Nevėdinamos patalpos kelia grėsmę sveikatai

Kiek kartų per dieną atveriate langą ar kitais būdais vėdinate savo butą? Ekspertai atkreipia dėmesį, kad namų erdvėse reikia nuolat užtikrinti oro apykaitą.

Kitu atveju nevėdinamose patalpose kaupsis didelė CO2 koncentracija, didės drėgmė, kaupsis bakterijos, o tai atsilieps tiek sveikatai, tiek gyvenimo kokybei. Kas gali nutikti, kai patalpos nevėdinamos, galima surasti įvairiausios informacijos.

Nevėdinamose patalpose smegenys gauna mažiau deguonies, todėl žmonės net ir po miego jaučiasi mieguisti ir pavargę. Nevėdinant patalpų taip pat didėja drėgmės kiekis, tai gali išduoti dažnai rasojantys langai.

Tai tinkama terpė kauptis bei plisti bakterijoms ir virusams. Ilgai nevėdinamų patalpų vėsiuose kampuose gali susidaryti pelėsis, taip pat nuolat erzinti įvairaus spektro kvapai.

Inžinerinių sistemų specialistai, pirmiausia, rekomenduoja periodiškai vėdinti patalpas plačiai atveriant langą (jei įrengtas natūralus vėdinimas), antra, įjungus gartraukį būtinai atverti langą, ir trečia, prieš nakties miegą išvėdinti miegamąjį.

Natūralus vėdinimas

„Gerą patalpų vėdinimą galima pasiekti reguliariai atveriant langus ir leidžiant patalpose esančiam orui pasikeisti nauju. Tai natūralus vėdinimas be jokių papildomų resursų. Šį veiksmą būtina atlikti kiekvieną dieną ir bent kelis kartus. Žinoma, esant neigiamai temperatūrai ar siaučiant vėjui nesinori atverti lango. Tačiau tuomet ir natūralus vėdinimas nebus toks efektyvus“, - sako Rasa Pečiulaitė, įmonės „Eika“ projektų vadovė.

Ji atkreipia dėmesį, kad senos statybos pastatai nėra sandarūs, juose patalpos vėdinasi dėl natūralaus papildomo oro pritėkio per tokias pastato vietas kaip jungtys, nesandarūs langai, mikrotarpai, todėl oro kaita ir vėdinimas susidaro beveik natūraliai.

Kitokia situacija yra naujos statybos namuose, kurie yra itin sandarūs ir ten neišvengiamas kombinuotas vėdinimas su natūraliu arba mechaninis vėdinimas su rekuperacija. Pastarasis veikia, kai išleidžiamas iš patalpos oras atiduoda savo šilumą ateinančiam šviežiam orui iš lauko.

Taip neprarandama patalpų šiluma, tiekiamas komfortiškos temperatūros šiltas oras į patalpas ir užtikrinama optimali jo cirkuliacija.

„Naujos statybos A, A+ ir A++ klasės pastatai yra labai sandarūs - tai ne tik teoriškai apskaičiuojama, bet ir faktiškai išmatuojama pastato atidavimo metu, todėl papildomai pritekėti orui nėra galimybių. Taigi jeigu nebus kombinuoto vėdinimo su natūraliu arba mechaninio vėdinimo, įskaitant ir reguliarų lango atvėrimą, šviežio oro į patalpas nepateks.

Be to, visu pajėgumu įjungtas gartraukis gali pradėti traukti orą iš pašalinių vidinių sistemų, tokių kaip kanalizacijos ar šachtos. To nereikėtų išsigąsti - tai tik rodo, kad pastatas yra labai sandarus“, - teigia R. Pečiulaitė.

Alternatyvūs vėdinimo būdai

Alternatyva mechaniniam vėdinimui gali būti ir natūralus vėdinimas, derinamas su orlaidėmis languose arba sienose, kurios reaguoja į sumontuotą drėgmės ar CO2 daviklį ir automatiškai atsiveria bei pradeda vėdinti patalpas.

