %
50 000 - 200 000 EUR 0,2 %
200 000 - 400 000 EUR 0,4 %
400 000 - 600 000 EUR 0,6 %
600 000 - 1 000 000 EUR 0,8 %
Virš 1 000 000 EUR 1 %
Apleistas turtas Netaikoma Iki 5 % (nustato savivaldybė)

tags: #nekilnojamojo #turto #mokestis #kaip #lr #mokesciu