Gyvenimas okupuotoje Lietuvoje: nuo komunistinės propagandos iki sodybos pardavimo problemų

Šiame straipsnyje apžvelgsime įvairius aspektus, pradedant nuo gyvenimo sovietinėje Lietuvoje ir baigiant šių dienų aktualijomis, tokiomis kaip ekologinis ūkininkavimas ir sodybų pardavimo iššūkiai. Pradėsime nuo žvilgsnio į praeitį, analizuodami komunistinės propagandos ir tikrovės kontrastą, o vėliau pereisime prie dabarties, aptardami ekologinio ūkininkavimo ypatumus ir problemas Lietuvoje, bei ką daryti, jei neradus pirkėjo sodybai.

Lietuvos etnografiniai regionai

Komunistų propaganda ir tikrovė

TSKP programa, tai valstybinio ūkio, ekonominės, socialinės ir kultūrinės pažangos dvidešimtmečio (1961-1980) programa. Ji priimta 1961 m. Po kelerių metų (1964), pasikeitus TSKP vadovams, ta programa užmiršta ... Tik kažkodėl 1976 m. vėl buvo išleista lietuvių kalba.

Gal be Brežnevo žinios, nes tais pačiais metais, tik pasibaigus TSKP XXV visus ir viską „įkvepiančiam” suvažiavimui, LTSR, o ypatingai „vyr. brolių” respublikose, iki šiam laikui nusmuko liaudies gyvenimo lygis - trūkumas maisto, nors ir kaip Brežnevas tame suvažiavime porino, kad per paskutinius du dešimtmečius žemės ūkio grūdinių javų derlingumas išaugo 40%, o žmonių priaugo tik 10,5% ir dar dešimtimis milijonų tonų kasmet perkame iš užsienio. O TS kaip trūko, taip ir trūksta maisto iki šiai dienai, ypatingai mėsos ir pieno produktų, nors jau virš 60 metų kuriamas komunizmas. Ir šiais metais (1978) iš JAV perkame 16,6 mil. tonų grūdų.

Kosyginas tame pat XXV suvažiavime dėl šios priežasties, baigdamas savo pranešimą, pabrėžė: „Viso mūsų darbo kokybes gerinimas įgalins protingai, taupiai naudoti visuomeninį turtą. Komunistai nėra asketizmo, dirbtinio žmonių poreikių apribojimo šalininkai. Priešingai, komunistinei visuomenei būdingas visiškas ir laisvas visų žmogaus sugebėjimų, jo kūrybinių jėgų atskleidimas reikalauja sudaryti ir palankias materialines gyvenimo sąlygas. Nusišnekėjo, kaip paprastas propagandistas! Kalba apie komunistinės visuomenės poreikius, o tokios visuomenės TS nėra, nebuvo ir jos ne tik jis - Kosyginas, bet ir dabartiniai komunistai nematys.

Komunistai pašiepia tikinčiuosius, kad jie guodžiasi pomirtiniu gyvenimu, o Marksas dargi teigia , kad tik dėl to nepritekliaus ir išgalvota religija. Na, o komunistai jau per 60 metų guodžia TS liaudį, kad prie komunizmo pasisotins kiekvienas pagal poreikius! Tai tik patalogiškai iškreipta vaizduotė gali tuo guosti žmones, kurie to nesulauks. Visa to priežastis, kad, dauguma komunistų, o ypatingai tie, kurie prasimuša į valdančiuosius, turi egotizmo maniją - perdėtą nuomonę apie savo išmanymą ir sugebėjimus, o kitų, nors tie ir išmintingai galvotų, - niekinimą.

Komunistas, iškopęs į vadovaujamą postą, visose srityse didžiausias „specialistas”. Toli nereikia ieškoti pavyzdžių. Štai mūsų P. Griškevičius: jis moko pedagogus, žemdirbius, statybininkus, pramonės darbuotojus, gyvulių augintojus ir k. Viename suvažiavime, kai prekyboje pasireiškė mėsos trūkumas, dėstė, kad dabar kolūkiečiams, tarybinių ūkių darbuotojams, turintiems sodybinius sklypus, o taip pat ir kitiems tokiems vyriausybė sudarys sąlygas auginti mėsai gyvulius: už parduotą valstybei gyvo svorio 1 kg duos 2 kg koncentratų. Atrodo labai gražiai, bet, kad gautų koncentratus, reikia valstybei parduoti jau nupenėtą gyvulį, o kuo - jam tai nesvarbu, - užaugink, parduok, tada gausi.

