Nepakankama dienos šviesa patalpose: poveikis sveikatai ir kaip to išvengti

Dienos šviesa yra gyvybiškai svarbi žmogaus sveikatai ir gerovei. Natūrali šviesa gerina akių sveikatą ir mažina akių įtampą, o dirbtinis apšvietimas, kurį daugelis žmonių dažnai naudoja, veikia akis mėlyna šviesa, kuri gali sukelti akių diskomfortą ir nuovargį.

Šiame straipsnyje aptarsime, kaip nepakankama dienos šviesa patalpose veikia mūsų sveikatą ir ką galime padaryti, kad to išvengtume.

Dienos šviesos poveikis regėjimui

Natūralios šviesos savybė yra jos atgaivinanti kokybė. Priimdami dienos šviesą, žmonės suteikia savo akims poilsį nuo dirbtinio apšvietimo. Saulės šviesa suteikia gaivų pasirinkimą. Sąvoka, kad dienos šviesa sumažina akių įtampą, yra reikšminga. Natūralios šviesos buvimas leidžia akims atsipalaiduoti. Dienos šviesa neišskiria tokio pat lygio mėlynos šviesos kaip dirbtiniai šaltiniai.

Be to, mitybos įpročiai tiesiogiai veikia akių sveikatą. Norint natūraliai sustiprinti savo regėjimą, reikia sutelkti dėmesį į maistingą mitybą, kurioje gausu vitaminų A, C ir E, kurie yra būtini akių sveikatai, kaip patvirtina moksliniai tyrimai. Taip pat vartojant lapines daržoves, pavyzdžiui, špinatus, galima pagerinti akių apsaugą dėl juose esančių liuteino ir zeaksantino, žinomų dėl akių sveikatos palaikymo.

Akių pratimai taip pat gali potencialiai pagerinti regėjimo aiškumą ir fokusavimą. Dalyvaukite reguliariuose akių pratimuose, tokiuose kaip palmingas ir susikaupimas, kurie padeda sumažinti akių įtampą ir pagerinti fokusavimą. „Palming“ praktika apima šilumos generavimą, trinant rankas kartu, ir švelnų akių uždengimą delnais, atsipalaiduojant. „Figūra aštuoni“ yra pratimas, kai akys seka įsivaizduojamą didelę figūrą aštuoni, keičiant kryptį po minutės. „Artimo ir tolimo fokusavimo“ technika apima dėmesio perkėlimą tarp artimo objekto ir tolimo, kartojant keletą kartų. Greitas mirksėjimas padeda sudrėkinti ir atgaivinti akis. Akių pratimai, tokie kaip „dengtis delnais” ir „figūra aštuoni”, manoma, pagerina fokusavimą ir aiškumą.

Streso mažinimo technikos

Streso mažinimo technikų tema yra esminė geresnei regai. Streso mažinimas gerina bendrą savijautą ir pagerina regėjimo aiškumą. Akių įtampa, dažna streso pasekmė, sukelia diskomfortą ir neryškų regėjimą. Gilaus kvėpavimo koncepcija yra svarbi akių įtampos mažinimui. Meditacija vaidina svarbų vaidmenį gerinant susikaupimą. Sėdėkite ramiai ir stebėkite mintis, kad pagerintumėte protinį aiškumą. Joga, švelni praktika, gerina kraujotaką ir palaiko akių sveikatą. Vizualizacija, įsivaizduojant ramias scenas, efektyviai atpalaiduoja akių raumenis. Šios praktikos natūraliai palaiko akių sveikatą ir skatina visišką atsipalaidavimą.

Miego svarba

Miego poveikis akių funkcionalumui yra reikšmingas. Miego vaidmuo palaikant idealią regą yra gyvybiškai svarbus. Miego kokybės sąvoka reikšmingai veikia akių sveikatą ir funkcionalumą. Poilsiui palanki aplinka padeda atkurti regėjimą. Akių įtampos sumažėjimas yra tiesioginis kokybiško miego rezultatas. Kokybiškas miegas pagerina susikaupimą. Geras miegas padeda išvengti akių sausumo. Gijimo procesus palaiko miegas.

