Nekilnojamojo turto plėtotojų apžvalga Lietuvoje

Lietuvos nekilnojamojo turto rinka nuolat kinta, todėl svarbu sekti pagrindines tendencijas ir didžiausius plėtotojus. Aptarsime įdomiausius projektus Vilniuje ir Kaune, investicijų apimtis ir plėtotojų lūkesčius.

Kaunas: Atgimimas ir plėtra

Jeigu pernai į Kauną nekilnojamojo turto plėtotojai ir analitikai žiūrėjo su atsarga, šiemet visi drąsūs - „Kaunas spurtavo“.

Mieste ne tik statoma krūva biurų pastatų, tvarkomos gatvės, laikinoji sostinė gražėja. Galima pasidžiaugti ir tuo, kad šių metų pradžioje Kauno tarpukario modernioji architektūra buvo įtraukta į UNESCO, kuris laikomas vienu svarbiausių turizmo prekės ženklų, preliminarųjį paveldo sąrašą.

Žvelgiant į Kauno projektus norėtume teigiamą balą rašyti Vienybės aikštei. Pirmą kartą Lietuvoje bendradarbiaujant savivaldai ir privačiam verslui, istorinė viešoji erdvė transformuosis į modernią, gyvybingą, dieną ir naktį savo estetiniais ir techniniais sprendimais miestiečius džiuginančią aikštę.

Į aikštės rekonstrukciją ją vykdanti SBA grupės įmonė „Urban Inventors“ investuos daugiau nei 10 mln. eurų. Kartu su aplinkinių pastatų rekonstrukcija bendros investicijos sieks apie 30 mln. eurų.

Kitas projektas - Kauno M. K. Čiurlionio koncertų centras. Rugsėjo pabaigoje Kauno valstybinėje filharmonijoje buvo paskelbti architektūrinio konkurso rezultatai, kurie nustebino ne vieną. Labiausiai iš 119 pateiktų architektūrinių idėjų išsiskyrė trys laureatai, o pirmą vietą užėmė ir geriausiu pripažintas ne kauniečių, o vilniečių architektų „Paleko Archstudijos“ darbas.

Šis projektas - tai antras sėkmingas, tinkamai organizuotas ir didžiulio susidomėjimo sulaukęs konkursas. Kauno užsakymu jau antrą tokio lygio tarptautinį konkursą (anksčiau tokiu būdu rinkta „Mokslo salos“ vizija) surengė Didžiosios Britanijos konsultacijų kompanija „Malcolm Reading Consultants“.

119 projektai iš 36 valstybių bei 6 žemynų - galime tik pasveikinti. Tiesa, dar reikės pamatyti įgyvendintą projektą, tačiau jau laukiame nesulaukiame 2022-ųjų, kai Kaunas taps Europos kultūros sostine.

Vilnius: Daugiau nei biurai

Vilnius 2017-aisiais pasistengė atsikratyti mito, kad kranai sostinėje „dainuoja“ tik biurų ir daugiabučių statybvietėse. Išskirti norėtųsi MO muziejų, kuris statomas vietoje nugriauto „Lietuvos“ kino teatro.

Pastatą projektavo lietuviams jau gerai žinomas pasaulinio garso architektas Danielis Libeskindas, jo architektų grupė „Studio Libeskind“ kartu su Lietuvos architektų biuru „Do architects“. Pats verslininkas ir mecenatas Viktoras Butkus, kurio lėšomis ir yra finansuojamos statybos, apie D.Libeskindo projektą 15min interviu yra sakęs, kad tai žymus architektas šiai vietai suprojektavo „palyginti santūrų kubą, kuris atstovaudamas savo laikmečiui jautriai sąveikauja su šia miesto vieta“.

Ar realybėje jis taip pat džiugins akį, paaiškės kitąmet - skelbta, kad pastatas turėtų iškilti kitų metų rudenį. Investicija į muziejaus pastatą turėtų siekti apie 10 mln. eurų, įskaičiuojant ir sumokėtus pinigus už kino teatrą ir sklypą.