Ekologinis ūkininkavimas Lietuvoje

Ekologiniam ūkiui tinka abi šios reikšmės: čia nekenkiant gamtai gaunamas natūralus, chemikalais neužterštas produktas. Sveikas, neužterštas, skanus. Beveik 3000 ūkių Lietuvoje yra sertifikuoti ekologinei gamybai. Ūkininkauti švariai, sveikai, tausojant gamtą ir piliečių sveikatą skatina ir Europos Sąjungos parama.

Pasiryžę paisyti ekologijos ūkininkai gauna ES paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos (KPP) priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos” programą „Ekologinis ūkininkavimas”. Parama skiriama už žemės plotą, kuris deklaruotas ir sertifikuotas kaip ekologiškas. Šis plotas turi būti naudojamas tiktai ekologiškiems produktams auginti ir gaminti, tokiems kaip javai, daržovės, bulvės, vaistažolės, vaisiai ir uogos.

Ekologiškais vadinami tik sertifikuoti produktai, kuriuos auginant ir gaminant nenaudojama sintetinių cheminių medžiagų, hormonų. Jie maistingesni ir skanesni, tačiau iš akies ar paragavęs ekologiško maisto neatskirsi nuo paprasto. Taigi jis turi turėti etiketę, kurioje pateikiama svarbiausia informacija: gamintojas, sertifikavimo ženklas, jį suteikusi įstaiga.

Ekologinio ūkininkavimo iššūkiai

VŠĮ „Ekoagra” 1-ojo seriftikavimo skyriaus vadovas Virginijus Masionis priminė pagrindines priemones, kuriomis ekologiniai ūkiai maitina dirvą ir apsaugo derlių: tai sėjomaina, augalų kaita, žemės įdirbimas.

Tačiau V.Masionis pažymi, kad mažų ekologinių ūkių (mažu laikomas 35-40 ha aprėpiantis ūkis. - Aut. past.) dabar daug kas atsisako, mat jie nėra pelningi. „Nedidelės išmokos nepadengia ūkininkavimo sąnaudų, nes išmoka mokama už plotą. O reikalavimai ekologiniam ūkiui, kad ir mažam, nemaži, daug laiko atima ir apskaita, žurnalų pildymas, dokumentų tvarkymas. Garbaus amžiaus žmogus - mažų ūkių savininkai paprastai tokie ir yra - turi prašyti pagalbos arba samdyti padėjėją, o tai kainuoja. Todėl jam labiau apsimoka išnuomoti ūkį, tarkime, jaunesniam kaimynui, turinčiam verslumo ir šiuolaikinės technikos. Taip pat pasenę tėvai perleidžia savo ūkelį veržlesniems suaugusiems vaikams. Arba pagyvenęs žmogus nebesertifikuoja ūkio, nors tvirtina, jog ir toliau ūkininkauja ekologiškai, kaip įpratęs. Galbūt taip ir yra, juolab kad trąšos, augalų apsaugos priemonės yra brangios, jam neįperkamos, bet niekas to paliudyti negali, nes nebetikrina”, - aiškina V.Masionis.

V.Masionis tvirtina, kad pats perėjimas nėra sudėtingas, tačiau žmogui, lig šiol netvarkiusiam buhalterinės apskaitos, gali būti keblu. „Juk reikalaujama kiekvieną pirkinį, kad ir sėklą, įrašyti į žurnalą, apskaityti pagal nustatytas taisykles. Be to, dubliuojasi įvairių tarnybų dokumentai, taigi popierizmo išties padaugėja. Tarkim, ūkininkui privalu pildyti ekologinį gyvulių apskaitos bei gydymo žurnalą, tačiau ir Veterinarijos tarnyba reikalauja atskiro registracijos žurnalo. Augalų apsaugos reikalavimų laikymasis turi būti fiksuojamas atskirai, nors dažnai dubliuojasi su ekologinės gamybos sėjomainos, laukų tręšimo planais, kuriuos taip pat privalu registruoti žurnale”, - aiškina V.Masionis ir pripažįsta, kad tai iš tikrųjų erzina žmones.

