Neteisingai išmokėtas darbo užmokestis: ką daryti ir kaip ištaisyti klaidą?

Neretai įmonėse pasitaiko atvejų, kai darbuotojams išmokamas per didelis atlyginimas. Tokios klaidos gali atsirasti dėl įvairių priežasčių: skaičiavimo netikslumų, netinkamo įstatymų taikymo ar net sąskaitybos klaidų. Tad kaip elgtis, pastebėjus, kad darbuotojui buvo permokėtas darbo užmokestis?

Šiame straipsnyje aptarsime, ką daryti tokioje situacijoje, kokios yra darbdavio ir darbuotojo teisės bei pareigos, kokia tvarka taikoma permokėto atlyginimo išieškojimui ir kokios gali būti pasekmės.

Ką daryti, pastebėjus klaidą?

Jei pastebėjote, kad darbuotojui buvo išmokėtas per didelis atlyginimas, svarbu nedelsiant imtis veiksmų. Pirmiausia, reikėtų išsiaiškinti, dėl kokios priežasties įvyko permoka. Ar tai buvo skaičiavimo klaida, ar netinkamas įstatymo taikymas?

Jei klaida įvyko dėl skaičiavimo netikslumų, darbdavys turi teisę reikalauti grąžinti permokėtą sumą. Tačiau, jei permoka atsirado dėl netinkamo įstatymo taikymo, situacija gali būti sudėtingesnė.

Pavyzdžiui, pastebėjus, kad 4 mėnesius buvo išmokėtas darbuotojui per didelis atlyginimas, reikėtų ištaisyti klaidą. Tačiau ar galima tai padaryti po 8 mėnesių, kai klaida buvo pastebėta? Ar reikia gauti darbuotojo raštišką sutikimą?

Atsakant į šiuos klausimus, svarbu atsižvelgti į Darbo kodekso nuostatas ir teismų praktiką.

Darbo kodekso 224 straipsnis ir Civilinio kodekso 6.241 straipsnis

Darbo kodekso (DK) 224 str. 2 d. 1 punktas neleidžia išieškoti iš darbuotojo jam permokėto darbo užmokesčio, jeigu tai atsitiko netinkamai taikant įstatymą, išskyrus padarytas skaičiavimo klaidas. Šios teisės normos tikslas yra apsaugoti darbuotojo, kaip ekonomiškai silpnesnės darbo santykių šalies, interesus, jei darbdavys imtų savavaliauti.

Civilinis kodeksas (CK) nustato daugiau atvejų, kai iš darbuotojo gali būti išreikalautas jam be pagrindo išmokėtas darbo užmokestis. CK 6.241 str. 4 dalyje nurodyta, kad darbo užmokestis negali būti išreikalaujamas kaip be pagrindo įgytas darbo užmokestis ir jam prilyginamos išmokos, jeigu gavėjas veikė sąžiningai arba nebuvo padaryta sąskaitybos klaidų.

Iš šios teisės normos darytina išvada, kad, kai darbuotojas, pavyzdžiui, sukčiaudamas pateikia suklastotus darbų, kurių faktiškai jis neatliko, dokumentus ir šiuo pagrindu jam apskaičiuojamas ir nepagrįstai išmokamas darbo užmokestis, šis gali būti išieškotas iš nesąžiningo darbuotojo.

Skaičiavimo ir sąskaitybos klaidos

Leidžiama išieškoti iš darbuotojo jam permokėtą darbo užmokestį, jeigu pagal Darbo kodeksą tai įvyko „dėl skaičiavimo klaidų“, o pagal Civilinį kodeksą - „dėl sąskaitybos klaidų“. Sąvokos skaičiavimo klaidos ir sąskaitybos klaidos ne tapačios.

Sąvoka sąskaitybos klaida apima ne tik aritmetikos klaidas, bet ir klaidas, susijusias su darbo užmokesčio apskaita ir mokėjimu. Tokios pozicijos laikosi teismų praktika.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) kasacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, kur ieškovė BĮ UAB „Motorida“ prašė priteisti permokėtą darbo užmokestį iš darbuotojo (šioje byloje įvardyto kaip atsakovas) D. K., kuriam per klaidą du kartus buvo išmokėtas tas pats atlyginimas. LAT nurodė, kad nagrinėjamoje byloje „sąskaityba“ reiškia ne tik aritmetinį darbo užmokesčio apskaičiavimą, bet ir kitus veiksmus, susijusius su darbo užmokesčio apskaita ir mokėjimu.

