Nematerialusis ilgalaikis turtas - tai turtas, kuris neturi fizinės formos, bet yra vertingas dėl teisių, leidimų ar intelektinės nuosavybės. Nors toks turtas nematomas, jis dažnai yra itin svarbus įmonės konkurencingumui ir inovacijų plėtrai.
Finansų ministro 2008 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. 1K-218, patvirtintas 13-asis viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartas „Nematerialusis turtas“ (VSAFAS), reglamentuoja nematerialiojo turto apskaitą viešajame sektoriuje Lietuvoje. Įsakymas paskelbtas: Žin. 2008, Nr. 86-3438, i. k. Nr. 1K-218, 2022-06-14, paskelbta TAR 2022-06-14, i. k. Nr. 1K-146, 2024-04-22, paskelbta TAR 2024-04-22, i. k.
Pagrindinės sąvokos ir principai
Standarte vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatyme, Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme, Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatyme ir kituose viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartuose (toliau - VSAFAS).
Nematerialiojo turto požymiai
- Viešojo sektoriaus subjektas turi teisę tokiu nematerialiuoju turtu disponuoti (įskaitant teisę apriboti juo naudotis kitiems) ir jį kontroliuoti.
- Tikimybė, kad būsimaisiais laikotarpiais iš nematerialiojo turto bus gaunama tiesioginės arba netiesioginės ekonominės naudos ar jis bus naudojamas paslaugoms teikti, vertinama pagal nematerialiojo turto pirminio pripažinimo metu turimus įrodymus.
- Ekonominė nauda būsimaisiais laikotarpiais gali pasireikšti padidėjusiomis pajamomis arba galimybe teikti daugiau ar geresnės kokybės paslaugų, arba sumažėjusiomis veiklos sąnaudomis.
- Paprastai pripažįstama, kad viešojo sektoriaus subjektas būsimaisiais laikotarpiais iš nematerialiojo turto gaus ekonominės naudos ar galės teikti paslaugas tik tada, kai su nematerialiuoju turtu susijusi rizika ir nauda bus perduota viešojo sektoriaus subjektui.
- Nematerialusis turtas gali turėti materialiojo turto požymių arba gali būti susietas su materialia forma.
Nematerialiojo turto pavyzdžiai:
- Programinė įranga: apskaitos sistemos, gamybos valdymo sprendimai, individualiai kurtos programos.
- Prekės ženklai ir prekiniai vardai: registruoti prekių ženklai, įmonės logotipai.
- Licencijos ir leidimai: veiklos licencijos, technologijų naudojimo sutartys.
- Patentai ir autorinės teisės: išradimų apsauga, kūrybiniai projektai.
Nematerialusis turtas paaiškintas
Nematerialiojo turto įsigijimo savikaina
Nematerialiojo turto įsigijimo savikainą sudaro pirkimo kaina, įskaitant importo ir kitus negrąžintinus mokesčius, atėmus prekybos nuolaidas. Visos išlaidos, tiesiogiai priskirtinos prie nematerialiojo turto įsigijimo išlaidų ir susijusios su nematerialiojo turto parengimu naudoti, taip pat yra įtraukiamos į jo įsigijimo savikainą. Nematerialiojo turto parengimo naudoti išlaidos yra išlaidos, padarytos, iki nematerialusis turtas tampa tokios būklės, kad jį galima pradėti naudoti viešojo sektoriaus subjekto numatomu būdu.
Jeigu nematerialusis turtas įsigyjamas išsimokėtinai per ilgesnį negu 12 mėnesių laikotarpį ir sutartyje nurodytos palūkanos reikšmingai skiriasi nuo rinkos palūkanų normos arba nėra nurodytos, nematerialiojo turto įsigijimo savikaina apskaičiuojama diskontuojant visą sutartyje nurodytą už nematerialųjį turtą mokėtiną sumą iki dabartinės vertės, taikant apskaičiuotų palūkanų normą sutarties sudarymo metu pagal 17-ojo VSAFAS „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“ nuostatas. Mokėtinos sumos dabartinės vertės ir sutartyje nurodytos už nematerialųjį turtą mokėtinos sumos skirtumas jo apskaičiavimo metu į nematerialiojo turto įsigijimo ar pasigaminimo savikainą neįtraukiamas, o pripažįstamas palūkanų sąnaudomis per sutartyje nustatytą išsimokėjimo laikotarpį.
