Nekilnojamojo turto registro ir kadastro įstatymo pakeitimai: Kas svarbu žinoti?

Nuo 2026 metų įsigaliosiantys nekilnojamojo turto mokesčio pakeitimai palies daugelį Lietuvos gyventojų. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip bus apmokestinamas nekilnojamasis turtas įvairiose situacijose, atsižvelgiant į tai, ar asmuo deklaravęs gyvenamąją vietą, ar turtas priklauso sutuoktiniams ir kitus svarbius aspektus.

Pagrindinio gyvenamojo būsto apmokestinimas

Fiziniam asmeniui nuosavybės teise priklausančios gyvenamosios paskirties patalpos, kuriose jis yra deklaravęs savo gyvenamąją vietą, bus laikomos pagrindiniu gyvenamuoju būstu. Jeigu savivaldybės taryba nenustatė didesnio neapmokestinamojo dydžio nei 450 000 eurų, tai nekilnojamojo turto mokestinės vertės dalis, neviršijanti 450 000 eurų, neapmokestinama nekilnojamojo turto mokesčiu, o viršijanti dalis apmokestinama taikant savivaldybės tarybos nustatytus nekilnojamojo turto mokesčio tarifus nuo 0,1 iki 1 procento.

Pagal NTMĮ 2 straipsnio 8 dalį, kai fiziniam asmeniui nuosavybės teise nepriklauso gyvenamasis pastatas (patalpos) ar toks gyvenamasis pastatas (patalpos) nėra įsigyjamas (-os), pagrindiniu gyvenamuoju būstu gali būti laikomas mėgėjų sodų paskirties pastatas, kuriame fizinis asmuo yra deklaravęs gyvenamąją vietą.

Svarbu pažymėti, kad papildomas 0,2 procento nekilnojamojo turto mokesčio tarifas pagrindiniam gyvenamajam būstui nėra taikomas, remiantis NTMĮ 6 straipsnio 8 dalimi.

Gyvenamojo būsto, kuriame nedeklaruota gyvenamoji vieta, apmokestinimas

Jei fiziniam asmeniui nuosavybės teise priklauso gyvenamasis būstas, kuriame nėra deklaruota jo gyvenamoji vieta, toks nekilnojamasis turtas nebus laikomas pagrindiniu gyvenamuoju būstu. Tokiu atveju taikomi šie mokesčio tarifai:

• Nevilšijančiai 50 000 eurų - 0 procentų mokesčio tarifas;
• Viršijančiai 50 000 eurų, bet neviršijančiai 200 000 eurų - 0,2 procento mokesčio tarifas;
• Viršijančiai 200 000 eurų, bet neviršijančiai 400 000 eurų - 0,4 procento mokesčio tarifas;
• Viršijančiai 400 000 eurų, bet neviršijančiai 600 000 eurų - 0,6 procento mokesčio tarifas;
• Viršijančiai 600 000 eurų, bet neviršijančiai 1 000 000 eurų - 0,8 procento mokesčio tarifas;
• Viršijančiai 1 000 000 eurų - 1 procento mokesčio tarifas.

Nekilnojamojo turto apmokestinimas sutuoktiniams

Apmokestinimo tvarka priklauso nuo to, ar abu sutuoktiniai deklaravę gyvenamąją vietą tame pačiame būste, ar skirtinguose, ar tik vienas iš jų.

Kai gyvenamąją vietą deklaravęs tik vienas sutuoktinis

Jei sutuoktiniams bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklauso tik gyvenamosios paskirties patalpos, kuriose tik sutuoktinis yra deklaravęs gyvenamąją vietą, tai sutuoktiniui nuosavybės teise priklausanti nekilnojamojo turto dalis bus apmokestinama kaip pagrindinis gyvenamasis būstas. Jam priklausančio nekilnojamojo turto dalis, neviršijanti savivaldybės tarybos nustatyto pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės neapmokestinamąjį dydį, ne mažesnį negu 450 000 eurų, bus neapmokestinama nekilnojamojo turto mokesčiu, o pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės dalis, viršijanti neapmokestinamąjį dydį, bus apmokestinama nekilnojamojo turto mokesčiu.

Sutuoktinei priklausanti nekilnojamojo turto dalis bus apmokestinama pagal aukščiau nurodytus tarifus, taikomus gyvenamajam būstui, kuriame nėra deklaruota gyvenamoji vieta:

• Nevilšijančiai 50 000 eurų - 0 procentų mokesčio tarifas;
• Viršijančiai 50 000 eurų, bet neviršijančiai 200 000 eurų - 0,2 procento mokesčio tarifas;
• Viršijančiai 200 000 eurų, bet neviršijančiai 400 000 eurų - 0,4 procento mokesčio tarifas;
• Viršijančiai 400 000 eurų, bet neviršijančiai 600 000 eurų - 0,6 procento mokesčio tarifas;
• Viršijančiai 600 000 eurų, bet neviršijančiai 1 000 000 eurų - 0,8 procento mokesčio tarifas;
• Viršijančiai 1 000 000 eurų - 1 procento mokesčio tarifas.