Todėl LAT priėjo išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis ieškovo pateiktais įrodymais, pagrįstai pripažino, jog atsakovui be pagrindo du kartus buvo išmokėtas darbo užmokestis ir tai įvyko kaip tik dėl buhalterinės sąskaitybos klaidos (LAT 2002 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-1355/2002).

Svarbu! Reikalavimo pildyti darbuotojų asmens korteles, ypač popierines, teisės aktuose nėra.

Pareiga pateikti įrodymus ir jų vertinimas

Civilinio proceso kodekso (CPK) 178 straipsnis nurodo, kad teisme ginčo šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Nagrinėjamu atveju įmonės administracija, kreipdamasi į teismą dėl nepagrįstai išmokėto darbo užmokesčio susigrąžinimo, privalo įrodyti, kad tai atsitiko dėl sąskaitybos klaidų arba dėl buvusio darbuotojo nesąžiningų veiksmų.

Darbuotojo nesąžiningi veiksmai, siekiant gauti jam nepriklausantį darbo užmokestį, gali būti suklastotų dokumentų pateikimas įmonės administracijai arba melagingų žinių suteikimas.

LAT, kasacine tvarka išnagrinėjęs ieškovo Č. M. grąžinimo į darbą bylą, nurodė, kad ieškovo (darbuotojo) nesąžiningumas, pasireiškęs melagingų žinių suteikimu bylą nagrinėjančiam teismui <...>, turi būti suprantamas kaip tikrovės neatitinkančių, iš tikrųjų neegzistuojančių ar iš esmės iškraipytų faktinių duomenų pranešimas. Įrodinėjimo priemonėmis tikrintina, ar ieškovo nurodyti faktai egzistuoja ir ar jie yra tokie, kaip nurodo ieškovas. Be to, turi būti nustatyta, ar tai yra žinios ar ieškovo komentarai, vertinimai, teisiniai argumentai.

Šie motyvai duoda pagrindą daryti išvadą, kad apylinkės teismas išdėstė teisingą poziciją, kad ieškovo argumentai, kuriais remdamasis jis pareiškė ieškinį, nelaikytini suteiktomis melagingomis žiniomis. LAT pabrėžė, kad tai taikytina teisiniams argumentams ir išvadoms (LAT 2000 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-1276/2000).

Permokėto darbo užmokesčio išieškojimo tvarka

Darbdavio administracija turi teisę duoti rašytinį nurodymą išieškoti dėl permokėto darbo užmokesčio susidariusią skolą iš atleidžiamo iš darbo darbuotojo uždarbio. Pagal DK 225 straipsnį išskaitų iš darbo užmokesčio, neviršijančio Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), dydis negali viršyti 20 proc. darbuotojui išmokėtino darbo užmokesčio.

Išskaitant pagal kelis vykdomuosius dokumentus, darbuotojui turi būti paliekama 50 proc. išmokėtino uždarbio. Iš darbo užmokesčio dalies, viršijančios MMA, išskaitoma 70 proc. išmokėtino darbo užmokesčio, jeigu teismas nenustato mažesnio išskaitos dydžio.

Jeigu atleidžiamam iš darbo darbuotojui tuo metu nepriklauso mokėti darbo užmokesčio arba jo jo nepakanka, kad būtų išskaitoma, darbdavys per trejus metus gali pareikšti ieškinį apylinkės teisme, kad iš buvusio darbuotojo būtų išieškotas jo nepagrįstai gautas darbo užmokestis.

Svarbu! Atlyginimo skaičiavimas priklauso nuo to, kaip darbuotojo darbo sutartyje yra nustatytas darbo užmokestis.

Sprendimo įvykdymo atgręžimas

DK 301 straipsnyje nurodyta, kad, kai panaikinamas jau įvykdytas darbo ginčų komisijos arba teismo sprendimas ar nutartis, sprendimo ar nutarties įvykdymo atgręžimo veiksmai atliekami pagal Civilinio proceso kodekso nuostatas.

CPK 760-762 straipsniai nustato, kad, jeigu panaikinamas jau įvykdytas sprendimas ir, iš naujo išnagrinėjus bylą, priimamas sprendimas atmesti ieškinį arba priimama nutartis nutraukti bylą ar palikti ieškinį nenagrinėtą, atsakovui (darbdaviui) turi būti grąžinama visa, kas buvo pagal panaikintą sprendimą iš jo išieškota ieškovo (darbuotojo) naudai.