Miego trūkumo tema reikšmingai veikia akių funkcionalumą. Miego trūkumas sukelia daugybę akių sveikatos problemų. Nepakankamas poilsis akims gali sukelti sausumą, trūkčiojimą ir neryškų matymą. Akims reikia pakankamai poilsio optimaliai funkcionalumui palaikyti. Pakankamas miego kiekis padeda išvengti regėjimo sutrikimų. Miego prioritizavimas yra esminis siekiant išlaikyti akių sveikatą ir užtikrinti aukštą regėjimo veikimą.

Kiti veiksniai, įtakojantys regėjimą ir bendrą savijautą

• Ekranų naudojimas: Pernelyg didelis ekranų naudojimas gali sukelti skaitmeninį akių nuovargį, pasireiškiantį tokiais simptomais kaip sausos akys ir galvos skausmai. Moksliniai tyrimai rodo, kad mėlyna šviesa iš ekranų gali pabloginti šį nuovargį. Siekiant sumažinti šiuos poveikius, patartina riboti laiką prie ekranų ir apsvarstyti apsauginių akinių naudojimą.
• Spalvos: Švelnios žalios ir mėlynos spalvos dažnai siejamos su akių atsipalaidavimu, nes jos yra raminančios ir gali sumažinti įtampą bei nuovargį.
• Muzika: Tam tikros muzikos rūšys, tokios kaip klasikinė ar aplinkos, gali pagerinti vaizdinį apdorojimą, gerinant susikaupimą ir dėmesį. Tyrimai rodo, kad šių žanrų ritminiai modeliai gali padėti efektyviai apdoroti vaizdinę informaciją.
• Tarša: Tarša daro įtaką regėjimui, dirgina akis dėl prastos oro kokybės ir paspartina akių pažeidimus dėl pernelyg didelio šviesos poveikio, kurį sukelia teršalai. Tyrimai parodė, kad poveikis oro teršalams gali sukelti sausų akių sindromą ir padidinti kataraktos išsivystymo riziką.

Mikrožalumynai

Mikrožalumynai - tai pastaraisiais metais atsiradusi maisto produktų grupė; šiuo terminu apibūdinami iš įvairių komercinių maistinių augalų (daržovių, javų, žolelių) išauginti daigai, turintys pilnai išsivysčiusius sėklalapius ir iš dalies prasiskleidusius tikruosius lapelius. Šie jauni augalai, priklausomai nuo rūšies, nuimami po 7-21 dienos. Pastaraisiais metais mikrožalumynai tapo paklausūs tiek aukštos klasės restoranų šefų, tiek mitybos tyrėjų, nes pasižymi ryškiu skoniu, patraukliomis jutiminėmis savybėmis, funkcionalumu, gausiu vitaminų, mineralų ir kitų biologiškai aktyvių junginių - askorbo rūgšties, tokoferolių, karotenoidų, folatų, tokotrienolių, filoquinonų, antocianinų, gliukozinolatų ir kt. - kiekiu. Didėjantis visuomenės susirūpinimas sveikata skatina žmones atsigręžti į mikrožalumynus, kurie rodo potencialą padėti išvengti nepakankamos mitybos, uždegiminių ir kitų lėtinių susirgimų.

Mikrožalumynai, dar vadinami „daržovių konfeti“, išauginami iš įvairių komercinių maistinių augalų - daržovių, javų, prieskoninių žolelių - ir pasižymi visiškai išsivysčiusiais sėklalapiais su dalinai prasiskleidusiais arba be prasiskleidusių tikrųjų lapelių. Tiksli gležnos augalo stiebo dalis kartu su sėklalapiais ir galimai užsimezgusiais tikraisi­ais lapeliais nuimama 7-21 dieną po sudygimo (priklausomai nuo rūšies). Šios funkcinės „mini daržovės“ paprastai būna 2-8 cm aukščio ir, nepaisant mažo dydžio, pasižymi intensyviomis juslinėmis savybėmis - skoniu, tekstūra, aromatu, išvaizda ir egzotiškomis spalvomis. Taip pat jos išsiskiria labai dideliu įvairių fitocheminių medžiagų kiekiu, kuris kinta priklausomai nuo tam tikrų augalų rūšies, pasirenkamos mikrožalumynų auginimui.