Pasak R. Pečiulaitės, sandariuose pastatuose suprojektuotos natūralios vėdinimo sistemos, kaip angos virtuvėje ir vonioje, neatvėrus lango neveikia. Kitaip tariant, nepritekant papildomam orui negali pasišalinti esantis patalpose.

„Tik atvėrus langą susidaro slėgių skirtumas ir pro langą patenkantis šviežias oras per esamas natūralaus vėdinimo angas automatiškai išstumia esantį patalpoje“, - pasakoja „Eika“ projektų vadovė R.

Aplinkos tarša yra daugybės ligų priežastis, tačiau daugelyje Europos šalių vis dar kovojama su pasekmėmis, užuot ieškojus sprendimų transporto, energetikos ir kitose srityse, LRT RADIJUI sako Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ekspertė, Aplinkos ir sveikatos programos koordinatorė dr. Francesca Racioppi.

- PSO duomenims, penktadalis mirčių Europoje yra siejamos su aplinkos poveikiu. - Svarbu suprasti, kad aplinkos veiksniai glaudžiai susiję su pagrindinėmis mirčių priežastimis Europoje. Absoliuti dauguma žmonių Europoje miršta nuo kraujagyslių ar kvėpavimo sistemos ligų ir vėžio. Visos jos vienaip ar kitaip susijusios su aplinka. Pavyzdžiui, šiandien žinoma, kad nuo to kasmet Europoje miršta apie 600 tūkst. žmonių. Jų mirties liudijime oro tarša nebus paminėta. Bus parašyta „infarktas“ arba „plaučių vėžys“.

- Daugeliui žmonių atrodo savaime suprantama, kad Europoje daugumai yra prieinamas švarus vanduo ir nuotekų valymo įrenginiai. Tačiau PSO tai vis dar įvardija kaip vieną didžiausių problemų mūsų regione. - Europos regione PSO priklauso 53 šalys narės. Tai daugiau kaip 900 mln. žmonių. Viena vertus, gera žinia ta, kad 90 proc. jų naudoja švarų vandenį ir nuotekų valymo įrenginius. Kita vertus, bloga žinia, kad dešimtadalis (apie 100 mln. žmonių) to vis dar neturi. Daugiausia tai šalys, išgyvenančios ekonominius sunkumus, arba tos, kur daug žmonių gyvena atokiose vietovėse, be tinkamos infrastruktūros.

- Kita problema yra oro tarša. Jei miestų oro užterštumas nieko nestebina, apie namų patalpų oro kokybę visuomenė žino kur kas mažiau. Aplinkosaugos specialistai pažymi, kad vidaus oras kartais gali būti net labiau užterštas nei lauko. - Namuose daugelis mūsų praleidžiame labai daug laiko. Ypač mamos, besirūpinančios mažais vaikais, iš mokyklos grįžę moksleiviai ir vyresnio amžiaus žmonės. Namų aplinka gali būti labai svarbi sveikatai. Tačiau yra ir kitų svarbių aspektų. Vienas jų - pastatų sandarumas. Jei patalpose laikosi drėgmė, gali atsirasti pelėsis, tuomet jis tampa taršos šaltiniu. Kita svarbi problema, kuriai Europoje skiriama per mažai dėmesio, yra tarša iš malkomis kūrenamų krosnių. Jei patalpos nevėdinamos, ore gali kauptis pavojingi teršalai.

- Tęsiant pavojingų cheminių medžiagų temą, norisi paminėti ir kosmetikos, indų, baldų bei kitų kasdienių daiktų, taip pat pesticidų sudėtį. Pastaruoju metu ypač Skandinavijoje daug diskutuojama apie juose naudojamas medžiagas, kurios gali sutrikdyti hormoninę sistemą. Viena iš minimų problemų ta, kad jų poveikis gali būti ilgalaikis, o priimti politinius sprendimus siekiant apriboti jų naudojimą bei apsaugoti žmonių sveikatą delsiama. - Būtina surinkti daugiau įrodymų apie chemines medžiagas ir galima jų poveikį endokrininei sistemai. PSO bendradarbiauja su Jungtinių Tautų aplinkos apsaugos programa ir neseniai kaip tik šia tema paskelbė ataskaitą. Tai pavyzdys, kai politinių sprendimų tenka ieškoti didelio netikrumo sąlygomis. Sudėtinga pasakyti, ką žinome apie šią problemą, taip pat nelengva nuspręsti, ką daryti.