Atsakovas taip pat turi teisę reikalauti, kad išieškotojas (darbuotojas) atlygintų nuostolius, padarytus skubiai vykdant teismo sprendimą, kuris vėliau buvo panaikintas, jeigu skubiai vykdyti buvo leista paties darbuotojo prašymu.

Tačiau tam tikrais atvejais toks įvykdymo atgręžimas ribojamas. Tą liudija teismų praktikos pavyzdys.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. kovo 23 d. išnagrinėjo darbdavio prašymą įpareigoti darbuotoją sprendimo įvykdymo atgręžimo būdu grąžinti be pagrindo gautą darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką pagal teismo sprendimą, kuris vėliau kasacine tvarka buvo panaikintas. LAT šioje byloje nurodė, kad, sprendžiant sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą CPK 760-762 straipsniuose nustatyta tvarka, būtina atsižvelgti į tai, kad sprendimų įvykdymo atgręžimas tam tikrais įstatyme nustatytais atvejais ribojamas.

Pagal CK 6.241 str. 1 d. 4 punktą negali būti reikalauja grąžinti kaip be pagrindo gautų sumų, išmokėtų kaip darbo užmokestis ir kaip jam prilygintos išmokos, jeigu gavėjas veikė sąžiningai ir nebuvo padaryta sąskaitybos klaidų.

Norint taikyti CPK 760 str. 1 dalį, kai sprendimo įvykdymo atgręžimo būdu pareiškėjas nori susigrąžinti teismo sprendimu grąžintam į darbą darbuotojui išmokėtą darbo užmokestį, reikia nustatyti, ar darbuotojas veikė sąžiningai.

CK 4.26 str. 2 dalyje įtvirtinta sąžiningumo prezumpcija. Todėl tai, ar darbuotojas, kuriam buvo išmokėtas darbo užmokestis, buvo nesąžiningas, turi įrodyti sprendimo įvykdymo atgręžimo siekiantis asmuo (šiuo atveju - darbdavys).

Tokiomis aplinkybėmis apygardos teismas pagrįstai netenkino darbdavio reikalavimo įpareigoti darbuotoją grąžinti darbo užmokestį, kurį jis gavo pagal teismo sprendimą, kuris vėliau buvo panaikintas (LAT 2005 m. kovo 23 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-210/2005).

Padarytos žalos išieškojimas iš kaltų darbuotojų

Kai darbdavys netenka teisės reikalauti iš darbuotojo grąžinti jam be pagrindo išmokėtą darbo užmokestį, gali atsirasti teisinė atsakomybė tų įmonės darbuotojų, dėl kurių kaltės darbuotojui nepagrįstai buvo išmokėtos piniginės sumos ir taip darbdaviui padaryta turtinė žala.

Tokių darbuotojų materialinę atsakomybę reglamentuoja Darbo kodekso XVII skyrius. Darbo kodeksas nustato, kad už darbdaviui padarytą turtinę žalą darbuotojams gali būti taikoma ribota arba visiška materialinė atsakomybė.

Ribota materialinė atsakomybė taikoma tada, kai teisės aktai nenustato darbuotojo pareigos visiškai atsakyti darbdaviui už jam padarytą turtinę žalą. DK 254 straipsnis nustato, kad darbuotojas privalo atlyginti visą padarytą žalą, bet ne daugiau kaip trijų jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio, išskyrus atvejus, nurodytus DK 255 straipsnyje, - kai darbuotojai privalo atlyginti visą žalą.

DK 255 straipsnis įpareigoja darbuotojus atlyginti darbdaviui visą žalą, jeigu ji padaryta: tyčine veika; dėl nusikalstamos veikos, konstatuotos Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka; darbuotojo, su kuriuo sudaryta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, ir kitais atvejais.

Taigi nagrinėjamu atveju buhalterijos darbuotojai, su kuriais DK 256 str. 1 dalies pagrindu pasirašyta visiškos materialinės atsakomybės sutartis, išmokėję darbuotojui jam nepriklausantį darbo užmokestį, privalo atlyginti visą padarytą turtinę žalą, kai darbdavys neturi teisinio pagrindo išieškoti iš darbuotojo jo be pagrindo gauto darbo užmokesčio.

Svarbu! Darbuotojas gali prašyti tokios pažymos ir be jokios priežasties.

tags: #nesutinka #kad #butu #islaikytas #neteisingai #ismoketas