Skaitymo įpročiai: kas įdomu paskaityti ir kaip išlaikyti susidomėjimą

Šiandien, kai informacijos gausa tiesiog neaprėpiama, jaučiame spaudimą viską apimti ir „perbėgti“ akimis. Skaitmeninė era šiuos įpročius smarkiai paveikė: nors socialinės medijos ir skatina skaitymą, amerikiečiai skaito mažiau knygų ir daugiau laiko praleidžia internete. Didžiulis informacijos srautas verčia mus skaityti paviršutiniškai, tačiau ekspertai teigia, kad gebėjimą giliai skaityti galima atkurti.

Mūsų skaitymo įpročiai yra labai individualūs: vieni akcentuoja dialogus, kiti greitai perbėga tekstą, o kai kurie kruopščiai analizuoja kiekvieną žodį. Kyla klausimas: ar iš viso egzistuoja „teisingas“ skaitymo būdas?

Paviršutiniškas skaitymas: kada jis tinkamas?

Paviršutiniškas skaitymas, kai siekiame pagrindinės minties praleidžiant detales, yra įprasta ir priimtina strategija, jei netrukdo supratimui. Skaitymo tikslas lemia tinkamą metodą: norint greitai susipažinti su tekstu ar skaityti dėl malonumo, paviršutiniškas skaitymas puikiai tinka.

Gilusis skaitymas: kelias į gilesnį supratimą

Tačiau giluminiam supratimui, analizei ir informacijos įsisavinimui reikia kruopštesnio darbo, lėtesnio tempo ir didesnio dėmesio detalėms. Mūsų patirtis ir susipažinimas su konkrečia teksto rūšimi taip pat įtakoja skaitymo strategiją: skaitydami daug panašios literatūros, greičiau ir efektyviau suvokiame informaciją, nes atpažįstame struktūras ir terminiją. Žodyno turtinimas padeda skaityti greičiau ir tiksliau, neprarandant supratimo, ir leidžia lengviau įsisavinti sudėtingesnę informaciją.

Gilusis skaitymas, apimantis informacijos siejimą su esamomis žiniomis, klausimų kėlimą, kritišką analizę ir gilesnio supratimo siekimą, dažnai yra visiška priešingybė paviršutiniškam skaitymui. Tyrimai rodo, kad gilusis skaitymas aktyvina daugiau smegenų sričių, skatindamas platesnį informacijos apdorojimą ir geresnį įsiminimą.

Nors gilusis skaitymas dažnai siejamas su detaliu kiekvieno žodžio analizavimu, iš tiesų tai gali būti netiesioginis procesas, apimantis ir paviršutinišką peržvelgimą, siekiant apibendrinti pagrindinę mintį, ir pakartotinį skaitymą, siekiant detaliau suprasti sudėtingesnes dalis. Aistringi skaitytojai dažnai intuityviai derina abu metodus, pritaikydami juos pagal teksto pobūdį ir savo skaitymo tikslą.

Gilusis skaitymas reikalauja daugiau sutelkto dėmesio ir laiko, todėl svarbu skaitymo metu eliminuoti blaškančius dalykus, pavyzdžiui, atidėti telefoną ar kitus išorinius dirgiklius į šalį. Šis metodas ypač svarbus siekiant kritiškai įvertinti informaciją, suprasti subtilias teksto detales ir ilgam įsiminti perskaitytą medžiagą. Kai kurie tyrimai rodo, kad skaitymas ekranuose gali skatinti paviršutinišką tekstų skaitymą.

Skaitymo nauda: ne tik malonumas, bet ir nauda sveikatai

Knygą į rankas imame norėdami atitrūkti nuo kasdienybės, panirti į fantazijų pasaulį ar išmokti naujų dalykų, tobulėti dvasiškai. Kokybiška literatūra padeda užmiršti kasdienius rūpesčius, gerokai sumažinti stresą, didina gebėjimą susikaupti. Be to, tai puiki proto mankšta, padedanti išvengti Alzheimerio ligos ir demencijos vyresniame amžiuje.

