Šiame straipsnyje aptariamos teisinės pasekmės, susijusios su neteisingai įregistruotomis nuosavybės dalimis, remiantis Lietuvos apeliacinio teismo praktika.
Įvadas
Žemė Lietuvoje yra savitas aplinkos elementas, laikomas vienu svarbiausiu išteklių, o kartu ir nacionalinis turtas. Ji yra svarbi ūkio subjektams, nes derlingasis jos sluoksnis naudojamas kaip pagrindinė gamybos priemonė. Teisine prasme žemė pirmiausia suprantama kaip suverenios valstybės teritorija, taip pat kaip nuosavybės ir naudojimo teisės objektas.
Valstybė, teisės normomis tvarkydama žemės santykius, siekia detaliai apibrėžti žemės, kaip pagrindinio nacionalinio turto, teisinį režimą, reguliuoti disponavimo žeme tvarką, garantuoti racionalų žemės naudojimą ir apsaugą. Šiuos žemės santykius įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas ir kiti įstatymai.
Civilinės Bylos Apžvalga
Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. liepos 15 d. išnagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-866-464/2021, kurioje atsakovės likviduojamos dėl bankroto individualios įmonės E. G. R. firmos nemokumo administratorė MB „Legreta“ pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 24 d. nutarties. Byla buvo priimta pagal atsakovės nemokumo administratorės prašymą dėl išieškojimo iš neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyvio turto.
Ginčo Esmė
Atsakovės likviduojamos dėl bankroto IĮ E. G. R. firmos nemokumo administratorė MB „Legreta“ kreipėsi į teismą, prašydama:
- pripažinti E. G. R. asmeninę nuosavybės teisę į 1/2 dalį patalpos-buto;
- pripažinti M. R. asmeninę nuosavybės teisę į 1/2 dalį patalpos-buto;
- leisti nemokumo administratorei vykdyti išieškojimą iš nurodyto turto, t. y. leisti parduoti visą patalpą-butą.
Nemokumo administratorė nurodė, kad atsakovės IĮ E. G. R. firmos bankroto byloje patvirtinta bendra kreditorių reikalavimų suma yra 9 232,51 Eur. Įmonė nedisponuoja jokiu turtu, kurį realizavus būtų galima padengti kreditorių reikalavimus bei administravimo išlaidas. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis įmonės savininkei E. G. R. ir jos (jau mirusiam) sutuoktiniui S. R. nuo (duomenys neskelbtini) iki šiol bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso butas (duomenys neskelbtini). Tačiau visą mirusio įmonės savininkės sutuoktinio palikimą priėmė jo sūnus M. R., todėl nemokumo administratorė teikia prašymą dėl buto teisinio režimo ir nuosavybės dalių nustatymo.
Atsižvelgiant į tai, kad butas yra įkeistas hipotekos kreditoriui - bankui, kurio reikalavimas yra patvirtintas įmonės bankroto byloje, todėl butas turi būti realizuojamas jį visą parduodant bankroto procese. Taigi, nemokumo administratorei reikalingas teismo leidimas nukreipti išieškojimą į butą.
Pirmosios Instancijos Teismo Nutarties Esmė
Kauno apygardos teismas 2021 m. gegužės 24 d. nutartimi prašymą tenkino iš dalies: leido nemokumo administratorei MB „Legreta“ nukreipti išieškojimą į atsakovės likviduojamos dėl bankroto IĮ E. G. R. firmos savininkės E. G. R. turimą turtą; likusią prašymo dalį atmetė.
Teismas nurodė, kad 2021 m. vasario 1 d. nemokumo administratorė E. G. R. pateikė siūlymą sudaryti taikos sutartį, informavo apie teisines pasekmes, jeigu įmonės savininkė neišreikš savo pozicijos dėl siūlymo sudaryti taikos sutartį. Šis siūlymas įmonės savininkei buvo išsiųstas registruotu laišku, korespondencija adresatei įteikta. Teismas nustatė, kad įmonės savininkės E. G. R. ir jos sutuoktino S. R. vardu yra registruota nuosavybės teisė į butą (duomenys neskelbtini). Įmonės savininkės sutuoktinis S. R. (duomenys neskelbtini) mirė, jo palikimą pagal turto apyrašą priėmė sūnus M. R.
Teismo vertinimu, nors dėl juridinę reikšmę turinčio fakto - bendraturčio mirties kilo teisinės pasekmės, susijusios su nuosavybės teisėmis į butą, kurį siekiama realizuoti bankroto procese, tačiau nuosavybės teisių perėjimas po palikėjo mirties yra sprendžiamas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5 knygos normas, pagal kurias, nepaisant aplinkybės, ar palikėją pergyvenęs sutuoktinis priima po sutuoktinio mirties likusį palikimą, ar jo nepriima, yra nustatoma pergyvenusio palikėją sutuoktinio dalis visame bendrame su palikėju turte.
Teismas pažymėjo, kad tokią kompetenciją turi tik notaras, kuris tvarko palikėjo paveldėjimo bylą. Teismui nepriskirta nustatyti palikėją pergyvenusio sutuoktinio nuosavybės dalies visame bendrame su palikėju turte.