Taip pat smagu stebėti, kaip keičiasi Rinktinės gatvė ir buvęs „Žalgirio“ stadionas, kuris, nors ir miesto centre, buvo tapęs gyvūnų užuovėja. Šiuo metu čia statomas pirmasis Lietuvoje „Marriott“ viešbutis, verslo centras, planuojamas dar vienas verslo centras, taip pat daugiabučiai.

Tačiau šioje teritorijoje išsiskiria viešoji erdvė, kurią po architektūrinio konkurso rengia britų architektų studija „Martha Schwartz Partnership“. Viešoji erdvė sudarys ketvirtadalį visos „Žalgirio“ stadiono teritorijos - 1,5 hektaro.

Į viešųjų erdvių projektą „Hanner“ investuoja 2 mln. eurų, o bendra investicija į infrastruktūrą turėtų siekti apie 10 mln. eurų. Viešąją erdvę formuos 260 m ilgio promenada (kurios viduryje, beje, drieksis dviračių takas), aikštė ir du skverai.

Pirmas promenados etapas ir skveras prie „Marriott“ viešbučio bus baigtas kitų metų antrą ketvirtį. Kita promenados dalis - 2018 metų III ketvirtyje. Aikštė iškils po dvejų metų.

Kiti du svarbūs projektai Vilniuje - baseinai Fabijoniškėse ir Lazdynuose. Tiesa, jie neišsiskiria įmantriomis formomis, tačiau į šį sąrašą pastatus įtraukėme, nes nauji baseinai sostinėje statomi po 30 metų pertraukos.

25 metrų, 8 takelių baseinas Fabijoniškėse pradėtas statyti šių metų liepą, o darbai turėtų būti baigti kitų metų kovo pabaigoje. Šio 3,1 mln. eurų kainuosiančio baseino statybų rangovai - bendrovė „Irdaiva“ kartu su „Statybos kodu“.

Kitas, kiek didesnis, statomas vietoje nugriauto Lazdynų baseino. Iki 2018-ųjų pabaigos sostinės Erfurto gatvėje turėtų iškilti naujas sveikatingumo centras su dviem plaukimo baseinais. Bendra projekto vertė - 21,8 mln. eurų. Jį statys bendrovių „Irdaiva“, „Axis Power“, „MG Baltic“ valdomos „Mitnijos“, „HSC Baltic“ ir „Montuotojo“ konsorciumas.

Vienas iš įdomesnių daugiabučių projektų - „Paupys“. Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „MG Valda“ buvusioje „Skaiteks“ gamyklos teritorijoje suplanavo statyti daugiabučius, verslo centrą, kūrybinės ir visuomeninės paskirties erdves, vaikų darželį ir senamiesčio turgų. Iš viso į „Paupiu“ pramintą projektą įmonė planuoja investuoti daugiau nei 150 mln. eurų.

5 ha ploto teritorijoje mažaaukštės architektūros namus kūrė 6 architektų komandos: „Arches“, „Eventus Pro“, „Architektūros linija“, „T.Balčiūno architektūros biuras“, „Ambraso architektų biuras“ ir „Kančo studija“. Viename kvartale iškils šeši skirtingi pastatų ansambliai, kurie išsiskiria pasaulinio lygio architektūra. Beje, autorių projektinius sprendinius vertino ir UNESCO ekspertai.

Taip pat norėtųsi duoti pliusą ir nekilnojamojo turto plėtros bendrovei „Irec Baltic“, kuri kitais metais planuoja baigti statyti pernai įsigytą vadinamojo komplekso „Arfa“ (Dabar „#Tower“) dalį Vilniaus Konstitucijos prospekte, šalia Vilniaus savivaldybės. Į projektą bus investuota 40 mln. eurų. Pastatas ilgus metus badė ne tik vilniečių, bet ir visų atvykstančių akis.

