Planuojant įsigyti sodo namą, svarbu atkreipti dėmesį į tai, ar jis yra įregistruotas. Lietuvoje yra tūkstančiai neįregistruotų sodo namų, ypač statytų sovietmečiu ar po nepriklausomybės atkūrimo. Prieš perkant tokį namą, būtina išsiaiškinti, kokie tolimesni veiksmai reikalingi ir kokios galimos problemos.
Ar galima pirkti neįregistruotą sodo namą?
Teoriškai, taip, tačiau tai gali sukelti problemų. Notaras gali net neforminti sandorio, jei matys, kad sklype stovi neregistruotas pastatas. Svarbu, kad notaras neturėtų tvirtinti sandorio be statinio, nes prie pardavimo sutarties prisegamas žemės sklypo planas, kuriame matosi statinys.
Jei pastatas neregistruotas, jo negalėsite rekonstruoti, tik statyti naują. Notaras neregistruos sandorio be statinio, nes turi būti registruojamas ir žemės sklypas, ir statinys, tad prašykite pardavėjų, kad įregistruotų sodo namą.
Geriau būtų pirkti su registruotu statiniu. Vienareikšmiškai sodo namas turi būti įregistruotas toks, koks yra natūroje, baigtas ar nebaigtas, po rekonstrukcijos ar nebaigtas rekonstruoti.
Gali būti neregistruotas prieš perkant tiktai tada, kai pirkėjas nusipirkęs žemės sklypą be pastatų, planuoja esančius pastatus nusigriauti, tada netikslinga, kad pardavėjas tvarkytų dokumentus pastatų pridavimo. Kitais atvejais laukite bėdos.
Prieš pirkdami reikalaukite, kad esamas savininkas tą pastatą įregistruotų Registrų centre, antraip galite įsigyti nelegalią statybą.
Sodo namo paskirtis ir reikalavimai
Sodų sklypuose, jeigu nėra keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, galima statyti vieną vienbutį gyvenamąjį namą arba vieną sodo namą ir jam priklausančius pastatus. Labai dažnai pasirenkamas būtent sodo namas, nes jam taikoma mažiau reikalavimų. Šiuolaikiniuose sodo namuose patogu ir smagu tiek pramogauti, tiek ilsėtis, tiek kurį laiką pagyventi.
Oficiali sodo namo paskirtis, kai jo gyvenamasis plotas neviršija 80 m² (neskaičiuojant rūsio, jei toks yra, ploto), o aukštis ne didesnis kaip 8,5 m, yra poilsinė. Žinoma, niekas nedraudžia pastato apšiltinti ir gyventi jame ištisus metus.
Patrauklu tai, kad sodo namui nereikalingas statinio projektas, kvalifikuotas statybų vadovas, leidimas statyboms bei nustatyta tvarka vykdoma statybų techninė priežiūra.
Ne aukštesnis kaip 8,5 m sodo namas ar namelis (taip pat ir kitokios paskirties pastatai) turi būti statomi mažiausiai 3 m atstumu nuo sklypo ribos. Šis atstumas matuojamas nuo labiausiai atsikišusių pastato dalių - karnizų, balkonų, turėklų ir t.t.
Negalima leisti, kad statybos pažeistų trečiųjų asmenų teises. Sodo namas statomas tik sodo sklype, t. y. Sodo namui nėra taikomi jokie energetiniai reikalavimai, t. y. nebūtina A+ klasė, kadangi tai nėra gyvenamasis statinys. Negyvenamu jis laikomas, jei jame nebus gyvenama ilgiau nei 4 mėnesius per metus.
Nėra konkrečių terminų, kiek turi užtrukti statybos. Visos reikalingos bylos bei deklaracija Registrų centrui tvarkoma jau pastačius namą. Kaip minėta, apie statybų pradžią niekur pranešti nėra reikalinga. Užbaigus statinį pas matininkus reikia užsakyti kadastrinę pastato bylą, pakoreguoti sklypo kadastrinius matavimus (juose privalo atsirasti sodo namas) ir tada viskas užregistruojama Registrų centre.
Planuojate statytis sodo namą, bet vis dar liko neatsakytų klausimų? Nedvejodami susisiekite su specialistais!
Ką daryti paveldėjus neįregistruotą sodo namą?
Mirus sodo sklypo ir namo savininkui, būsimi paveldėtojai turėtų kuo skubiau išsiaiškinti, ar objekte esantys pastatai yra įregistruoti. Tai už nedidelį mokestį galima padaryti Registrų centre - nuosavybės išraše bus ryškus įrašas „Objektui nėra suteiktas pilnas adresas“.
Nepriklausomai nuo objekto registravimo būsenos, ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo savininko mirties paveldėtojai privalo kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo ir jo liudijimo. Svarbu tai, kad per tris mėnesius gavus teisės į paveldimą turtą liudijimą, skubos jį užregistruoti savo vardu nebelieka.