Mikrožalumynai ypač sudomino vartotojus - pirmiausia aukštos klasės restoranų šefus, kurie naudoja įvairius mikrožalumynus daugiausia kaip puošybos ir gardinimo elementą salotoms, sriuboms, sumuštiniams ir kitiems patiekalams. Tačiau dėl išskirtinių kokybinių savybių jų panaudojimas išsiplėtė ir į tam tikrų reiklesnių vartotojų grupių mitybos praturtinimą. Mikrožalumynai taip pat dažnai pasirenkami kaip žalių maisto produktų šaltinis veganams, kurie sąmoningai siekia vartoti maistą, praturtintą maistinėmis medžiagomis.

Atsižvelgiant į augančią paklausą mikrožalumynus naudoti įvairiems kulinariniams tikslams, jie tapo tyrimų objektu tiek vartotojų, tiek miesto ūkininkų, šiltnamių augintojų ir prekybos tinklų kontekste - analizuojama jų įvairi cheminė sudėtis, funkcijos ir svarba žmogaus sveikatai.

Gerai žinoma, kad didelė pasaulio gyventojų dalis kenčia nuo nepakankamos mitybos - tiek suaugusieji, tiek vaikai yra paveikti mikro ir makroelementų stokos. Kad būtų įveikta ši „paslėpto alkio“ forma, būtina užtikrinti pakankamą skirtingų maistinių medžiagų kiekį.

Žinoma, kad pakankamas vaisių ir daržovių vartojimas, kaip sveikos mitybos dalis, sumažina daugelio lėtinių ligų - įskaitant širdies ir kraujagyslių ligas, 2 tipo cukrinį diabetą, kai kurias vėžio formas ir nutukimą - riziką. Tuo pat metu didelis suvartojamų vaisių ir daržovių kiekis, vietoj to, kad padėtų apsisaugoti nuo kai kurių lėtinių ligų, gali kelti rimtą grėsmę žmonių sveikatai. Taip nutinka dėl vis didėjančio pasikliovimo cheminėmis trąšomis ir pesticidais, naudojamais jų auginime, kurie lėtai, bet užtikrintai kelia pavojų visai maisto grandinei.

Dėl šių sudėtingų žemės ūkio ir sveikatos sektoriaus iššūkių mikrožalumynai priskiriami funkciniams maisto produktams, gausiems įvairių fitocheminių medžiagų ir maistinių medžiagų, kurios, tikėtina, gali padėti mažinti tam tikrų lėtinių ligų - tokių kaip nepakankama mityba, širdies ir kraujagyslių ligos, nutukimas, cukrinis diabetas, vėžys, neurodegeneraciniai sutrikimai ir kt. - paplitimą.

Pagrindiniai biologiškai aktyvūs junginiai, tokie kaip askorbo rūgštis, filoquinonai, α-tokoferolis, β-karotenas, fenoliniai antioksidantai, karotenoidai, antocianinai, gliukozinolatai ir cukrūs, mikrožalumynuose aptinkami gerokai didesniais kiekiais.

Palyginus raudongūžio kopūsto (Brassica oleracea L. var. capitata) fitocheminių medžiagų koncentracijas mikrožalumynų ir suaugusio augalo tarpsniuose, nustatyta, kad mikrožalumynų tarpsnyje yra daugiau filoquinono (2,8 μg/100 g ŠM), β-karoteno (11,5 mg/100 g ŠM) ir gliukorafanino (4,8 μmol/g SM), palyginti su subrendusiu augalu.

Askorbo rūgštis yra esminis bioaktyvus fitocheminis junginys, dar vadinamas vitaminu C, būtinas normaliai organizmo veiklai. Ji taip pat priskiriama antioksidantams, padedantiems įvairiuose žmogaus medžiagų apykaitos procesuose.