Apie savo ašį besisukantį pastatą bendrovė „Vyrokas“ buvo pradėjusi statyti 2005 metais, tačiau statybos sustojo, o galop 2012 metais įmonei buvo iškelta bankroto byla. „Vyrokas“ sugebėjo pabaigti tik priekinę pastato dalį, o likusi dalis buvo užkonservuota.

Naujos idėjos karaliauja

Taip pat su avansu į įdomiausių projektų dešimtuką įtraukėm Lentvario dvarą, kurį praėjusiais metais daugiau nei už pusę milijono varžytynėse įsigijo Ugnius Kiguolis. Ir nors, kaip pats sako, pavadinimo nekeis, tačiau netyčiomis viešojoje erdvėje šis dvaras pavadinamas „Kiguolio dvaru“.

Verslininkas ir buvęs „Tipo grupės“ narys čia sumanęs įrengti muziejų, viešbutį, pastatuose turėtų atsirasti įvairios inkubatoriaus dalys, technologinės įmonės. Verslininkas 15min anksčiau sakė, kad investicijos į projektą turėtų siekti 7,5 mln. eurų.

Ir paskutinis, bet tikrai ne prasčiausias - lietuvių suprojektuotas tiltas Seule, Pietų Korėjos sostinėje. Jaunų architektų komanda KILD šiemet triumfavo už kelių tūkstančių kilometrų nuo gimtinės ir laimėjo projekto, kurio vertė sieks apie 8 mln. svarų (9,15 mln. eurų), konkursą.

Komandą KILD sudaro Vilniuje gyvenantis ir dirbantis gruzinų kilmės architektas Ivane Ksnelašvilis ir trys lietuviai architektai - Petras Išora, Ona Lozuraitytė bei Dominykas Daunys. Lietuvos architektų projektas parinktas Yangjaegogae tiltui pietinėje Seulo dalyje, kuris drieksis virš 11 juostų greitkelio ir sujungs abipus jo esančius kalnų masyvus.

Konkursas "Už darnią plėtrą"

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija (LNTPA) kartu su Darnios plėtros akademija šių metų birželio mėnesį keturioliktą kartą paskelbė geriausio NT projekto konkursą „Už darnią plėtrą“.

Geriausias NT projektas paprastai renkamas gyvenamojo, komercinio, visuomeninio projekto ir daugiafunkcinio NT projekto kategorijose. „NT rinka šiandien dinamiškumu stebina visus. Kartu su konkurso komisija mes ieškosime grynuolių, kurie išsiskiria savo kokybe, architektūrinėmis idėjomis ir tvarumu. Konkursas yra puiki platforma ir viešai diskusijai, kada kartu su skaitytojais nagrinėjam architektūros, statybos, technologinius sprendimus ir darnų santykį su erdvėmis mieste.

Anot jo, skaitytojai raginami dalintis rūpimomis urbanistinėmis temomis, kurias nagrinėtų komisijos nariai ir miestų planuotojai. Pagrindiniai konkurso tikslai - įvertinti naujus NT projektus skirtingose kategorijose, kelti kokybės kartelę plėtotojams ir šviesti pirkėjus puoselėjant darnios plėtros idėjas.

Paraiškas konkursui galėjo teikti visi NT plėtotojai. Jų sulaukta net 29: 9 paraiškos, pretenduojančios į Ateities projekto prizą, ir 20 į „Už darnią plėtrą 2021“ pagrindinio prizo laimėtojus.

Visus projektus būsto, komercinio, visuomeninio ir daugiafunkcio NT projekto kategorijose vertins nepriklausoma dešimties narių komisija: urbanistai, inžinieriai, energetikos, statybos specialistai, ekonomistai, architektai ir žurnalistai. Geriausiems šių kategorijų atstovams įvertinamas konkurso prizas autorinė statulėlė.