- Tačiau yra asbestas, apie kurio žalą žinoma jau seniai, bet vis tiek, PSO duomenimis, Europoje daugiau kaip pusė vėžinių susirgimų darbo aplinkoje atsiranda dėl šios medžiagos. - Kaip teisingai pastebėjote, tai, kad asbestas sukelia vėžį, yra įrodyta ir diskusija yra pasibaigusi. Bėda ta, kad daugybę metų įvairiose šalyse asbestas kaip statybinė medžiaga buvo labai plačiai naudojamas. Problema dvejopa: būtina nustoti jį naudoti ir pašalinti iš ten, kur jis buvo panaudotas. Tam būtina numatyti ilgalaikes priemones ir saugiai asbestą surinkti bei pašalinti. Tai labai didelis darbas.

- Taip, turėjau tai paminėti, kai kalbėjome apie namų oro taršą. Būtent rūkymas kartu su šalutiniais kuro degimo produktais yra vienas pagrindinių taršos šaltinių. Laimei, kad pasiektas tarptautinis susitarimas - Tabako kontrolės pagrindų konvencija. Ji numato ribojimus prekybai rūkalais ir jų reklamai.

- Daug kalbama apie klimato kaitą ir dar daugiau diskusijų laukiama metų pabaigoje, kai Paryžiuje vyks tarptautinė Klimato kaitos konferencija. Tačiau tai vis dar laikoma labiau besivystančių šalių problema, ir klimato kaitos bei sveikatos ryšys Europoje mažiau akivaizdus. - Kai kurios šalys klimato kaitos poveikį jau jaučia tiesiogiai. Kasmet Europoje stebime vis daugiau ekstremalių orų - karščio bangos nusinešė tūkstančius gyvybių įvairiose šalyse; potvyniai ir liūtys sutrikdė daugybės žmonių gyvenimą bei apgadino svarbią infrastruktūrą - pastatus, gatves, transporto priemones. Tai nėra tolima problema. Taip pat pastebime, kad vabzdžių, pavyzdžiui, erkių, pernešamos ligos įsitvirtina ten, kur jų anksčiau nebuvo.

Be to, neturime pamiršti, kad įvykiai iš pažiūros tolimose šalyse gali paveikti ir mūsų šalis. Pavyzdžiui, apsirūpinimas maistu. Užsitęsusios sausros gali pražudyti pasėlius, išauginti maisto kainas ir paskatinti migraciją iš šalių, kur žmonės nebegali prasimaitinti. Tai nėra tolimos problemos.

Pagal reikalavimus vienai darbo vietai, kur dirbama su vaizdo terminalais, iš jų - kompiuteriais, vienam specialistui priklauso bent 6 kv. m plotas. Darbo patalpa turi būti ne mažesnė kaip 20 kub. Jis pridūrė, kad patalpoje turi būti natūralus ir dirbtinis apšvietimas. Sveikatai labai svarbu ir patalpos šildymas, vėdinimas, oro kondicionavimas.

"Blogai, kai nepaisoma higienos normų, patalpos nevėdinamos. "Normos nustatytos ne be pagrindo. Ir namie, kur gyvena vos keli žmonės, rekomenduojama bent du kartus per dieną išvėdinti patalpas. Darbdaviai privalo laikytis darbo normų, sudaryti sąlygas pavaikščioti, pailsėti."

