Upytės kaimo sodybos istorija

Upytė - seniūnijos ir seniūnaitijos centras Panevėžio rajone, esantis prie kelio Panevėžys-Krekenava, kairiajame Vešetos upės krante. Seniūnijos centras yra Upytė, kurios teritoriją iš dalies užima miškai. Ši vietovė yra labai patraukli etnografiniu ir istoriniu požiūriu.

Upytės Antano Belazaro pagrindinė mokykla turi muziejų ir lėlių teatrą. Belazaro pagrindinė mokykla aktyviai dalyvauja kraštotyros veikloje ir puoselėja mokyklos kultūrą. Čia įrengtas muziejus, kuriame galima susipažinti su vietos istorija ir tradicijomis. Upytės piliakalnis (Čičinsko kalnas), minimas ir Tarnagalos vardu dabar dunkso šalia Upytės kaimo, prie kelio Kėdainiai - Krekenava - Panevėžys.

Rašytiniuose šaltiniuose Upytės vardas minimas nuo 1554 metų. Istoriniuose šaltiniuose Upytė minima net seniau nei Vilnius ar Trakai - netgi nuo XIII a. Štai rašoma, kad 1208 m. žiemgaliai ir livoniečiai surengė žygį į Upytę ir pralaimėjo. XIII a. Kalavijuočių kronikos aprašo ne vieną XIV amžiuje surengtą žygį į Upytę.

Upytės pilis buvo kovų su Ordinu centras XIII a. Seniau šioje vietoje tyvuliavo Vešetos ežeras, o jo saloje stovėjo pilis, kuri XIII amžiaus rašytiniuose šaltiniuose minima kaip Upytės žemių centras - sunkiai įveikiama kliūtis ne kartą kraštą niokojusiai Livonijos ordino kariuomenei. Medinė senovės lietuvių pilis ant kalno saloje stovėjo iki XIV amžiaus, kol pasibaigus kovoms su Livonija, Upytė neteko savo gynybinės reikšmės, o apskrities centru tapo Panevėžys. Nekusi gynybinės reikšmės pilis buvo apleista.

Upytės piliakalnio istorija ir legendos

Upytės piliakalnio istorija apipinta legendomis. Vienas iš jų - apie nedorą poną Čičinską, - bene populiariausią neigiamą personažą lietuvių padavimuose. Apie Upytėje gyvenusį ir įvairiausių veiklų turėjusį poną Čičinską sukurta daugybė būtų ir nebūtų pasakojimų, o Upytės piliavietėje esantis įdubimas užpelkėjusiu dugnu, davė pagrindą neišsenkamiems pasakojimams apie jame prasmegusį pono dvarą. Gal dėl to Upytės piliavietė, kur kas dažniau dabar yra vadinama Čičinsko kalnu.

Per daugiau kaip šimtą metų net 26 parašyti padavimai apie Čičinską ir ant Čičinsko kalno stovėjusį jo dvarą. Juos savo kūriniuose panaudojo net žymiausi lietuvių klasikai: A. Mickevičius, Maironis, V. Misevičius ir kt. Lietuvių literatūroje dažnai minimas Upytės piliakalnis garsėja ne tik savo vaizdingumu ir istorine praeitimi, bet ir jį supančiais padavimais.

Pasak legendos Čičinskas buvo labai piktas ir žiaurus, be atvangos kankindavęs savo pavaldinius. Būdavo, paima iš maitinančios moteriškės kūdikį, užkiša už suolo, sutreškia ir paduoda žindyti šuniuką. Versdavo laukti kunigą ir nepradėti laikyti mišių, kol jis nepasirodys bažnyčioje. Pasak žmonių, Čičinskas turėjo daugybę šunų. Kad būtų tikroviškiau, prieš tai liepdavo išsismaluoti ir išsivolioti plunksnose. Siekdamas praskaidrinti savo dienas jis liepdavo savo mergoms lipti į medį ir kukuoti gegutėmis, kol jis į jas šaudydavo. Kartą, užpelkėjusio Vešėtos ežero saloje, kur dabar stūkso kalnas, Čičinskas užsigeidė pastatyti rūmus ir liepė baudžiauninkams rieškutėmis sunešti žemių kalną. Žmonės sunešė didelį kalną, ant kurio Čičinskas pasistatė sau didelius ir gražius rūmus.