Taigi prisiminti šį pomėgį ir skaityti daugiau grožinių kūrinių verta ne tik dėl patiriamo malonumo, bet ir norint būti fiziškai bei dvasiškai sveikiems, empatiškiems, turėti sėkmingą karjerą ir asmeninį gyvenimą. Pastebėta, kad dažnai grožinę literatūrą skaitantys žmonės geriau supranta kitus, išsiskiria didesne empatija - lengviau įsijaučia į kito jausmus ir požiūrį.

Skaityti naudinga nuo ankstyvos vaikystės. Mokslininkas pabrėžia, kad vaikai, kurie nesulaukia pakankamai pagalbos ir dėmesio mokydamiesi skaityti, gali prarasti ir kitus skaitymo teikiamus pranašumus vėlesniame amžiuje. Žinoma, geriausia priemonė užkrėsti vaiką skaitymu - patiems tai daryti namie ar kelionėje. Kuo dažniau vaikas matys skaitančius tėvus, tuo didesnė tikimybė, kad pradės juos kopijuoti. Ikimokyklinio amžiaus vaikams svarbu skaityti garsiai.

Emorio universiteto tyrėjai atliko kitą tyrimą, norėdami išsiaiškinti ilgalaikį ir trumpalaikį romanų skaitymo poveikį smegenų jungtims. Tyrimas atskleidė, kad įsijautimas į romaną pagerina smegenų sąveikas ir funkcionalumą. Skaitymas leido įsijausti į kito žmogaus vaidmenį ir išlaisvinti vaizduotę. Tyrėjai pastebi, kad pokyčiai smegenyse lieka ir praėjus kelioms dienoms po skaitymo. Tai rodo, kad romanas išties gali padėti įsikūnyti į herojus.

Skaitymas gali keisti ne tik požiūrį, nuostatas, stengiantis panašėti į mylimus herojus, bet ir praturtinti žodyną. Kuo daugiau skaitote, tuo daugiau žodžių atsiranda jūsų akiratyje. Kuo dažniau naujų žodžių sutinkate, tuo didesnė tikimybė, kad natūraliai perkelsite juos ir į kasdienę kalbą.

Be to, skaitymas leidžia jaustis labiau užtikrintai. Skaitymas sustiprina ryšius smegenyse ir gerina jų veiklą. Apskaičiuota, kad skaitančių ir kitų intelektualių pomėgių turinčių suaugusiųjų kognityviniai gebėjimai silpsta 32 proc. lėčiau, palyginti su tais, kurie proto nelavina. Reguliariai skaitantys ar protinius žaidimus žaidžiantys, galvosūkius sprendžiantys vyresnio amžiaus asmenys perpus mažiau rizikuoja susirgti Alzheimerio liga ar demencija.

Sasekso universiteto tyrimas atskleidė, kad skaitymas yra efektyviausias būdas įveikti stresą, veiksmingesnis už muzikos klausymą ir pasivaikščiojimą. Pasak tyrimo vadovo dr. Davido Lewiso, kad ir kokias knygas skaitome, įsitraukimas į siužetą padeda pabėgti nuo kasdienių rūpesčių, įtampos ir pasinerti į fantazijų pasaulį. Tai ne tik būdas prasiblaškyti, bet ir aktyvus vaizduotės įtraukimas. Reguliarus knygų skaitymas ne tik padeda išlaikyti jaunas ir funkcionalias smegenis, likti šviesaus proto iki gilios senatvės, bet ir gali pailginti gyvenimo trukmę iki dvejų metų.

Jeilio universiteto tyrėjai išsiaiškino, kad suaugusieji, kurie teigė skaitantys daugiau nei 3,5 valandos per savaitę, per 12 metų stebėjimo mirė 23 proc. rečiau nei tie, kurie neskaitė visiškai. Skaitymas ekranuose ir ryški šviesa vakare gali trukdyti užmigti, tačiau popierinės knygos - puiki vakaro rutinos dalis, padedanti nusiteikti poilsiui.

Skaitymo nauda

Vaikų ir paauglių skaitymo įpročiai: kaip išlaikyti susidomėjimą?

