Šis straipsnis skirtas aptarti netiesiogines išlaidas, įtrauktas į turto savikainą, remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais ir Viešojo Sektoriaus Apskaitos ir Finansinės Atskaitomybės Standartais (VSAFAS).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu ir kitais teisės aktais, atsargos registruojamos apskaitoje įsigijimo ar pasigaminimo savikaina, o sudarant finansines ataskaitas - įsigijimo ar pasigaminimo savikaina arba grynąja realizavimo verte, atsižvelgiant į tai, kuri iš jų mažesnė.
Atsargos, kurios laikomos numatant jas paskirstyti nemokamai ar už simbolinį mokestį arba numatant jas sunaudoti prekių, skirtų paskirstyti nemokamai ar už simbolinį mokestį, gamybai, turi būti vertinamos įsigijimo ar pasigaminimo savikaina, bet ne grynąja realizavimo verte.
Pagamintų ir perdirbtų per ataskaitinį laikotarpį atsargų savikainą sudaro tiesioginės ir netiesioginės gamybos išlaidos.
Tiesioginės gamybos išlaidos yra tokios išlaidos, kurias galima tiesiogiai, be didelių darbo, laiko ir pan. sąnaudų, priskirti gaminamai produkcijai. Tai apima:
- produkcijos gamybos metu sunaudotas žaliavas (medžiagas) ar komplektuojamuosius gaminius, kurie įeina į gaminių sudėtį;
- darbo užmokesčio išlaidas, apimančias darbuotojų, tiesiogiai dalyvaujančių produkcijos gamyboje, atlyginimų ir socialinio draudimo įmokų sumas.
Netiesioginės Gamybos Išlaidos
Netiesioginės gamybos išlaidos yra netiesiogiai su produkcijos gamyba susijusios išlaidos. Tai apima per ataskaitinį laikotarpį apskaičiuotą nusidėvėjimo (amortizacijos) sumą ir kitas netiesiogines gamybos išlaidas (pavyzdžiui, gamybinio pastato komunalinių paslaugų išlaidos, gamybinio pastato nuoma ir pan.), apimančias išlaidas, kurių ryšys su konkrečia gaminama produkcija negali būti tiesiogiai nustatytas.
Į pagamintos produkcijos savikainą neįeinančios išlaidos pripažįstamos to laikotarpio, kuriuo jos susidarė, sąnaudomis.
Apskaičiuodamas sunaudotų ar parduotų atsargų savikainą, viešojo sektoriaus subjektas gali taikyti arba „pirmas gautas, pirmas išduotas“ (FIFO) atsargų įkainojimo būdą, arba konkrečių kainų būdą.
Taikant FIFO būdą, daroma prielaida, kad atsargos, kurios buvo įsigytos pirmiausia, bus parduotos ar sunaudotos pirmiausia.
Konkrečių kainų būdas reiškia, kad konkretūs atsargų vienetai turi būti rodomi konkrečia jų įsigijimo ar pasigaminimo savikaina.
Atsargų grynoji realizavimo vertė turi būti nustatoma pagrįstai, atsižvelgiant į kainos ar atsargų įsigijimo ar pasigaminimo savikainos svyravimus, tiesiogiai susijusius su poataskaitiniais ūkiniais įvykiais.
Atsargų vertė paprastai sumažinama iki grynosios realizavimo vertės pagal kiekvieną atsargų vienetą.
Kiekvieno ataskaitinio laikotarpio pabaigoje turi būti nustatoma nauja atsargų grynoji realizavimo vertė (jei šioms atsargoms toks įvertinimo būdas gali būti taikomas). Kai išnyksta aplinkybės, dėl kurių atsargų įsigijimo ar pasigaminimo savikaina buvo sumažinta, arba sumažėja tų aplinkybių poveikis, atsargų vertės sumažėjimas atkuriamas taip, kad nauja balansinė vertė būtų lygi atsargų įsigijimo ar pasigaminimo savikainai arba patikslintai grynajai realizavimo vertei, atsižvelgiant į tai, kuri iš jų mažesnė.