Tačiau, XVI amžiuje Upytėje iš tiesų gyveno tokie bajorai Sicinskiai. Labiausiai išgarsėjo šios giminės atstovas Vladislovas Sicinskis, kuris pasinaudojęs liberum veto teise 1652 metais išardė Varšuvos šeimą, o 1655 metais, būdamas Radvilų šalininkas, pasirašė garsiąją Kėdainių sutartį su švedais, kuria norėta nutraukti uniją su Lenkija ir sudaryti su Švedija. Taip iš visų šių faktų vėlesniais metais galėjo susidaryti padavimas apie piktąjį poną Sicinskį, kuris lietuvinant virto Čičinsku - vietovės legendų neigiamu herojumi.

Čičinsko kalno šlaitai statūs, oficialių šaltinių teigimu siekia 4-5 m aukštį. Viršuje stūkso supiltas didelis pylimas, o šiaurės rytinėje dalyje plyti žymusis 6 m gylio užpelkėjęs įdubimas. Visa Čičinsko kalva dabar apaugusi senais medžiais. Piliavietė užimama maždaug 3 ha plotą, o nuo jos viršaus matosi netoli esančios Upytės medinės bažnyčios bokštai. Čičinsko kalnas yra Krekenavos regioninio parko pasididžiavimas. 2007 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu buvo paskelbtas, išskirtinę kultūrinę vertę turinčiu, kultūros paveldo objektu. Dabar tai yra vienas reikšmingiausių Panevėžio krašto ir Krekenavos regioninio parko kultūros paminklų.

Kurį laiką Upytės pilyje dar veikė bajorų kalėjimas, bet netrukus buvo palikta likimo valiai ir ilgainiui sunyko. Vietovėje tyvuliavęs Vešetos ežeras, laikui bėgant, užpelkėjo ir galiausiai likusios pelkės buvo melioruotos XX amžiaus pabaigoje. Šiandien paliko tuščiame lauke styroti tik vaizdingas Upytės piliakalnis. Smetonos laikais šiame kalne buvo rengiamos rajono dainų šventės, gegužinės.

Upytės tradicinių amatų centras

Upytės kaime, Panevėžio rajone, veikia Tradicinių amatų centras, kuriame galima susipažinti su audimu, Lietuvoje išnykusia linininkyste, dalyvauti kitose įdomiose veiklose. Vasara yra puiki proga jame apsilankyti su visa šeima ir pasivaikščioti po žavingas apylinkes, turinčias turtingą istorinę praeitį.

Centras įsikūręs buvusio Upytės dvaro sodybos teritorijoje, autentiškame XIX a. pabaigoje-XX a. pradžioje statytame svirne, kuris prieš keletą metų renovuotas gavus Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų (318 tūkst. eurų). Ši vieta svarbi visai bendruomenei, vyksta amatų bei kaimo tradicinės šventės, suėjimai. Visą Panevėžio rajoną, taip pat ir Upytę, garsina linininkystė, tad nenuostabu, kad ji užima garbingą vietą ir tradicinių amatų centre. Įrengtas linų ir buities muziejus, kuriame eksponuojami tautodailės eksponatai, įrankiai: mintuvai, bruktuvės, šukos linams šukuoti ir t.t., edukacinis XIX a. pab. išaustų lininių audeklų bei rankšluosčių pavyzdžiai, audimo staklės, kurie buvo naudojami XIX a.

Pagrindinėje mokykloje plėtojamas žemės ūkis (augalininkystė, gyvulininkystė). Veikia 3 žemės ūkio bendrovės: Ėriškių ŽŪB, UAB Upytės eksperimentinis ūkis ir ŽŪB „Vaišvilčiai“. Seniūnijoje įsikūrusios ir kelios bendrovės bei individualios įmonės. Didžiausia įmonė yra UAB „Palink“, sėkmingai dirba MB „Grundalas“. Joje pagaminti žuvies produktai turi paklausą visoje Lietuvoje.

Penkis kartus per metus amatų centras rengia amatininkų šventes. Tradicija tapo pagrindinė metų šventė ,,Linų dienos“, skirta žemdirbių pagerbimui, tekstilės amato puoselėjimui. Tačiau į Upytę verta atvykti ir dėl nepaprastai vaizdingų vietovių, po kurias galima smagiai pasivaikščioti, pamirkyti kojas greta srūvančios Vešetos vandenyje. Bevaikščiodami po šį mielą kaimelį nepraeikite medinės Šv. Karolio Boromiejaus bažnyčios, pastatytos 1878 m.

Susipažinę su turtinga Upytės istorija turite save apsidovanoti ir pamaloninti tradiciniu Panevėžio krašto patiekalu - Čičinsko kepsniu. Paieškoję tikrai rasite, kur paragauti šio gardumyno - traškios tešlos apvalkale iškepto sultingo ir kvapnaus mėsos įdaro.

tags: #panevezio #upytes #k #sodybos