Dabar tokiems stebuklams įvykti sudarytos puikiausios sąlygos: išleistas ne vienas elementorius ar skaitymo pradžiamokslis, pritaikytas įvairaus amžiaus (nuo 4 iki 7 metų) vaikams. Tik ar visos šios knygos tikrai tinka pradedantiems skaityti vaikams?

Yra žinoma, kad nuo ketverių metų vaikai pradeda domėtis raidėmis. Tada jiems be prievartos, neįkyriai reikia padėt sudėlioti iš raidžių paprasčiausius žodžius: „mama“, „tėtė“ ir kt. Gabesni vaikai mintinai išmoksta kai kuriuos žodžius ir kaip sudėlioti juos sudarančias raides. Bet tai anaiptol dar nėra skaitymas.

Skaityti vaikas pradeda tada, kai, dėliodamas raides ar žiūrėdamas į jas tekste, jis suvokia naują, niekieno neminėtą ir nemokytą sudėlioti žodį. Paveikslėliai, susiję su tekstu, irgi labai padeda pradėt skaityti, o kur dar įvairūs lipdukai, karpymai ar žymėjimai rodyklėmis. Pirmieji autorės pateikiami sakiniai yra iš trijų žodžių, nes, skaitydamas ilgo sakinio pabaigą, vaikas pamiršta pradžią ir skaitymas nutrūksta. Kiekvienas žodis sudarytas tik iš dviejų skiemenų. Taip daug lengviau perskaityti ir suvokti žodžius.

Štai Jungtinės Karalystės organizacija „National Literacy Trust“, jau 15 metų atliekanti jaunimo skaitymo įpročių tyrimą, nustatė, kad 2019 m. tik 26 proc. britų iki 18 metų knygą skaito kasdien. Tai yra žemiausias rodiklis per visą tyrimų vykdymo istoriją. Knygas, žinoma, dažniausiai pakeičia ekranai. JAV organizacija „ParentsTogether“ nustatė, kad pandemijos laikotarpiu laikas, kurį vaikai praleidžia prie ekranų, padvigubėjo ir pasiekė net 6 val. per parą.

Kodėl vaikai nustoja skaityti?

• Tėvai nustoja skaityti vaikams.
• Vaikams privalomos skaityti literatūros sąrašai yra vangiai atnaujinami.
• Mokykla vaidina didelį vaidmenį atgrasant vaikus nuo skaitymo.
• Paauglystėje pradedama savarankiškai vartoti turinį, tas amžius vis ankstėja.

Kalbant apie būdus, kurie leistų vaikus sudominti knygų ir ilgų tekstų skaitymu, lietuvių kalbos mokytojas A. Avčininkas teigė, kad jų yra daug; tik vieniems jie tinka, o kitus veda į aklavietę. Šį metodą puikiai iliustruoja lenkų slaugytojos, karo metais gelbėjusios žydų vaikus, istorija: Irena Sendler didžiulio susidomėjimo susilaukė dar būdama gyva, kai JAV moksleiviai, paraginti mokytojos, siekė kuo išsamiau susipažinti su juos įkvėpusia asmenybe; galiausiai jiems pavyko gyvai sutikti savo heroję. O viskas prasidėjo pamokoje. Nuo vieno sakinio, vienos asmenybės, vieno laiško.

Taigi, svarbu nesumenkinti vaiko ar paauglio literatūrinių pasirinkimų, kad ir kokio amžiaus jis būtų. Kartais mes, suaugusieji, turime per daug nuomonių, kas yra gera literatūra, ką reikia ir ko nereikia skaityti. Tai irgi gali atbaidyti nuo skaitymo - jei paaugliui „rimta“ literatūra neįdomi, o jis mieliau renkasi pažintinę, mokslinę fantastiką, komiksus, reikėtų tuo tik džiaugtis. Kritikuodami galime sukelti nenorimą reakciją - nepatinka, ką skaitau? Gerai, iš viso neskaitysiu!

tags: #nes #tikrai #butu #idomu #paskaityti