"Organizmą neigiamai veikia ir deguonies stoka, - pastebėjo gydytoja S.Afanasjeva. - Deguonis būtinas visiems organams. Jautriausios yra smegenys, todėl žmogus jaučia nuovargį, apima žiovulys, sumažėja darbingumas. Kai kuriems žmonėms gali skaudėti galvą. Jei to nedaro, ji patarė kreiptis į Darbo inspekciją. "Labai svarbu ir gera oro kondicionavimo sistema, - teigė G.Mačiulytė. - Ten, kur rūpinamasi darbuotojų sveikata, ji įrengiama. Svarbu ir tai, kad kondicionieriai būtų valomai, jų filtrai keičiami. Didelės įtakos sveikatai turi kompiuteriai, nes jie skleidžia elektromagnetinį lauką. Kuo įrenginys sudėtingesnis, tuo daugiau dėmesio reikia skirti jam eksploatuoti. Oro kondicionierių korpusas pritaikytas lengvai ir greitai išvalyti.

„Siekdami sutaupyti žmonės kartais ne tik nešildo patalpų, bet ir jų nevėdina, kitaip tariant, nenori išleisti esamos šilumos iš namų. Tačiau tokiu būdu sukuriama palanki aplinka dalintis virusais ir labai dažnai susirgus vienam asmeniui, „iškrenta“ visa šeima. Vėdinti patalpas pilnai atidarius langus reikėtų bent kelis kartus per dieną tiek namuose, tiek darbo patalpose“, - pasakoja medikė.

Anot šeimos gydytojos, susirgus reikėtų vengti ir darbo, tačiau daugumai visai nedirbti dar neišeina - pastaruoju metu dažniau „ilsimasi šiuolaikiškai“. Jei sergantysis turi galimybę dirbti iš namų, ja pasinaudoja, o su gydytoju nuotoliniu būdu tik pasitaria dėl simptomų gydymo. Gydytoja teigia, kad jei galva leidžia susikaupti ir jaučiama, kad organizmas tokiu būdu šiek tiek pailsės, nerimtais peršalimo atvejais tai taip pat gali būti išeitis.

Grūdinkite organizmą Kauno visuomenės sveikatos biuro specialistė Giedrė Mačiulytė įsitikinusi, kad tinkamai naudojami ir prižiūrimi kondicionieriai sveikatai nekenkia. Jei jie naudojama netinkamai, padidėja peršalimo ligų rizika. Šaltas oras gali išdžiovinti kvėpavimo takų gleivinę, akis, taip pat gali pasireikšti alerginės reakcijos: odos perštėjimas, bėrimai, čiaudulys.

„Jei karštą vasaros dieną oro temperatūros skirtumas patalpoje ir lauke skirsis daugiau nei 8 laipsniais, iš kondicionieriaus paduodamas oro srautas bus pučiamas tiesiai į veidą, peršalimo ligų bus sunku išvengti“, - perspėjo sveikatos biuro specialistė. Kuo organizmas labiau užsigrūdinęs, tuo mažiau jam įtakos turi temperatūros svyravimai. Bene labiausiai paplitusios ligos, dėl kuriųs galima kaltinti įrenginį orui kondicionuoti, - sloga, gerklės skausmas, perštėjimas. Jų bus galima išvengti, jei nuolat organizmą grūdinsime kontrastiniu dušu ir panašiomis procedūromis.

Norint, kad kondicionierius nekenktų sveikatai, būtina tinkamai jį eksploatuoti. Anksti pavasarį reikėtų patikrinti kondicionieriaus būklę, iki šiltojo sezono pradžios išvalyti filtrus, kitas esančias dalis ir vamzdelius, jei reikia, juos pakeisti naujais. Kitas svarbus aspektas - tinkamos temperatūros nustatymas. Grąžinamas į patalpą oro srautas turėtų būti nukreiptas į lubas ir ten cirkuliuoti. Automobilyje oro srautą geriausia nukreipti nuo veido.

Skeptiškai oro kondicionierius vertinantiems žmonėms reikėtų nepamiršti, kad peršalimo ligomis vasarą serga ir važinėjantieji atidarytais automobilių langais. Perpūtus skersvėjui, juos dažnai vargina ne tik peršalimo ligos, bet ir kaklo bei nugaros skausmai.