Komisija jau pradeda savo darbą: šį penktadienį, 17 dieną, komisijos nariai apkeliaus nemažą dalį Vilniuje esančių ir konkurse dalyvaujančių projektų, susitiks ne tik su jų vystytojais, bet ir vietos bendruomenėmis.

Komisijai atlikus savo darbą - aplankius visus konkurse dalyvaujančius projektus, savo darbą atliks Delfi skaitytojai: kiekvienas iš jūsų turės galimybė balsuoti už jums labiausiai patikusį objektą. O dabar, dalyvių ir jų projektų sąrašas.

Ateities projekto prizui paraiškas pateikė: „Ogmios grupė“ Vilnius Outlet, „Citus“ Pajustis, „Citus“ Radio city, „Omberg“ Skylum, „Inreal“ Marių vėtrungės, „YIT“ Naujasis Skansenas, „SBA Urban“ Nemunaičiai, „Baltic Asset Management“ Ramu du, „Baltic Asset Management“ Storyline.

Pagrindinio prizo kategorijai paraiškas pateikė: „Merko“ Vilnelės slėnis, „Lithome“ Platinum48, „Omina bona“ Ąžuolyno SC klinika, „Omberg“ Bajorų lajos, „Inreal“ Žalgirio 94, „Realco“ Žvėryno panoramos, „YIT“ Šilo namai, „YIT“ Juta, „Eika“ Eika namai Pilaitėje, Namų pynės, Vytauto 35, „Rewo“ sklypai Kalnėnuose, „Realinija“ Sierakausko 25, „Galio Group“ S7, Wave Savanorių 5, „Eta projektai“ Liv in Vilnius, „SBA Urban“ BLC, Green hall slėnis, Industrinių inovacijų slėnis, „Jung“ „Jung Vilnius“ biuras.

Investicijos ir plėtros planai

Didžiosios nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės šiemet į būsto ir komercinius projektus Lietuvoje planuoja investuoti 434 mln. eurų, daugiausia - į būstą. Šiemet plėtotojai ketina pasiūlyti beveik 5,6 tūkst. naujų būstų, iš kurių net 900 yra suplanavusi „Galio group“.

Didžioji dalis NT plėtotojų suplanuotų projektų bus įgyvendinami sostinėje. Plėtotojai tikisi, jog pandemija bus šiemet suvaldyta ir rinka stabilizuosis, o daugiausiai rizikų jie mato dėl labiau konservatyvaus bankų finansavimo, mažėjančio teritorijų plėtrai pasirinkimo, neaiškumų dėl valstybinės žemės nuomos.

Šiemet daugiausia į plėtrą planuoja investuoti bendrovė „YIT Lietuva“ - 74 mln. eurų. Iš jų 36,9 mln. eurų ketinama skirti būsto, o 37,1 mln. eurų -- komerciniams projektams. Antra su 65 mln. eurų yra „Darnu group“ - 33 mln. eurų ji numato skirti būsto, o 32 mln. - komercinės ir kitos paskirties projektams.

Šiemet daugiausia rinkai butų pasiūlysianti „Galio group“ į projektus planuoja investuoti 53 mln. eurų. Nekilnojamojo turto plėtros įmonė „Hanner“ į būsto projektus Vilniuje ketina investuoti 48,3 mln. eurų, o į komercinius - 12 mln. eurų. Dar 30 mln. eurų įmonė numačiusi skirti investicijoms į neįvardijamą komercinės paskirties projektą Vakarų Europoje.

SBA grupės nekilnojamojo turto bendrovė „Urban inventors“, šiemet planuojanti 51,9 mln. eurų investicijas, didesnę jų dalį numatė komerciniams projektams - 43 mln. eurų. Būsto projektams „Urban inventors“ ketina skirti 9,3 mln. eurų.