Visa atsargų įsigijimo ar pasigaminimo savikainos sumažinimo iki grynosios realizavimo vertės (nuvertėjimo) suma ir visi atsargų nuostoliai dėl atsargų praradimo, nurašymo ir pan. pripažįstami to laikotarpio, kuriuo sumažėjo vertė ar atsirado nuostolių, sąnaudomis.
Jei sunaudojamos, nurašomos, parduodamos ar kitaip perduodamos iš finansavimo sumų įsigytos ar pasigamintos atsargos, iš karto pripažinus sąnaudas turi būti registruojamas finansavimo sumų sumažėjimas ir pripažįstamos finansavimo pajamos pagal 20-ojo VSAFAS „Finansavimo sumos“ nuostatas.
Atsargų sunaudojimas arba pardavimas apskaitoje turi būti registruojamas pagal nuolatinį atsargų rodymo apskaitoje būdą.
Viešojo sektoriaus subjektas, gaunantis turtą iš kito viešojo sektoriaus subjekto neatlygintinai, apskaitoje turi jį registruoti toje pačioje turto grupėje, kurioje šis turtas buvo registruotas perdavėjo buhalterinėje apskaitoje, ir tik po to jį pergrupuoti, jei reikia.
Viešojo sektoriaus subjektas turtą, kurio apskaita tvarkoma nebalansinėse sąskaitose, kitam viešojo sektoriaus subjektui perduoda iš nebalansinių sąskaitų. Viešojo sektoriaus subjektas, gavęs turtą iš nebalansinių sąskaitų, savo apskaitoje turi jį registruoti nebalansinėse sąskaitose ir, jei reikia, tik po to jį perkelti į balansą, nurodydamas jo įsigijimo savikainą arba grynąją realizavimo vertę, pirminį šio turto įsigijimo finansavimo šaltinį, jei šis yra žinomas, arba finansavimo sumų šaltinį, iš kurio per praėjusius ataskaitinius metus viešojo sektoriaus subjektas gavo daugiausia lėšų.
Viešojo sektoriaus subjektas, nurašęs visiškai nusidėvėjusį ilgalaikį turtą, liekamąsias medžiagas, skirtas parduoti arba naudoti savo veikloje, registruoja nebalansinėse sąskaitose.
Duomenys apie valstybės rezervo materialinių išteklių atsargas yra valstybinė paslaptis, todėl jokia detali informacija apie šias atsargas viešojo sektoriaus subjekto aiškinamajame rašte, sudaromame pagal VSAFAS, negali būti pateikiama.
Ūkinis inventorius, įsigytas už simbolinį atlygį per dvylika mėnesių iki perėjimo prie VSAFAS dienos, perėjimo prie VSAFAS dieną įvertinamas tikrąja verte, kuri laikoma jo įsigijimo savikaina.
Šis standartas turi būti taikomas sudarant 2010 m. sausio 1 d. ir vėliau prasidedančių laikotarpių finansinių ataskaitų rinkinį.
Šis standartas netaikomas teatro drabužiams ir dekoracijoms.
Kitos šiame standarte vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme ir Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme.
Atsargų Grupės
Viešojo sektoriaus subjektai skiria kelias atsargų grupes:
- Medžiagos, žaliavos ir ūkinis inventorius.
- Nebaigta gaminti produkcija ir nebaigtos vykdyti sutartys. Prie nebaigtos gaminti produkcijos priskiriamas viešojo sektoriaus subjekto nebaigtas gaminti trumpalaikis turtas.
- Pagaminta produkcija ir atsargos, skirtos parduoti. Prie šios grupės priskiriama viešojo sektoriaus subjekto pagaminta produkcija (įskaitant žemės ūkio produkciją) ir atsargos (įskaitant į atsargų grupę perkeltą biologinį turtą), išskyrus ilgalaikį turtą, skirtos parduoti.
- Ilgalaikis materialusis ir biologinis turtas, skirtas parduoti.
Tiekėjų apskaita: išankstiniai mokėjimai, ataskaitos ir skolų suderinimas Business Central
tags: #netiesiogines #islaidos #iskaitomos #i #turto #savikaina