Įsigijimas neatlygintinai arba už simbolinį atlygį
Viešojo sektoriaus subjektas gali gauti nematerialųjį turtą neatlygintinai arba įsigyti už simbolinį atlygį, t. y. už reikšmingai mažesnę negu nematerialiojo turto rinkos vertę. Nematerialusis turtas, gautas iš kito viešojo sektoriaus subjekto, apskaitoje registruojamas tokia pačia įsigijimo savikaina, kokia jis buvo užregistruotas perduodančio viešojo sektoriaus subjekto apskaitoje (perduodantis viešojo sektoriaus subjektas nematerialiojo turto perdavimo-priėmimo akte turi nurodyti tokią nematerialiojo turto įsigijimo savikainą, kokia jis buvo užregistruotas jo apskaitoje, finansavimo šaltinį, iš kurio nematerialusis turtas buvo įsigytas, ir nematerialiojo turto grupę, kurioje nematerialusis turtas buvo užregistruotas).
Nematerialųjį turtą perimantis viešojo sektoriaus subjektas sukauptą nematerialiojo turto amortizacijos sumą ir sukauptą nuvertėjimo sumą registruoja nematerialiojo turto perdavimo dieną, taip pat turi nustatyti naudingo tarnavimo laiką vadovaudamasis Standarto VIII skyriaus nuostatomis.
Standarto 18 punkte nurodytu atveju faktiškai sumokėtos (mokėtinos) sumos ir tikrosios nematerialiojo turto vertės įsigijimo dieną skirtumas, jei nematerialusis turtas įsigytas už simbolinį atlygį, arba visa tikroji nematerialiojo turto vertė įsigijimo dieną, jei nematerialusis turtas gautas neatlygintinai, apskaitoje registruojami kaip finansavimo sumos pagal 20-ojo VSAFAS „Finansavimo sumos“ nuostatas.
Neatlygintinai arba už simbolinį mokestį gauto nematerialiojo turto tikroji vertė, kai tokiu arba panašiu nematerialiuoju turtu prekiaujama rinkoje, gali būti nustatoma remiantis arba nepriklausomo turto arba verslo vertintojo parengta turto vertinimo ataskaita, kurioje nurodyta šio viešojo sektoriaus subjekto tikroji nematerialiojo turto vertė, arba, jei toks vertinimas neatliktas, paties viešojo sektoriaus subjekto atliktu vertinimu.
Tyrimo ir plėtros išlaidos
Tyrimo etapas yra planinga veikla, atliekama siekiant naujų mokslo ar technikos žinių, kuri prasideda viešojo sektoriaus subjektui pradėjus rinkti informaciją, susijusią su nematerialiojo turto, kurį viešojo sektoriaus subjektas nusprendė kurti, kūrimu, ir baigiasi, kai viešojo sektoriaus subjektas gali įrodyti, kad kuriamas nematerialusis turtas tenkins Standarto 6 punkte nustatytus pripažinimo kriterijus.
Tyrimo išlaidos nėra laikomos nematerialiuoju turtu, todėl pripažįstamos sąnaudomis jų susidarymo metu. Plėtros etapo metu viešojo sektoriaus subjektas taiko tyrimų rezultatus ar kitas žinias planuodamas arba kurdamas naujus ar iš esmės pagerintus produktus, prieš pradėdamas jų komercinę gamybą ar naudojimą. Plėtros etape viešojo sektoriaus subjektas, jau nusprendęs kurti konkretų nematerialiojo turto vienetą, dažniausiai gali jį atskirti ir įrodyti, kad jis teiks ekonominės naudos.
Į plėtros darbų nematerialiojo turto pasigaminimo savikainą įtraukiamos visos tiesiogiai priskiriamos išlaidos, būtinos nematerialiajam turtui sukurti ir paruošti jį naudoti viešojo sektoriaus subjekto numatomu būdu.