Bendrovės „Citus“, „Bonava Lietuva“ ir „Rewo“ numato plėtoti tik daugiabučius ir tam skirs atitinkamai 36 mln., 30 mln. ir 16 mln. eurų. „Omberg“, „Eika“ ir „Realco“ planuoja investuoti atitinkamai 33,3 mln. eurų (30,7 mln. eurų - į būstą, 2,6 mln. eurų - į komercinį NT), 26,8 mln. ir 22 mln. eurų.

Investicijos į NT projektus 2021 metais (mln. eurų)

Iššūkiai ir rizikos

Anot plėtotojų, šiuo metu vienos didžiausių rizikų yra pandemijos sukeliami iššūkiai ir mažėjančios patrauklių teritorijų plėtrai apimtys, dėl kurių vyksta arši konkurencija.

„Didelė rizika yra, kad mes nepakankamai įsigysime sklypų dėl to, kad yra daug investuotojų ir pinigų rinkoje. Derybos ir konkuravimas dėl sklypų yra pasiekęs kartais nesuvokiamą stadiją ir sklypų kainos kyla turbūt jau savaitėmis“, - teigė „Eikos“ vadovas D. Dargis.

Jam pritaria „Hanner“ vadovas, kurio manymu, pagrindinė konkurencinė kova būstų segmente vyks dėl naujų sklypų. „80 proc. visų projektų Vilniuje yra statoma ant nuomotos valstybinės žemės. Tai gali turėti irgi didelės įtakos, nes pavyzdžiui Šnipiškėse, kur yra daug mažų sklypelių, kainos už žemę jau pasiekė beveik Londono lygį, kai patys būstai kainuoja tris kartus pigiau nei Skandinavijos šalių sostinėse“, - sakė A. Avulis. Jo teigimu, iššūkių kelia ir brangstančios statybinės medžiagos bei darbo jėgos trūkumas.

Anot „Realco“ vadovo J. Davidonio, vis dar lieka neišspręsti klausimai dėl valstybinės žemės nuomos traktavimo. „Lieka tie patys metai iš metų nesikeičiantys neapibrėžtumai dėl valstybinės žemės nuomos traktavimo. Vienareikšmiškai dėl to mes vystytojai esam priversti įsigyjamas teritorijas klasifikuoti į geras, jeigu tai privati nuosavybė, ir blogesnes, jeigu tai su teritorija su valstybine žemės nuoma. Mums šiuo atveju labai trūksta aiškaus traktavimo“, - sakė J. Dovidonis.

Pasak „Omberg“ vadovės D. Andrulionienės, kyla klausimų, kokią įtaką darys naujo Vilniaus miesto bendrojo plano patvirtinimas. „Šiandien sklypų įsigijimo rinka yra nežinomybėje, netgi sakyčiau sustojusi. Visi laukia to bendrojo plano ir, aišku, tada vėlgi pasimatys, kokio čia lygio sprogimas įvyks, kiek yra jau tų sklypų suderėta, dar nenupirktų, kiek bus užversta savivaldybė ir atsakingi asmenys visais derinimais, kaip su tuo susitvarkys. Mes metais matėme labai didelius strigimus šitoje vietoje, biurokratijos labai padaugėjo, ji labai sustiprėjo“, - teigė ji.

Daugelis BNS kalbintų NT plėtotojų sakė šiemet besitikinkys stabilumo ir pandemijos suvaldymo. „Turiu tokį lūkestį, kad rinka stabilizuosis ir nebedirbsime tokia sinusoide, kaip praėjusiais metais. Ar rinka labai stipriai augs, aš tokio lūkesčio neturiu, manau, kad taip, kaip keletą metų, porą metų iš eilės pardavimai svyravo tarp 4,5-5,2 tūkst. butų per metus, tai manau, kad šitoje amplitudėje pardavimai turėtų išsilaikyti“, - sakė „Omberg“ vykdomoji direktorė D.

tags: #nekilnojamojo #turto #pletotojai