Atskirojo Skundo Argumentai
Atsakovė likviduojama dėl bankroto IĮ E. G. R. firma, atstovaujama nemokumo administratorės MB „Legreta“, atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2021 m. gegužės 24 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - prašymą tenkinti visa apimtimi. Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
- Palikėjo S. R. palikimą priėmė tik pirmos eilės įpėdinis, t. y. jo sūnus M. R. Palikėją pergyvenusi jo sutuoktinė nepriėmė jai priklausančios palikimo dalies, atitinkamai, jai priklausiusi palikimo dalis atiteko M. R.
- Pagal Testamentų tvirtinimo ir paveldėjimo bylų vedimo rekomendacijų, jeigu mirusiojo turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, o pergyvenęs sutuoktinis nesikreipia į notarą ir neduoda sutikimo dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo, dėl mirusiojo dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo įpėdiniams rekomenduojama kreiptis į teismą.
- Nors nurodytose rekomendacijose teisė kreiptis į teismą suteikiama įpėdiniams, tačiau šiuo atveju turi būti taikoma analogija, tokią teisę suteikiant nemokumo administratorei, o klausimas sprendžiamas bankroto bylą nagrinėjančiame teisme.
- Nemokumo administratorė neturi faktinio ir teisinio pagrindo įmonės savininkės ar M. R. vardu kreiptis į notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo bei mirusiojo ir pergyvenusio sutuoktinio turto dalių nustatymo.
- CK 3.117 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios.
- Nors nemokumo administratorė prašė leisti nukreipti išieškojimą į visą įkeistą butą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutartimi leido nukreipti išieškojimą tik į įmonės savininkės turimą turtą.
Apeliacinės Instancijos Teismo Nustatytos Bylos Aplinkybės, Teisiniai Argumentai Ir Išvados
Apeliantė su atskiruoju skundu pateikė naują rašytinį įrodymą - Kauno miesto 15-ojo notarų biuro 2020 m. sausio 28 d. atsakymo kopiją, kurią prašo priimti į apeliacinę tvarką nagrinėjamą bylą. Apeliantė savo prašymą grindžia tuo, kad šio įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, t. y. pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą iš esmės ir nutartimi nurodžius kreiptis į notarą.
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - ir CPK) 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymų pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas (-i) priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymų vėlesnio pateikimo teismui teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 7 d. nutartis Nr. e3K-3-237-684/2019). Todėl apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs CPK 314 straipsnyje nurodytų sąlygų išimties iš bendrosios taisyklės taikymui, su atskiruoju skundu pateikto dokumento į apeliacine tvarka nagrinėjamą bylą nepriima.
Kadangi leidimo išieškoti iš neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens savininko turto suteikimas iš esmės yra procesinio pobūdžio klausimas ir administratorės prašymas šiuo atveju pateiktas jau galiojant JANĮ, ginčo sprendimui taikytinos JANĮ normos.
Žemės Nuosavybės Teisės Įgijimo Pagrindai
Privati žemės nuosavybės teisė įgyjama administraciniu aktu, sandoriu arba teismo sprendimu. Administraciniu aktu nuosavybės teisės į žemę suteikiamos neatlygintinai apskrities viršininko sprendimu. Sandoriai turi atitikti imperatyvius įstatymų ir poįstatyminių aktų reikalavimus. Teismo sprendimas būtinas dėl teisės, kai reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą apie įgijimą žemės nuosavybės teisės įgyjamąja senatimi ir pan.
Nuosavybės teisių atkūrimą reguliuoja eilė įstatymų: 1991 m. Žemės reformos įstatymas, vėlesnius Vyriausybės nutarimus pakeitė 1997 m. liepos 1 d. Įstatymas dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, 1997 m. liepos 2 d. Lietuvos Respublikos Žemės reformos įstatymo pakeitimo įstatymas, Žemės įstatymas.
Asmenims, kuriems turtas perleistas nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos testamentu (naminiu testamentu) arba sutartimis (pirkimo-pardavimo, dovanojimo ar kitokiu rašytiniu dokumentu), taip pat asmenims, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtą, būtina kreiptis į teismą dėl šio fakto nustatymo.
Nuosavybės Teisės Gynimas
Savininkas turi teisę naudoti įvairius nuosavybės teisės gynimo būdus, įskaitant vindikacinį ir negatorinį ieškinius, reikalavimą atlyginti žalą.
Vindikacinis ieškinys yra skirtas susigrąžinti daiktą iš svetimo neteisėto valdymo, o negatorinis ieškinys skirtas pašalinti kliūtis, trukdančias savininkui naudotis turtu.
Išvados
Žemės nuosavybės teisė yra specifinė daiktinė teisė, turinti savitą reglamentavimą ir jos gynimo būdus. Teismų praktika ir įstatymų aiškinimas yra esminiai sprendžiant ginčus dėl nuosavybės teisių, ypač bankroto bylose.
tags: #neteisetai #iregistruotos #nuosavybes #dalys