Jeigu viešojo sektoriaus subjektas negali tyrimo išlaidų atskirti nuo plėtros išlaidų, visos išlaidos priskiriamos prie tyrimo išlaidų ir pripažįstamos sąnaudomis tą ataskaitinį laikotarpį, kurį jos susidarė.
Turto mainų sandoriai
Turto mainų sandoris gali būti sudaromas tik tada, jei teisės aktų, reglamentuojančių turto valdymą, nustatyta tvarka turto valdytojams suteikta teisė mainyti turtą.
Kai nematerialusis turtas įsigyjamas mainais už jį perduodant nepanašios paskirties nematerialųjį turtą ar kitą turtą, mainais gauto nematerialiojo turto įsigijimo savikaina yra lygi mainais atiduoto turto tikrajai vertei perdavimo metu, pakoreguotai gauta ar sumokėta pinigų ar pinigų ekvivalentų suma. Atiduoto turto tikrosios vertės ir jo likutinės vertės skirtumas mainų dieną apskaitoje registruojamas kaip pelnas (nuostoliai) iš turto pardavimo ir rodomas veiklos rezultatų ataskaitoje.
Kai nematerialusis turtas įsigyjamas mainais į panašų turtą, kurio funkcijos panašios į tokios pačios veiklos funkcijas ir kuris turi panašią tikrąją vertę, arba į panašaus turto dalį, tokiu atveju pelnas ar nuostoliai iš turto mainų neatsiranda, o naujo nematerialiojo turto įsigijimo savikaina prilyginama mainais atiduoto turto balansinei vertei.
| Aspektas | Aprašymas |
|---|---|
| Įsigijimo savikaina | Pirkimo kaina, įskaitant mokesčius ir tiesiogiai priskirtinas išlaidas. |
| Neatlygintinas įsigijimas | Registruojama tikroji vertė arba finansavimo suma. |
| Tyrimo išlaidos | Pripažįstamos sąnaudomis. |
| Plėtros išlaidos | Įtraukiamos į savikainą, jei atitinka pripažinimo kriterijus. |
| Amortizacija | Skaičiuojama riboto naudingo tarnavimo laiko turtui. |
Vėlesnės išlaidos
Vėlesnės išlaidos, susijusios su jau pripažintu apskaitoje ir viešojo sektoriaus subjekto naudojamu nematerialiuoju turtu, pripažįstamos sąnaudomis tą ataskaitinį laikotarpį, kurį padaromos. Tačiau, jeigu viešojo sektoriaus subjektas gali patikimai nustatyti, kad tokios išlaidos leis iš esmės pagerinti naudojamą nematerialųjį turtą (esminis nematerialiojo turto pagerinimas apima ir naudojamo nematerialiojo turto papildomų funkcijų, kurios išplečia to turto panaudojimo galimybes, įgijimą) ir gauti iš to nematerialiojo turto didesnės ekonominės naudos ateityje, ir jeigu jos gali būti patikimai įvertintos ir priskirtos prie konkretaus turto, šių išlaidų suma turi būti didinama nematerialiojo turto įsigijimo savikaina.
Naudingo tarnavimo laikas ir amortizacija
Viešojo sektoriaus subjekto nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikas gali būti ribotas ir neribotas. Viešojo sektoriaus subjektas kiekvienam riboto naudingo tarnavimo laiko nematerialiojo turto vienetui turi nustatyti konkretų naudingo tarnavimo laiką. Jeigu nepavyksta objektyviai nustatyti nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laiko, turi būti taikomi Standarto 3 priede nustatyti nematerialiojo turto amortizacijos ekonominiai normatyvai.
Gali būti tiek ekonominių, tiek teisinių veiksnių, kurie turi įtakos nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikui. Ekonominiai veiksniai turi įtakos laikotarpiui, per kurį viešojo sektoriaus subjektas, naudodamas nematerialųjį turtą, gaus ekonominės naudos ateityje. Teisiniai veiksniai gali turėti įtakos laikotarpio, per kurį viešojo sektoriaus subjektas galės šią naudą kontroliuoti, trukmei.