V.Masionis mini dar vieną priežastį, atbaidančią nuo ekologinio ūkininkavimo: tai nesutvarkytas ekologinių produktų pardavimas. „Deja, jau įprasta, kad ekologiškas mažo 4-10 karvių ūkio pienas supilamas į bendrą katilą, nes supirkėjas į atokų vienkiemį nesiųs atskiro pienvežio, kaip reikalauja ekologinė gamyba. Išsigelbėjimas - nedideli kooperatyvai. Tokie pamažu kuriasi, o gerai užsirekomendavę sėkmingai parduoda susibūrusių ūkininkų produkciją. Štai 10-15 hektaruose kelis gyvulius laikančiam ūkininkui dalis pagamintų pašarų atlieka, tačiau mažam kiekiui pirkėją surasti sunku. Tuo tarpu kooperatyvo pašarai tonų tonomis keliauja ir į Vokietiją, Švediją, kur jų dabar trūksta. Pirkėjas iš užsienio juk nepirks kelių maišelių, išsiveš vagoną arba vilkiką.”

Taigi ekologinių ūkių skaičius treti metai iš eilės mažėja: per metus sertifikuojama 300 ūkių, o 320 atsisako sertifikuotis.

Ekologiniai ūkiai turi atitikti geros ūkininkavimo praktikos reikalavimus, taip pat laikytis valdymo, trąšų ir augalų apsaugos produktų naudojimo, taip pat geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų, kasmet deklaruoti pasėlius ir žemės ūkio naudmenas. Visus šiuos įsipareigojimus jų savininkai prisiima ne trumpiau kaip penkeriems metams, o siekiantys šimtaprocenčių paramos išmokų dalį produkcijos privalo parduoti.

Maksimali metinė išmokos suma metams vienai valdai, dalyvaujančiai ekologinio ūkininkavimo programoje, - 400 000 litų.

Ką daryti, jei neradus pirkėjo sodybai?

Augant nekilnojamojo turto kainoms daugėja pardavėjo inciatyva nutraukiamų preliminariųjų pirkimo ir pardavimo sutarčių. Ką tokiu atveju daryti pirkėjui, kuris pasirašė sutartį, sumokėjo avansą, užpildė paraišką būsto paskolai gauti ir mintimis jau persikraustė į savo naujus namus? Žlugęs planuotas sandoris neretai atneša neplanuotų išlaidų, mat rasti alternatyvą gali būti ir sudėtingiau, ir brangiau.

Įsigyjant būstą pasirašomų dokumentų pavadinimai gali skirtis (rezervacijos sutartis, avansinis susitarimas, preliminarioji sutartis), teisiniu požiūriu pavadinimas nėra svarbus, svarbu yra jo turinys. Tačiau preliminariosios sutarties sudarymas nėra garantas, kad pagrindinė sutartis bus sudaryta. Kokiais gynybos būdais galės pasinaudoti pirkėjas priklausys nuo to, ką jis galės įrodyti dokumentais ir faktinėmis aplinkybėmis.

Dažniausias kelias - pareikalauti to, kas aiškiai numatyta sutartyje: avanso grąžinimo ir netesybų. Visų pirma, pirkėjas gali papildomai reikalauti, kad jam būtų atlyginamos išlaidos, patirtos rengiantis sudaryti sutartį (pvz. tuo pačiu metu jis sudarė sutartis su trečiaisiais asmenimis dėl būsto remonto ar įrengimo ir dabar teks jas nutraukti sumokant netesybas). Teismas vertina, ar pirkėjas tikrai patyrė realius kaštus dėl to, kad sandoris neįvyko.

