Lietuvoje modernizuojamiems pastatams dabar keliami reikalavimai pasiekti ne žemesnę kaip C energinio efektyvumo klasę. Tačiau renovuoto daugiabučio gyventojai, sumokėję už savo namo apšiltinimą, negauna jokių realių įrodymų, kad pinigus išleido netuščiai.
Jiems belieka žvilgčioti į buvusias ir esamas šildymo sąskaitas, klausinėti likimo draugų patirties, čiupinėti radiatorius ir tikėti nauda. Tačiau žmonės nesužino, kokių parametrų pasiekta įgyvendinus jų finansuotą namo renovavimo projektą.
VGTU Statybos technologijos ir vadybos katedros docentė dr. Tatjana Vilutienė pabrėžė, kad Lietuva kartu su kitomis Šiaurės Europos šalimis patenka į didžiausio kritulių kiekio zoną.
Apžvelgdama Vilniaus daugiabučiams 2015-2016 m. (48 objektai) parengtus investicinius projektus, ji sakė, kad šilumos nuostoliai pastatuose, kurie apšiltinti polistireniniu putplasčiu, o fasadai tinkuojami, šilumos nuostoliai per sienas vidutiniškai 30 proc.
Preliminariais duomenimis, polistireniniu putplasčiu apšiltintas ir nutinkuotas fasadas sutaupo dukart daugiau energijos nei įrengus vėdinamąjį fasadą. Anot mokslininkės, akivaizdūs skirtumai tarp skirtingomis sistemomis apšiltintų pastatų.
Didėjant energiniams reikalavimams, vėdinamieji fasadai gali kelti daugiau problemų, kadangi šiltinti reikia storiau, naudojama daugiau tvirtinimo elementų, taip atsiranda daugiau erdvės statybininkų “improvizacijai”, todėl padaugėja klaidų.
T. T. Jatulis pastebėjo, kad įrengiant tinkuojamąjį fasadą darbai atliekami greičiau ir kokybiškiau, fasadas turi reikiamo „lankstumo“, kai tenka sutvarkyti angokraščius, daug angų turinčius ir sudėtingos konfigūracijos fasadus.
Pastatų sertifikavimo ekspertų asociacijos tarybos narys, dr. D. Aviža savo nuomonę pagrindžia skaičiavimais ir modeliavimu pasitelkus polistireninį putplastį. Mokslininkas sako, kad svarbu atsižvelgti į tai, kuo daugiabutis šildomas.
Mat, kaip rodo tyrimai, storinant namų sienas "kailiniais" šilumos sutaupoma palyginti mažai ir tokia investicija yra neefektyvi. Tačiau mokslininkų balso niekas negirdi, viešai džiaugiamasi neva pasiekiama renovavimo nauda.
Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra net tvirtina, kad sėkmingiausiai atnaujintų būstų gyventojai "gali pasigirti" sutaupantys ir 60 proc.
Profesoriaus liudijimą patvirtina jo kolegos, nepriklausomo statinių ir jų projektų eksperto, technikos mokslų daktaro Česlovo Ignatavičiaus visuomeniniais pagrindais atliktas tyrimas.
Č.Ignatavičių stebina tai, jog Lietuvoje nėra įteisinta ir neatliekama renovuotų namų šilumos pralaidumo bei izoliacinių medžiagų sandarumo patikra laboratoriniais prietaisais.
- Nemažai gyventojų gana skeptiškai vertina daugiabučių renovaciją, netiki, kad namą apvilkus izoliacinės medžiagos plokščių "kailiniais" bus daug sutaupoma šilumos. Koks iš tikrųjų yra tokio "apklijavimo" efektyvumas?
- Negalėčiau teigti, jog mūsų statybininkai nesistengia dirbti gerai. Tiesa, kartais jiems nepasiseka. Kai šiltino pirmuosius namus, kartais įmonės statybininkais priimdavo dirbti žmones iš gatvės, tad darbo kokybė tikrai nebuvo aukščiausio lygio.
Šiandien statybininkų kvalifikacija gerėja, jie supranta, kaip reikia atlikti tą darbą. Skyles užsandarina, užpurškia. Bet pasitaiko visokių dalykų. Juk neprižiūrėsi kiekvieno meistro.
- Statybininkai murma, kad galiojantis Statybos techninis reglamentas (STR) nenustato efektyviausių reikalavimų namų renovacijai. Pavyzdžiui, labiau akcentuojama, kokia turi būti pasiekta sienų šilumos varža, o ne sandarumas.
- Pagal galiojančius STR reikalavimus, renovuoto namo sienų ir stogo šilumos pralaidumas (varža) turi būti sumažintas 4-5 kartus, palyginti su sovietmečiu statytų namų varža. Projektuotojai taip suprojektuoja, statybininkai tai įgyvendina.
Tačiau darbo rezultatų patikrinimas neatliekamas. Turiu laboratorinę įrangą ir kartais pasižiūriu, kokia ta šilumos varža yra "natūroje". Aptakiai pasakysiu: visko būna, nes tikrinti šių rodiklių neturiu teisės.