Būtent laikotarpis tarp palikimo priėmimo liudijimo gavimo ir faktinio turto užregistravimo naujo savininko vardu yra kone vienintelis galimybių langas, kai be rimtesnių pasekmių įmanoma sutvarkyti neįregistruoto objekto dokumentus.
Nors notaras negalės atsisakyti forminti sklypo su neįregistruotais statiniais paveldėjimo, tačiau tokiu atveju jie iškart taps nelegalia statyba, kurią įteisinti naujam savininkui bus nepalyginti sudėtingiau ir brangiau.
Be to, paveldėto sklypo su neįregistruotais statiniais apskritai negalėsite parduoti ir / arba neteksite didelės dalies objekto vertės dėl nelegalios statybos problemų perkėlimo pirkėjui, nes statinio tiesiog nebus viešuose registruose, nors faktiškai jis ir egzistuos.
Todėl vienintelis racionalus būdas spręsti neįregistruotų sodo statinių problemą yra dokumentų tvarkymas mirusiojo vardu prieš galutinai įforminant turto perėjimą. Galimybę atlikti tam tikrus su nekilnojamuoju turtu susijusius veiksmus mirusiojo vardu sutuoktiniui arba palikimą priimančiam žmogui numato Lietuvos įstatymai, tačiau apie ją žino ar bent klientus informuoja anaiptol ne kiekvienas notaras ar advokatas.
Tad vos tik iš notaro gavus palikimo priėmimo liudijimą, paveldėtojams vertėtų nedelsiant imtis turto registravimo darbų mirusiojo vardu. Tikslinga iš naujo išmatuoti ir sklypą, nes tokiu atveju žinosite realų jo plotą: jis gali skirtis nuo to, ką numanote ar „girdėjote iš velionio“.
Tai ypač aktualu, jei statiniai yra pastatyti arčiau sklypo ribos - tam šiandien reikia kaimyninio sklypo savininko sutikimo. Jei paveldimas turtas buvo gyvenamosios paskirties, jo registracijai būtina atlikti kur kas daugiau matavimų: matuoti ne tik pastatą, žemę, tačiau atlikti vandentiekio ir nuotekų tinklų geodezinius matavimus.
Atlikus šiuos matavimus, nuo 2022 m. gegužės mėnesio yra privaloma nepriklausomo eksperto išvada dėl projekto. Priklausomai nuo namo ploto, paskirties ir būsenos, projektui parengti gali būti reikalingas ir statybos darbų vadovas, draudimas ar įvairios papildomos pažymos. Visą šį procesą turto paveldėtojas gali atlikti savarankiškai, tačiau daugeliu atvejų žmonės kreipiasi į namo įregistravimo specialistus.
Trečiųjų šalių - matininkų, ekspertų ir kt. - paslaugos tvarkantis namo dokumentus bet kuriuo atveju bus mokamos, todėl papildomas mokestis visą šį procesą išmanančiam notariškai įgaliotam specialistui sudarys nedidelę namo įregistravimo projekto sąnaudų dalį, tačiau padės sutaupyti laiko ir išvengti galvos skausmo. Priklausomai nuo projekto sudėtingumo, visa namo registravimo kaina gali siekti 1 000-2 500 EUR.
Galiausiai įregistravus namą, bet dar prieš įforminant paveldėjimą ir Registrų centre registruojant objekto naują savininką, rekomenduotina atlikti nepriklausomą turto vertinimą tuo atveju, jei planuojamas pardavimas.
Visgi dar geriau yra pakalbėti su tėvais ar seneliais apie tai, ar jie yra susitvarkę namo, sodo dokumentus, ar yra pamatuota žemė atliekant kadastrinius matavimus.
Sodo namų registravimo kainos
Namo registravimo kaina gali svyruoti priklausomai nuo projekto sudėtingumo. Štai preliminarios kainos:
| Paslauga | Kaina (EUR) |
|---|---|
| Namo registravimo projektas | 1000 - 2500 |
Šios kainos yra apytikslės ir gali skirtis priklausomai nuo konkrečios situacijos.
Turint statomą/pastatytą sodo namą, kuris dar nėra užregistruotas, reikalinga kreiptis į matininką, kad šis atliktų pastato matavimus, padarytų pastato kadastro bylą.
SVARBU! Nuo 2024-11-01 įsigalios STR 1.01.03:2017 „Statinių ir patalpų klasifikavimas“ pakeitimas: sodo namo maksimalus leidžiamas dydis: visų aukštų, visų pastate esančių patalpų bendras vidaus plotas iki 50m²; maksimalus pastato aukštis 5m. (šiuo metu galioja: visų aukštų, visų pastate esančių patalpų bendras plotas iki 80m², maksimalus pastato aukštis 8,5m).
Jei turite sodo namą, kuris yra didesnis nei 50m², tačiau ne didesnis kaip 80m², suskubkite jį registruoti Registrų centre.
tags: #neregistruotas #sodo #namas