Lietuvoje nelegalus darbas išlieka aktuali problema, o viena pagrindinių to priežasčių - mokesčių našta. Bet kurio legaliai įsidarbinusiojo asmens gaunama minimalioji mėnesinė alga (MMA) dėl mokesčių valstybei sumažėja apie 207 Eur, arba 25 proc.
Būtent mokesčiai valstybei labiausiai „kerta per kišenę“ ir yra dažniausia nelegalaus darbo priežastis.
Galimi sprendimai situacijai gerinti
Antstolis I. Gaidelis argumentuoja, kad valstybei subsidijuojant į darbo rinką grįžusių asmenų mokėtinus mokesčius ir nebemokant jiems nedarbo išmokos, kurios vidutinis dydis, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, šiuo metu yra 458 Eur, laimėtų abi pusės.
Ilgalaikiams bedarbiams tai būtų paskata pradėti legaliai dirbti. Valstybės biudžetas, anot jo, sutaupytų milijonines sumas, kurias galėtume skirti mokytojų, medikų, policininkų algų kėlimui ar kitoms prioritetinėms reikmėms.
Jei per metus į darbo rinką sugrįžtų 10 tūkst. ilgalaikių bedarbių, būtų sutaupoma jau 30,1 mln. Eur lėšų. O jei būtų užimtos visos 14,5 tūkst. esamų laisvų darbo vietų, valstybės biudžetas pasipildytų beveik 43,7 mln.
Lietuvos antstolių rūmai atkreipia dėmesį, kad tokios mokesčių lengvatos sukurta nauda būtų keleriopai didesnė už tą spėjamą 6,5 mln.
Būtent mokesčių atostogos skatintų legaliai įsidarbinti ir turinčius skolų, ir neskolingus bedarbius. O į darbo rinką grįžę skolininkai, net ir mokėdami galiojančios redakcijos Civilinio proceso kodekso 736 str.
Dar vienas postūmis trauktis iš šešėlio būtų leidimas iš nedarbo išmokos išieškoti skolas už teisės pažeidimus. Pasak antstolio I. Gaidelio, visi suprantame, kad galiojant draudimui išieškoti skolas iš nedarbo išmokos, skolingas bedarbis mieliau pasirinks 458 Eur nedarbo išmoką ir dar 840 Eur nelegalių darbo pajamų (iš viso - 1298 Eur), negu eis dirbti legaliai, gaudamas dukart mažesnę MMA.
Beje, kaimyninėje Latvijoje iš baudų nesumokėjusių pažeidėjų gaunamos MMA leidžiama išskaičiuoti net 50 proc.
Skolų išieškojimo įtaka
„Politikų žadamos mažesnės išskaitos iš darbo pajamų ir skolų atostogos dirbti pradėjusiems skolininkams gali tapti trumpalaike paguoda, bet ilgainiui jos taptų „akmeniu po kaklu“ daugeliui mokių skolininkų“,- sako antstolis I.
Lietuvos antstolių rūmų atliktais skaičiavimais, vien tik siūlymas du kartus mažinti skolų išskaičiavimo dydį iš MMA neviršijančių skolingo asmens pajamų vienos 2000 Eur skolos išieškojimo trukmę prailgintų 2,6 karto (nuo 23 mėn. Asmeniui, turinčiam dvi skolas po 1000 Eur ir uždirbančiam MMA, išieškojimo trukmė pagal siūlomą tvarką ilgėtų beveik 4 kartus (nuo 15 mėn. iki 59 mėn.), o papildomai mokėtina suma didėtų iki 960 Eur.
Tai ne tik priverstinio išieškojimo išlaidos, bet ir teismų priteisiamos palūkanos, kurios įprastai pradedamos skaičiuoti nuo kreditoriaus kreipimosi į teismą dienos.
„Skatindami žmones grįžti į darbo rinką, taip pat turėtume juos skatinti gyventi sąžiningai, nepažeidinėti visuomenėje nustatytų taisyklių,“- pabrėžia I. Gaidelis. Neturintys skolų ir įsidarbinusieji ilgalaikiai bedarbiai turėtų atsidurti geresnėje padėtyje už tuos, kurie prasiskolino elgdamiesi neatsakingai.
Kaip perskaičiuojamas metinis NPD, 2025 metais gavus tik su darbo santykiais susijusias pajamas
tags: #nepatogumai #del #mokytoju #uzimtos #patalpos