- Taip, sandarinimo, tai yra oro pasikeitimo patalpose normatyvai numatyti. Jie atitinka europines normas. Bet tokio veiksmo kaip šilumos izoliacijos sandarumo patikrinimas niekas ir niekur neatlieka.
- Kai darbai baigiami, niekas netikrina, ar pasiekta projektinė šilumos varža, sienų, stogų, langų šilumos perdavimo koeficientas. Tai galima patikrinti tik laboratoriniais prietaisais, tačiau jais niekas nesinaudoja. Atliekant statybos darbus tik žiūrima, kad būtų atitinkamas izoliacijos storis, medžiaga - sertifikuota ir panašių dalykų.
- Be abejo. Yra klasikinė metodika, laboratorinė įranga. Vokiečiai turi sukūrę tokių prietaisų ir patikrą daro.
- Jeigu niekas netikrina, negalime objektyviai žinoti, koks pasiekiamas šilumos izoliavimo efektas renovavus daugiabutį? Pavyzdžiui, ar pro nesandariai įstatytus langus šiluma neišeina į orą, nors pastatas ir apšiltintas?
- Taip, tokie dalykai galimi. Internete viešai skelbiama, kiek atskiri namai įvairiuose Lietuvos miestuose sunaudoja šilumos energijos 1 kvadratiniam metrui ploto šildyti. Palyginau tuos rodiklius ir pamačiau, kad jų yra visokių (juokiasi)...
- Taip. Pavyzdžiui, lygindami modernizuotus namus Kaune, Naujojoje Akmenėje, Panevėžyje, kituose miestuose matytume, kad geriausi rezultatai pasiekti Panevėžyje. Geri rezultatai Plungėje.
- Lyginau vienodus 60 butų modernizuotus namus trijuose miestuose. Pasiektas šilumos taupymo efektyvumas juose skiriasi maždaug pusantro karto. O kartais skirtumas gerokai didesnis...
- Oi, kur kas daugiau! (Juokiasi - red.).
- Sunku pasakyti. Tiesiog palyginau viešai internete prieinamus rodiklius. Jau seniai siūliau atlikti tokį tyrimą, pavyzdžiui, išanalizuoti blogiausius rezultatus po renovacijos rodantį namą ir pasižiūrėti, kodėl nepasiekta efekto. Gal priimtas netinkamas konstrukcinis sprendimas, gal panaudotos Lietuvai netinkančios medžiagos ir jų reikia atsisakyti?
Juk taip paprasta: patyrinėti geriausiai ir blogiausiai šilumą taupančių renovuotų namų pavyzdžius, pasirinkti tobuliausius, tinkamiausius mums sprendinius ir masiškai pritaikyti.
- Kaip prarandama šiluma iš patalpų? Nuo šildymo prietaisų patalpose sušilęs oras kyla į viršų ir sudaro didelį slėgį patalpos atitvarinėms konstrukcijoms (luboms, sienoms, langams). Per bet kurį nesandarumą šiltas oras su jėga fontanais kaip iš kiauro oro baliono veržiasi į išorę.
Tuo pat metu apatinėje patalpų dalyje susidaro oro išretėjimas ir per įvairius grindų, durų, sienų, langų nesandarumus į patalpas įsiurbiamas šaltas oras, kurį vėl reikia šildyti.
Kad šilumos taupymo pagrindas yra sandarumas, parodė kompanijos "Architectural Energy Corporation" JAV atlikti tyrimai. Ypač sandarios šiltinimo medžiagos sluoksnio šiluminę varžą padidinus daugiau kaip 100 proc. (t. y. "kailinių" sluoksnį ant namo sienų pastorinus nuo 10 iki 20 cm), šilumos sutaupoma tik 3 proc. daugiau.
Tačiau dabartinėje Lietuvos tradicinėje statyboje labiau pasikliaujama šilumos varža. Daug efektyviau investuoti į namo atitvarinių konstrukcijų sandarumo užtikrinimą, nes ir visiškai plonas, pavyzdžiui, 2,5 cm, ypač sandarios šiltinimo medžiagos sluoksnis sulaiko "liūto dalį" - 80 proc.
Kad ir koks tobulas būtų STR, jame visų reikalavimų nesurašysi. Nors esama minčių labiau akcentuoti pastatų sandarinimo, o ne šiltinimo reikalavimą.
Todėl verta susikoncentruoti į sandarumą užtikrinančių šiltinimo technologijų paiešką ir jų praktinį taikymą.
Č.Ignatavičius teigia, kad kai kurie daugiabučiai Lietuvoje renovuoti itin nekokybiškai ir mažai taupo šilumą, tačiau nenorėdamas gąsdinti žmonių konkrečių pavyzdžių neatskleidžia.
Pastato energetinio naudingumo klasės
tags: #pastatu #siltinimas #ir #renovacija #vgtu