Šiame straipsnyje aptarsime, kaip gauti reikiamą informaciją apie nekilnojamąjį turtą Lietuvoje ir kokius veiksmus reikia atlikti. Norint patikrinti, ar asmuo turi nekilnojamojo turto Lietuvoje, yra keletas būdų.
Informacijos šaltinių paieška ir citavimas EBSCO Publishing duomenų bazėse
Informacijos gavimo būdai
Kreipimasis į Registrų centrą
Nekilnojamojo turto registro duomenys teikiami asmenims, turintiems teisinį duomenų gavimo pagrindą ir nurodžiusiems apibrėžtą ir teisėtą duomenų naudojimo tikslą. Duomenys gavėjams gali būti teikiami arba pagal duomenų teikimo sutartis, arba pagal vienkartinius prašymus.
Duomenis gavę asmenys patys yra atsakingi už tai, kad šie duomenys būtų naudojami tik nurodytu duomenų naudojimo tikslu. Kadangi duomenys, kaip minėta, teikiami tik tiems teisėtiems duomenų gavėjams, kurie yra sudarę duomenų teikimo sutartį su Registrų centru arba pateikę prašymus, prieš tai įvertinus jų teisę gauti šio registro duomenis.
Įstatyme yra išvardinti konkretūs subjektai, pavyzdžiui, advokatai, antstoliai, teisėsaugos pareigūnai, žurnalistai ir kt., kuriems jų funkcijų įgyvendinimui gali būti teikiami archyviniai (istoriniai) registro duomenys ir informacija apie visus asmeniui priklausančius NT objektus. Nekilnojamojo turto registro duomenų gavimui leidimai nereikalingi.
Galite patikrinti, kas tikrino jūsų duomenis į metus kartą nemokamai. Ten rodo visus, kurie domėjosi. Žinoma, didžioji dalis turi leidimą arba pagrindą, kaip, pvz., gretimų sklypų savininkai ir t. t.
Informaciją apie tai, kam buvo teikiami asmens duomenys, Registrų centre galima gauti dviem būdais:
- Su Registrų centro tvarkomuose registruose ir informacinėse sistemose tvarkomais asmens duomenimis ir jų gavėjais patogiausiai ir greičiausiai susipažinti per Registrų centro savitarną. Čia vos kelių mygtukų paspaudimu galima gauti informaciją, kam per pastaruosius vienerius metus buvo teikiami jūsų asmens duomenys.
- Pateikti Registrų centrui laisvos formos prašymą. Šiuo atveju asmens prašymu tokia informacija gali būti teikiama už ilgesnį nei vienerių metų laikotarpį.
Taip pat galima siųsti prašymą ir asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopiją (kopija turi būti patvirtinta teisės aktų nustatyta tvarka) paštu adresu Lvovo g. 25, Vilnius.
Nekilnojamojo turto registro duomenys
Nekilnojamojo turto registre kaupiami įvairūs su NT objektais susiję duomenys:
- NT objekto unikalus numeris
- Adresas
- Plotas
- Naudojimo paskirtis
- Baigtumas
- Vidutinė rinkos vertė
- Daiktinės teisės ir kiti juridiniai faktai
Teisės aktai numato atvejus, kai asmenys, nebūdami turto savininkais, gali gauti Nekilnojamojo turto registro duomenis.
Kur kreiptis kilus abejonėms?
Pirmiausia įsitikinkite, ar tam tikri asmenys iš tiesų, o ne menamai, peržiūrėjo jų asmens duomenis. Ir, jei tarp duomenų gavėjų yra fizinių ar juridinių asmenų peržiūrų, kurių teisinis pagrindas ar tikslas kelia abejonių, reikėtų kreiptis tiesiogiai į tą subjektą arba pateikti Registrų centrui rašytinį prašymą pateikti šią informaciją.
Jeigu asmuo turi informacijos apie galimai neteisėtą asmens duomenų tvarkymą ar galimą asmens duomenų saugumo pažeidimą, galima kreiptis į Registrų centro duomenų apsaugos pareigūną, kuris padės spręsti rūpimus klausimus ir imsis reikiamų veiksmų.
Tuo atveju, kai yra pažeistos Bendrojo duomenų apsaugos reglamento nuostatos, Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija gali priimti sprendimą, pavyzdžiui, skirti baudą, papeikimą ar kt. Kitų atsakomybės rūšių kilimo galimybės priklauso nuo konkretaus atvejo aplinkybių.
Prieigos teisės prie Registrų centro tvarkomų registrų ir informacinių sistemų suteikiamos tik tiems darbuotojams, kuriems jos yra būtinos atlikti darbo funkcijas. Visi įmonės darbuotojai yra pasirašę konfidencialumo pasižadėjimus.
Gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų tikslinimas
Patikrinti duomenis, ar asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresas Gyventojų registre atitinka visas adresą sudarančias sudedamąsias dalis, t. y. ar nurodytas patalpos numeris pastate ar pastato numeris gatvėje arba gyvenamojoje vietovėje.
Jeigu adreso objektas yra savivaldybės centre, adreso sudedamosios dalys - miestas, gatvė, namo numeris, korpuso numeris (jeigu yra), buto numeris (jeigu yra), pvz.: Kaunas, Savanorių pr. 120 K5-12; Klaipėda, J. Basanavičiaus g. 17- 24B.
Jeigu adreso objektas yra ne savivaldybės centre, adreso sudedamosios dalys - savivaldybė, miestas (miestelis), gatvė, namo numeris, korpuso numeris (jeigu yra), buto numeris (jeigu yra), arba savivaldybė, seniūnija, kaimas, gatvė (jeigu yra), namo numeris, buto numeris (jeigu yra), pvz.: Elektrėnų sav., Semeliškių sen., Senųjų Būdų k., Trakų pl. 10; Utenos r. sav., Daugailių sen., Garnių k.
Nustačius, kad asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresas Gyventojų registre atitinka adresą sudarančias sudedamąsias dalis, būtina įsitikinti, kad adresas įregistruotas Adresų registre bei Nekilnojamojo turto registre įrašyto adreso duomenys atitinka Adresų registro duomenis.
Patikrinus gyvenamosios vietos duomenis ir nustačius, jog pastatui (patalpai), kuriame norima deklaruoti gyvenamąją vietą, nėra suteiktas adresas, asmeniui, pageidaujančiam deklaruoti gyvenamąją vietą, siūloma kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių arba Miesto planavimo ir architektūros skyrių su prašymu suteikti adresą.
Jeigu asmens gyvenamosios vietos adresas neatitinka adresą sudarančių sudedamųjų dalių, deklaravimo įstaigai asmuo turi pateikti prašymą dėl deklaravimo duomenų ištaisymo ar neteisingų duomenų pakeitimo. Deklaravimo įstaigos darbuotojas pasikeitusius gyvenamosios vietos duomenis turėtų nustatyti kaip nurodyta šio rašto 2 punkte. Kiti patikrinimai turi būti atlikti vadovaujantis šio rašto 4-8 punktais.
Paveldėjimo klausimai
Visais paveldėjimo teisės klausimais pirmiausia reiktų kreiptis į notarą. Palikimui priimti nustatytas trijų mėnesių terminas nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. įpėdinis, turintis teisę paveldėti, notarui turi paduoti pareiškimą apie palikimo priėmimą arba faktiškai pradėti valdyti paveldimą turtą per tris mėnesius nuo palikėjo mirties (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnis). Pareiškimas paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarui.
Notaras paveldėjimo teisės liudijimą išduoda, gavęs įpėdinių, paveldėjusių pagal įstatymą arba testamentą, prašymą. Notaras, vadovaudamasis Notariato įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 3 punktu, taip pat išduoda nuosavybės teisės į dalį sutuoktinių bendro turto liudijimus.
Mirus vienam iš sutuoktinių, t. y. pasibaigus bendrajai jungtinei sutuoktinių nuosavybei, notaras pagal rašytinį pergyvenusio sutuoktinio prašymą išduoda nuosavybės teisės į dalį bendro sutuoktinių turto liudijimą dėl pusės bendro turto, įgyto santuokos metu.
Gali būti atvejų, kuomet mirus vienam sutuoktiniui, kitas sutuoktinis nesikreipia į notarą dėl palikimo priėmimo, manydamas, kad niekas nesikeičia, jokių veiksmų imtis nereikia, ir toliau gyvena tame pačiame bute / name iki pat savo mirties. Tokiu atveju palikimą galima priimti vienu iš pasirinktų būdų.
Pasibaigus palikimo priėmimo terminui palikimas gali būti priimamas kreipiantis į teismą su pareiškimu dėl įstatyme nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimo (pratęsimo), nurodant svarbias praleidimo priežastis.
Nuo šiol geoportal.lt naudotojai gali nemokamai peržiūrėti šiuos VĮ „Registrų Centro" duomenis:
- Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapis
- Administracinės ribos ir adresai
Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapio el. paslauga apima šiuos duomenis: LR teritorijos kadastro vietovių ribas, sklypų ribas, inžinerinius įrenginius, o administracinių ribų ir adresų peržiūros paslauga - LR teritorijos seniūnijų, savivaldybių ir apskričių administracines ribas bei gyvenamųjų vietovių ribas, gatvių ašines linijas ir adresų taškus.
Žemėlapius pasieksite geoportal.lt žemėlapių naršyklėje ir/ar duomenų paieškos puslapyje.