Jeigu sutartinių teisių galiojimo laikotarpio pratęsimo išlaidos yra reikšmingos, tada šio laikotarpio pratęsimas iš esmės tolygus naujo nematerialiojo turto įsigijimui, todėl apskaitoje turi būti registruojamas naujas nematerialiojo turto vienetas, kurio įsigijimo savikaina bus lygi šioms pratęsimo išlaidoms. Nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikas turi būti peržiūrimas ir, jei reikia, patikslinamas kiekvienų finansinių metų pabaigoje, atsižvelgiant į pasikeitusias vidaus ir išorės aplinkybes.
Nematerialiojo turto amortizuojamoji vertė turi būti nuosekliai paskirstoma per visą nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laiką. Nematerialiojo turto amortizacija pradedama skaičiuoti nuo kito mėnesio pirmos dienos, kai nematerialusis turtas pradedamas naudoti. Neriboto naudingo tarnavimo laiko nematerialiojo turto amortizacija neskaičiuojama.
Viešojo sektoriaus subjektas, turintis neriboto naudingo tarnavimo laiko nematerialiojo turto vienetų, kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje turi nustatyti, ar neatsirado aplinkybių, rodančių, kad nematerialiojo turto naudingo tarnavimo laikas tapo ribotas.
Nuvertėjimas ir perleidimas
Sudarydamas finansines ataskaitas, viešojo sektoriaus subjektas turi nustatyti, ar ataskaitinio laikotarpio pabaigoje yra nematerialiojo turto nuvertėjimo požymių. Viešojo sektoriaus subjektas gali perleisti nematerialųjį turtą jį parduodamas, išnuomodamas finansinės nuomos (lizingo) būdu, mainydamas į kitą turtą ir kitais leidžiamais būdais ir atvejais.
Nurašius nereikalingą ar netinkamą (negalimą) naudoti nematerialųjį turtą, pripažįstamos pagrindinės veiklos nuvertėjimo ir nurašytų sumų sąnaudos, lygios šio nematerialiojo turto balansinei vertei.
Viešojo sektoriaus subjekto įsigytas perduoti naujas nematerialusis turtas registruojamas nematerialiojo turto klasės sąskaitose, kaip ir nematerialusis turtas, įsigytas naudoti savo veikloje, ir laikomas jose iki perdavimo. Viešojo sektoriaus subjekto veikloje nebenaudojamas ir laikomas parduoti arba perduoti nematerialiojo turto vienetas paliekamas toje pačioje nematerialiojo turto grupėje, kurioje buvo registruotas anksčiau.
Informacijos atskleidimas finansinėse ataskaitose
Viešojo sektoriaus subjektas turi atskleisti šią informaciją:
- Nematerialiojo turto apskaitos politiką ir jos keitimą, taip pat kiekvienos nematerialiojo turto grupės, jei viešojo sektoriaus subjektas turi tos grupės nematerialiojo turto, naudingo tarnavimo laiką.
- Valstybei nuosavybės teise priklausančio, savivaldybės patikėjimo teise valdomo nematerialiojo turto balansinės vertės praėjusio ataskaitinio laikotarpio pabaigoje ir ataskaitinio laikotarpio pabaigoje pasikeitimą (informaciją teikia savivaldybių administracijos, užpildydamos Standarto 2 priede pateiktą formą).
Pirmasis standarto taikymas
Viešojo sektoriaus subjektas, taikydamas Standartą pirmą kartą, inventorizuoja turimus paskutinio prieš pereinant prie VSAFAS ataskaitinio laikotarpio pabaigoje nematerialiojo turto vienetus ir perėjimo prie VSAFAS dieną įvertina juos pagal Standarte nustatytus reikalavimus dėl nematerialiojo turto įvertinimo. Jei trūksta duomenų apie nematerialiojo turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainą, šis nematerialusis turtas įvertinamas ir registruojamas apskaitoje Standarto 18 punkte nustatyta tvarka. Nematerialiojo turto vienetai, neatitinkantys Standarto, nurašomi arba pergrupuojami. Nurašytų nematerialiojo turto vienetų kiekinė apskaita kontrolės tikslais gali būti tvarkoma nebalansinėse sąskaitose.
tags: #nematerialiojo #turto #apskaitos #tvarkos #aprasas