Filochinonas yra tiesioginė ir kraujyje cirkuliuojanti vitamino K forma, kuri daugiausia randama daržovėse, vaisiuose ir kituose žaliuose lapiniuose augaluose.

α-tokoferolis yra ypač svarbi augalinė bioaktyvioji medžiaga, aptinkama mikrožalumynuose. Jis dalyvauja daugelyje organizmo funkcijų, ypač nervinių impulsų perdavime, raumenų veikloje, imuninės sistemos stiprinime, laisvųjų radikalų susidarymo ribojime ir kituose svarbiuose procesuose.

β-karotenas - tai raudonai oranžinis organinis junginys, veikiantis kaip vitamino A pirmtakas ir augalų metabolitas, ypač gausiai randamas raudonos, geltonos ir oranžinės spalvos augaluose. Jis atlieka svarbų vaidmenį slopindamas laisvuosius radikalus, skatindamas vėžinių ląstelių apoptozę ir didindamas natūralių žudikių (NK ląstelių) gamybą, taip stiprindamas imuninę sistemą. β-karotenas yra ir mikrožalumynuose, todėl šie tampa puikiu provitamino A šaltiniu.

Fenoliniai antioksidantai - tai antriniai metabolitai, esantys mikrožalumynuose ir padedantys skatinti medžiagų apykaitą, apsaugoti nuo laisvųjų radikalų oksidacinės žalos ir mažinti uždegiminius procesus. Buvo tirta įvairių rūšių mikrožalumynų, gautų iš vietinių ir komercinių ūkių, antioksidacinės savybės ir organoleptinės savybės, įvertinant fenolinius antioksidantus - taninus, fenolio rūgštis, antocianinus - ir kitus junginius, susijusius su skoniu, kvapu ir spalva.

Antocianinai - tai organinių junginių grupė, esanti augaluose ir jų dalyse (lapuose, vaisiuose, daržovėse), kuri suteikia mėlynus, violetinius ir raudonus pigmentus. Jie pasižymi antioksidacinėmis, priešuždegiminėmis, priešvėžinėmis ir antivirusinėmis savybėmis. Šie flavonoidiniai junginiai aptinkami daugelyje mikrožalumynų rūšių ir padeda gerinti įvairias žmogaus organizmo metabolines būkles.

Gliukozinolatai - taip pat antriniai metabolitai, sintetinami mikrožalumynuose ir siejami su įvairiomis sveikatai naudingomis savybėmis, tokiomis kaip antioksidacinis ir priešuždegiminis aktyvumas.

Mikro- ir makroelementai yra būtini norint palaikyti sveiką gyvenimo būdą - jie dalyvauja medžiagų apykaitoje, energijos gamyboje ir padeda organizmui kovoti su tokiomis ligomis kaip COVID-19. Tyrimai parodė, kad šios trys mikrožalumynų rūšys yra turtingos mineralinių elementų, tokių kaip Na, Cu, Mn, Ca, Mg, K, Zn ir Fe. Nustatyta, kad mineralų kiekiai mikrožalumynuose buvo gerokai didesni nei subrendusiuose augaluose. Be to, šių mikrožalumynų mitybinis profilis parodė, kad jie gausūs K, P, Ca, Zn, Fe, Mg ir Na. Tai leidžia manyti, kad ateityje mikrožalumynai galėtų būti skiriami žmonėms, kuriems trūksta tam tikrų mineralų, vietoje jų sintetinių papildų.

Oro kokybė patalpose

Remiantis SARS tyrimais, paskleidimas oru išlieka potencialus antrinis perdavimo būdas, ypač uždarose patalpose, kuriose yra šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo (ŠVOK) įrenginiai. Didesnis išorinio oro kiekis ir didesni oro mainų tempai pastatuose gali padėti praskiesti patalpose esančius oro teršalus, kuriuos įkvepiate. Oro mainų tempas gali būti padidintas centrinio vėdinimo įrenginių nustatymais, tokiu būdu sumažinamas patalpoje esančių viruso dalelių santykį. Šviesa yra dar viena švelninimo strategija, skirta kontroliuoti kai kurių infekcijos sukėlėjų gyvybingumą patalpose. Pastatų administratoriai turėtų skatinti užuolaidų ir žaliuzių atidarymą, kad būtų gausu dienos šviesos ir saulės spindulių.