Pirkėjas taip pat gali reikalauti atlyginti kainų skirtumą (vadinamoji prarasta galimybė), kai dėl pardavėjo nesąžiningo derybų nutraukimo pirkėjas neteko galimybės sudaryti sutartį su kitu pardavėju, anksčiau pateikusiu konkretų kainos pasiūlymą, bet kuris per protingą terminą vėliau sudarė kitą, pakeičiantį sandorį. Tokiais atvejais prarastos galimybės piniginė vertė apskaičiuojama lyginant šių sandorių kainas, t. y. palyginant trečiojo asmens, su kuriuo pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl pardavėjo nesąžiningo derybų nutraukimo, siūlytą sandorio kainą ir kainą, už kurią per vėliau pirkėjas (per protingą terminą) sudarė pagrindinę sutartį.

Dar vienas gynybos būdas - nustačius, kad pardavėjas būstą už didesnę kainą pardavė trečiajam asmeniui, gali būti reikalaujama priteisti pardavėjo gautą naudą.

Jeigu vystytojas ar pardavėjas nutraukia preliminariąją sutartį, pirmiausia nereikėtų skubėti pasirašyti dokumentų, kuriais pirkėjas atsisako pretenzijų ar prisiima kaltę mainais į pinigų grąžinimą. Paprašykite nutraukimo priežastį nurodyti raštu (prašymą irgi pateikite raštu) ir rinkite visus įrodymus, kurių gali prireikti gynybai teisme - išsaugokite susirašinėjimą, banko sprendimus dėl finansavimo, mokėjimų dokumentus.

Teismams svarbūs yra įrodymai apie realią žalą, patirtą dėl nesąžiningo pardavėjo. Svarbu pagrįsti ir nuostolių dydį, ir jų tiesioginį ryšį dėl pardavėjo kaltės nutrūkusio sandorio.

Kaimo turizmas Lietuvoje

Problemos dėl kelio per privačią valdą

Nuolatiniai laikraščio skaitytojai turbūt dar nepamiršo prieš ketverius metus keliskart dėliotos istorijos apie tai, kaip legendinio Napoleono kelio atkarpa tavo privačia Pigonių kaimo gyventojų Gumuliauskų nuosavybe. Tačiau yra, kaip yra. Įforminus nuosavybę Gumuliauskams, jiems buvo priskirta ir sklypą kertančio istorinio keliuko atkarpa. Vienoje keliuko pusėje - gyvenamieji, o kitoje - ūkiniai pastatai. Galima sakyti, nutiko taip, kad kiaurą parą galima eiti ir važiuoti į abi puses per privatų kiemą. Nedaug tas keliukas užima, tik 23 arus.

Dabartinis Žemėtvarkos skyriaus vedėjas Jonas Purvaneckas sako, kad tokių atvejų, koks yra Pigonyse, šalyje - šimtai, tik daug kur buvo rastas kompromisas - tokiems keliukams nustatyti servituto reikalavimai, kad žmonės ir toliau be jokių kliūčių galėtų pasiekti savo sodybas, laukus, nuvažiuoti iš vieno taško į kitą.

Pigoniškių nuomone, nesusipratimų šešėlis tarp žmonių perbėgo po to, kai į kaimą grįžo ar atsikėlė miestiečių.

Mikalina baiminasi dėl viešinčių mažamečių anūkų sveikatos ir gyvybės, nes nėra tikra, kad keliu neatlėks koks keturratis ar visureigis.

Tačiau Jonas Purvaneckas įsitikinęs, kad nutiesti aplinkkelį nėra galimybės dėl čia einančių elektros įtampos oro perdavimo linijų. Jis mato tik vieną išeitį - servituto reikalavimus, kuriuos Mikalinai Gumuliauskienei ir buvo pasiūlyta savo noru priimti.

Mikalina Gumuliauskienė sakė, kad susipažino su žemėtvarkininkų nurodymu, tačiau po juo pasirašė, kad nesutinka.

Šiame straipsnyje apžvelgėme įvairius aspektus, pradedant nuo gyvenimo sovietinėje Lietuvoje ir baigiant šių dienų aktualijomis, tokiomis kaip ekologinis ūkininkavimas ir sodybų pardavimo iššūkiai.

tags: #neradusi #pirkejo #sodyba #nusprende #padovanoti