Pastaruoju metu švietimo sistema susiduria su įvairiais iššūkiais, o mokytojo profesija tampa vis mažiau patraukli. Šalies mokyklų reitingai ir juos komentuojantys straipsniai sukėlė nemažą atgarsį - ar iš tiesų mūsų Kupiškio rajono mokyklos blogiausios šalyje? Kuo remiantis daromos tokios išvados? Šiame straipsnyje panagrinėsime, kodėl vis daugiau žmonių nenori rinktis mokytojo kelio, atsižvelgiant į švietimo sistemos problemas, visuomenės požiūrį ir pačių mokytojų patirtis.
Švietimo Sistemos Iššūkiai
Pirmasis. Išvados daromos naudojantis vienu rašto darbu - testu. Išvados naudojantis vieninteliu šaltiniu? Bet kuris, net pradedantis, tyrėjas tokios išvados nedarytų - nepakankamai duomenų. Antrasis. Daugelyje užsienio (JAV) mokyklų apie mokinių pasiekimus sprendžia iš 3-4 šaltinių -šalia egzaminų metinis to dalyko vertinimo pažymys, mokinio portfelio (darbų aplankas) ir net mokinio pomėgiai laisvalaikio metu jiems yra svarbūs. Naudojama procentinė rezultatų išraiška iškreipia padėtį. Mūsų mokykloje diagnostinius testus ketvirtoje klasėje laikė 4 mokiniai - nesunku suskaičiuoti, kad jeigu du mokinukai besimokantys pagal pritaikytą programą nepasiekia minimalaus patenkinamo lygmens, tai reiškia, kad 50 proc. šios mokyklos mokinių nepasiekia minimalaus matematikos pasiekimų lygmens. Siaubas, ar ne? Bet jei tie patys du mokiniai būtų 20-ies mokinių klasėje? Jei antroje klasėje tik vienas mokinys - jis prilyginamas 100 proc? Trečiasis. Duomenis apie pagrindinių ir pradinių mokyklų diagnostinių testų pasiekimus paskelbė tik 40 proc.
Beje, reikia prisiminti, kad gerų rezultatų siekti nepadeda ir dabartinė pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo tvarka. Mokiniui visai nebūtina patikrinimo metu atskleisti savo gebėjimų - jei matematikos metinis įvertinimas teigiamas, užtenka tik ateiti į patikrinimą ir bent pavardę užsirašyti ant užduočių lapo bei kažką pabraižyti - surinkus ir 1 balą laikoma, kad „išlaikyta“.
Reikia sutikti, kad mokytojų yra visokių. Kaip visokių yra gydytojų, vairuotojų, pardavėjų. Mes turime prisiminti, kokių dramatiškų gyventojų pasikeitimų įvyko per pastaruosius du dešimtmečius provincijoje - emigracija, nedarbas, gyvenimas iš pašalpų. Socialinės ydos (girtavimas ir t. t.) daro daug didesnį poveikį provincijai nei miestams - čia daugiau įvairius nepriteklius kenčiančių vaikų, kuriems daug sunkiau sekasi mokslai, deja, taip. Mūsų patirtis rodo, kad didelė dalis tų mokinių mokykloje įgyja kitų labai reikalingų įgūdžių - juk ne tik matematikos ir rašto mokomės. Bendravimas, bendradarbiavimas, elgesio aplinkoje įgūdžiai, aplinkos pažinimas, sportas, muzika, dailė - visa tai taip pat labai svarbu.
Nenorėčiau, kad būtų manoma, jog mokyklos, mokytojai yra idealūs, jiems nereikia keistis - reikia, ir dar kaip! Užsimenama apie kompleksinės pagalbos mokykloms galimybę - tokią jau bando kelios rajono mokyklos. Tikėkime, rezultatai bus geri.
Patyčių ir mokinių emocinio saugumo problema tiesiogiai susijusi su mokinių pasiekimais - jos, deja, mūsų kasdienybė. Tai problema, kuri sunkiai, net labai sunkiai sprendžiama. Kas žino, gal ji yra viena iš pagrindinių prastų rezultatų priežasčių? Mokyklos mikroklimatas turi būti geras, palankus vaikams, todėl sutartinai turės dirbti ne tik mokiniai, mokytojai, bet ir mokinių tėvai.
Lentelė: Mokinių Pasiekimų Vertinimo Šaltiniai
| Šaltinis | Aprašymas |
|---|---|
| Egzaminai | Standartizuoti testai, skirti įvertinti mokinių žinias ir gebėjimus. |
| Metinis pažymys | Mokinio pažanga per mokslo metus, įvertinta pagal įvairius darbus ir testus. |
| Mokinio portfelis | Mokinio darbų rinkinys, rodantis jo pažangą ir pasiekimus. |
| Pomėgiai | Mokinio interesai ir veikla už mokyklos ribų, kurie gali turėti įtakos jo mokymosi motyvacijai. |
Visuomenės Požiūris ir Mokytojo Kasdienybė
Skelbiama ir nuomonė, kad netinkami dirba mokytojai, jiems trūksta kvalifikacijos, ir, žinoma, administracija, kuri veikia uždarai, neprofesionaliai ir t. t. Dalis visuomenės mokytojo profesiją vis dar romantizuoja. Kiti įsitikinę, kad mokytojo darbo diena baigiasi kartu su paskutinės pamokos skambučiu. Daugelis nemato pedagogo kasdienybės, atvirai stebisi, ką gi mes veikiame mokykloje, kai prasideda mokinių vasaros atostogos. Tačiau pamokos - tik dalis mokytojo darbo. Liūdina ir tai, kad dabar į mokytoją dažnai žiūrima kaip į paslaugų teikėją. Visuomenė mokytojui kelia didžiulius lūkesčius, o pagalbos siūloma nepakankamai.