Jei patalpose palaikysite 40-60% santykinį oro drėgnumą, tai gali padėti apriboti SARS-CoV-2 (COVID-19) plitimą ir išlikimą uždaroje erdvėje. Plastikinis ar keramikinis „garintuvas“ ant radiatoriaus yra dekoratyvinis elementas, dažnai aptinkamas senesniuose namuose ir butuose. Tačiau ir naujuose namuose, kuriuose įrengtos modernios grindų šildymo sistemos, oras dažnai yra pernelyg sausas. Tokiose patalpose žmonės pirmieji pajaučia poveikį. Tačiau ir nedidelė investicija į komfortą atsiperka. Šiuolaikiniai oro drėkintuvai yra tylūs kaip šnabždesys, energetiškai našaus ir nesenstančio dizaino, gerai derančio su bet kurio interjero dekoro stiliumi.

Sąvoka “sergančio pastato sindromas” (eng. sick building syndrome) ilgą laiką buvo naudojama apibūdinti blogai oro kokybei biurų pastatuose, kuri gali turėti rimtą poveikį darbuotojų gerovei ir sveikatai. Galvos skausmas, nuovargis, akių perštėjimas ir kvėpavimo kanalų dirginimas yra dažniausiai minimi simptomai šiuo atveju. Pagrindinės priežastys yra nepakankama ventiliacija, pernelyg aukštos kambarių temperatūros, cheminė oro sudėtis (pvz., ozonas nuo spausdintuvų ir kopijuoklių) ir nepakankamas oro kondicionavimo sistemų įrengimas.

Optimali oro drėgmė užtikrina gleivinės apsauginę funkciją. Patalpų orui yra nustatytos optimalios drėgnumo ribos, nes per sausas ar per drėgnas oras gali turėti neigiamų pasekmių sveikatai ir komfortui. Svarbu laikytis reikiamų saugos reglamentų, susijusių su specifine švaraus oro kokybės priežiūra šioje srityje. Oro kokybė taip pat gali rimtai pakenkti personalo ir pacientų gerovei ir sveikatai. Galimi poveikiai yra nuovargis, sutrikusi koncentracija, galvos skausmas, akių perštėjimas ir kvėpavimo kanalų dirginimas.

Drėkinimas yra tik viena iš daugelio veikiančių valymo gudrybių. Adekvačiai drėkinamas oras taip pat apsaugo nuo statinės iškrovos.

Net jei skaitymas nebe toks madingas kaip anksčiau, tačiau popieriaus poreikis išlieka milžiniškas ir šiomis dienomis. Popierius yra naudojamas ne tik laikraščiams ir knygoms, bet ir pakuotei bei plakatams, dokumentams ir banknotams ir netgi baldams. Siekiant užtikrinti, kad gofruoto kartono lova neįširtų, kad pakavimo medžiaga apsaugotų patikimai, kad dokumentai išlaikytų savo formą, kad žaliavos, popieriaus ir spaudos produktai būtų saugomi ir tvarkomi teisingai: oras turėtų būti nei per drėgnas nei per sausas.

Išvados

Dienos šviesos trūkumas gali turėti neigiamą poveikį mūsų sveikatai, įskaitant regėjimą, miegą ir bendrą savijautą. Tačiau yra daug būdų, kaip pagerinti apšvietimą patalpose ir kompensuoti šį trūkumą. Svarbu atkreipti dėmesį į savo mitybą, reguliariai mankštintis, mažinti stresą, užtikrinti gerą miego kokybę ir pasirūpinti tinkama oro kokybe patalpose.

tags: #nepakankama #dienos #sviesa #patalpose #sveikata