Kai abu sutuoktiniai deklaravę gyvenamąją vietą

Jei sutuoktiniams bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklauso tik gyvenamosios paskirties patalpos, kuriose abu sutuoktiniai yra deklaravę gyvenamąją vietą, toks nekilnojamasis turtas abiejų sutuoktinių atžvilgiu bus laikomas pagrindiniu gyvenamuoju būstu. Todėl tiek sutuoktiniui, tiek sutuoktinei nuosavybės teise priklausanti nekilnojamojo turto dalis, neviršijanti savivaldybės tarybos nustatyto pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės neapmokestinamąjį dydį, ne mažesnį negu 450 000 eurų, bus neapmokestinama nekilnojamojo turto mokesčiu, o pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės dalis, viršijanti neapmokestinamąjį dydį, bus apmokestinama nekilnojamojo turto mokesčiu.

Kai sutuoktiniai deklaravę gyvenamąją vietą skirtinguose būstuose

Sutuoktiniams bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybės teise priklauso gyvenamosios paskirties patalpos X, o sutuoktinei asmenine nuosavybės teise priklauso gyvenamosios paskirties patalpos Y. Sutuoktinis yra deklaravęs gyvenamąją vietą nekilnojamajame turte X, o sutuoktinė - nekilnojamajame turte Y. Sutuoktinio atžvilgiu pagrindiniu gyvenamuoju būstų bus laikomas nekilnojamasis turtas X, sutuoktinės - Y.

Nebaigtos statybos ir nenaudojamas nekilnojamasis turtas

Pagal NTMĮ 4 straipsnio 2 dalį, nekilnojamojo turto mokesčio objektu nėra laikomas nekilnojamasis turtas, kurio statyba nėra baigta ir jis yra faktiškai nenaudojamas, kai nuo statybą leidžiančio dokumento išdavimo dienos yra praėję ne daugiau kaip 10 metų ir per 5 metus nuo nebaigto statyti nekilnojamojo turto įregistravimo Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje dienos statybos metu pasikeitę kadastro duomenys yra patikslinti Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje, kaip tai nustatyta Statybos įstatymo 39 straipsnio 3 dalyje.

Tačiau, jei fiziniam asmeniui nuosavybės teise priklauso nebaigtos statybos ir nenaudojamas nekilnojamasis turtas, kuriam statybą leidžiantis dokumentas išduotas 2012 m., o Nekilnojamojo turto registro informacinėje sistemoje kadastro duomenys buvo pakeisti ar patikslinti prieš 5 metus, toks turtas bus laikomas nekilnojamojo turto mokesčio objektu ir bus apmokestinamas nekilnojamojo turto mokesčiu.

Nekilnojamojo turto mokesčio skaičiavimo pavyzdys

Kaip bus skaičiuojamas nekilnojamojo turto mokestis fiziniams asmenims, nuosavybės teise turintiems ar įsigyjantiems nekilnojamąjį turtą (vienbučių, dvibučių, daugiabučių, įvairių socialinių grupių, gyvenamųjų (butų), mėgėjų sodų, garažų, gyvūnams auginti, žemės ūkio produkcijai tvarkyti, augalams auginti, pagalbinio ūkio, mokslo, religinių, asmeninio poilsio, viešojo poilsio paskirties pastatų (patalpų) ir inžinerinių statinių (įskaitant žuvininkystės statinius)), kurių bendra mokestinė vertė yra 500 000 eurų?

Nekilnojamojo turto mokestis būtų apskaičiuojamas taikant NTMĮ 6 straipsnio 6 dalyje nustatytus nekilnojamojo turto mokesčio tarifus: 50 000 eurų būtų apmokestinama 0 proc. tarifu, nuo 50 000 iki 200 000 eurų mokestinei vertei būtų taikomas 0,2 procentų mokesčio tarifas, nuo 200 000 iki 400 000 eurų mokestinei vertei būtų taikomas 0,4 procentų mokesčio tarifas, o daliai nuo 400 000 iki 500 000 eurų būtų taikomas 0,6 proc. mokesčio tarifas.

Šiuo atveju nekilnojamojo turto mokesčio suma būtų 1 700 eurų = (50 000*0)+(150 000*0,2/100)+(200 000*0,4/100)+(100 000*0,6/100).

Mokesčių tarifų lentelė

tags: #nekilnojamojo #turto #registro #ir #kadastro #istatymas