Kritiškai vertinu ir visuomenės požiūrį, kai į mokymąsi žiūrima kaip į pramogą, todėl tikimasi, kad bus malonu ir smagu, iš mokytojo tarsi iš animatoriaus reikalaujama visus sudominti, uždegti. Tačiau užmirštama, kad mokymasis neatsiejamas nuo valios ir disciplinos. Mane stebina, kai sakoma, jog mokykla neruošia gyvenimui. Nejaugi? Mokykloje įgyjama daug įvairių kompetencijų. Mokinys ugdosi darbo etikos įgūdžius, labai svarbius tiek studijuojant, tiek dirbant, mokosi planuoti savo laiką, spręsti problemas, iškilusias bendraujant, ieškoti išeičių iš sudėtingų situacijų. Gyvenime visos šios kompetencijos labai svarbios.
Kartą paklausiau mokinių, ar norėtų būti mokytojais. Beveik visų atsakymas buvo neigiamas. Kodėl jauniems žmonėms ši profesija neatrodo patraukli? Iš mokinių lūpų nuskambėjo tokie argumentai: darbas reikalauja daug kantrybės, yra sunkus, menkai apmokamas ir nevertinamas visuomenėje. Mokinių žodžiuose daug tiesos.
Svarbu ne ko mokai, o koks mokytojas esi | Gregory Chahrozian | TEDxAUA
Mokytojo Patirtis ir Asmeninis Gyvenimas
Mokytojui svarbiausia būti išgirstam, nes dabar didžioji dalis jų neišgirsti. Per sunku dirbti tokiu dideliu krūviu, todėl nenuostabu, kad šios profesijos atstovai nenori rinktis šio darbo. Aš dirbu tiesiog iš pašaukimo. Man nėra taip svarbus uždarbis. Aišku, atlygis nėra džiuginantis, bet dirbtu iš idėjos. Man patinka dirbti mokytoja, myliu vaikus, noriu juos mokyti.
Dirbate ir privačiai korepetitore, sukūrėte skaitymo korteles, kurias net Maldyvuose pristatėte. Daug kas sako, kad mokytojos profesija yra nenaudinga. Aš galiu pasakyti, kad ji šimtu procentų yra patraukli ir pelninga - čia yra daug erdvės saviraiškai, kaip galima užsidirbti. Ir korepetitore dirbti, ir ką nors sukurti, atidaryti elektroninę parduotuvę, vesti renginius ar mokymus... Tik reikia kūrybos ir nepatingėti. Skatinu jaunimą rinktis šią specialybę - verta. Ką jau kalbėti apie prasmę, kad dirbama su jaunimu, mūsų ateitimi, kuriai klojame pamatą. Vieni pliusai! Sakoma, kad mokytojai yra užkrauti darbu. Man dar nė vienos dienos neteko dirbti, nes dirbu mylimą darbą. Per visus aštuonerius metus dar nėra nutikę, kad būčiau pavargusi ar nenorėčiau į darbą.
Viena svarbiausių vertybių man yra šeima. Tačiau auginti keturis vaikus dirbant nemažu krūviu mokykloje (tik pirmaisiais savo darbo metais neturėjau abiturientų) nėra paprasta. Laviravimas tarp darbo ir šeimos dažnai būna mano pačios miego sąskaita ir pareikalauja daug vidinių jėgų. Džiaugiuosi, kad nesu viena, kad daug padeda artimieji.
Esu kėdainiškė. Tėvai įskiepijo dvi svarbiausias vertybes, tapusias mano gyvenimo pagrindu: atsakomybės jausmą ir pareigingumą. Esu reikli ir kaip mama, ir kaip mokytoja. Meilė vaikui, kaip ir mokytojo darbas, manau, nedera su pataikavimu ir nuolaidžiavimu vaikams, nes toks elgesys palankus vešėti silpnybėms, egocentrizmui ir neskatina augti. Šiandien dažnai manipuliuojama žodžiais „laisvė“ ir „teisė“. Tikroji laisvė neatsiejama nuo valios pastangų ir atsakomybės. Visada akcentuoju, kad neįdėjęs darbo savo tikslą vargiai pasieksi.
Viskas, ką išgyvename, vienaip ar kitaip mus keičia. 25-erius metus dirbdama mokytoja, išsiugdžiau kantrybę, atidumą, gebėjimą įsiklausyti. Buvusi direktorės pavaduotoja, šviesaus atminimo Valentina Vaitkevičienė, kuravusi lituanistus, stebėjusi mano, kaip mokytojos, pirmuosius žingsnius, kartą pasakė: „Niekada nekapok kirviu.“ Šie žodžiai įstrigo. Suvokiau, kad mokytojas negali būti kategoriškas, neturi skubėti vertinti, kritikuoti, teisti.
tags: #nenoreciau #buti #mokytoju #rasinelis