Akreditavimo tarnyba liepos 28 d. Asociacijos duomenimis, morge dažnai išsijungiantys palaikų laikymo šaldytuvai neturi perspėjimo sistemos. Viename šaldytuve, kuriame buvo laikomas kūnas, užfiksuota +24 °C temperatūra. Šaldiklis, skirtas vienam kūnui (-15 °C), naudojamas medicininėms atliekoms: amputuotoms galūnėms, organams, embrionams, mikroskopai ir kita histologinė įranga nėra reguliariai tikrinami, nevalomi, galimai be metrologinės patikros ir techninės priežiūros.

Nevėdinamos patalpos, vasarą temperatūra pakyla iki +30 °C, o tai gali paveikti biologinių mėginių kokybę ir patikimumą. M. Kiek konkrečiai ir kokių pažeidimų atrado Akreditavimo tarnyba, viešai taip pat neskelbiama. KUL direktorė valdymui ir ekonomikai dr. „Bus atliktas einamasis remontas. Planuojami darbai netrukdys reguliariam Patologijos centro darbui“, - informavo J. Galimai tai yra susiję su naujosios KUL vadovybės įvykdyta ligoninės struktūros reforma.

Įrodyta, kad nuo karščio ir tvankaus oro mažėja vairuotojų budrumas. Vokietijos saugaus eismo tarnybos duomenimis, oro temperatūrai pakilus iki 27 laipsnių, rizika pakliūti į avariją padidėja 11 proc. Tvyrant 30 laipsnių karščiui, šis rodiklis padvigubėja. Tad įjungtas kondicionierius tiesiogine prasme gelbsti gyvybes. Tačiau neapsigaukite: karštą dieną gaivinantis vėjelis gali tapti ir peršalimo kaltininku.

Šaltuoju metu laiku ypač svarbu, kad patalpų temperatūra nebūtų kardinaliai aukštesnė nei oro temperatūra lauke. Visgi, pastebime, kad prasidėjus šildymo sezonui, dauguma mėgsta prisišildyti namus tiek, kad juose būtų komfortiška vaikščioti net basomis, aukštesnę temperatūrą palaiko ir biuruose, nes nemėgsta prisirengti. Išėjus iš tokių patalpų į lauką, organizmas patiria šoką, kuris gali inicijuoti peršalimą“, - sako gydytoja.

Ji teigia pastebinti ir priešingą tendenciją - prasidėjus šildymo sezonui dalis gyventojų taupumo sumetimais pradeda šildytis labai vėlai ir tokiu atveju gyvena ne tik šaltose, bet ir pernelyg drėgnose patalpose. Tai sveikatai taip pat nepalanku. Suaugusiesiems optimali patalpų temperatūra šaltuoju metų laiku turėtų siekti 18-22 °C, o šiltuoju - 22-25 °C.

„Dažna klaida žiemą prisikaitinti ir automobiliuose. Juose kūnus įkaitina ne tik nustatyta aukšta temperatūra, bet ir šilta apranga, todėl išėjimas į lauką tampa pavojingas. Automobiliuose šaltuoju metu reikėtų palaikyti žemesnę temperatūrą nei patalpose“, - pataria gydytoja.

Gydytoja pabrėžia - šaltuoju metu laiku svarbu užtikrinti ne tik optimalią patalpų temperatūrą, bet ir jų vėdinimą. „Siekdami sutaupyti žmonės kartais ne tik nešildo patalpų, bet ir jų nevėdina, kitaip tariant, nenori išleisti esamos šilumos iš namų. Tačiau tokiu būdu sukuriama palanki aplinka dalintis virusais ir labai dažnai susirgus vienam asmeniui, „iškrenta“ visa šeima. Vėdinti patalpas pilnai atidarius langus reikėtų bent kelis kartus per dieną tiek namuose, tiek darbo patalpose“, - pasakoja medikė.

Anot jos, verta priminti ir apie tinkamą aprangą. Šaltuoju metu laiku oro temperatūra svyruoja, todėl geriausia ją stebėti kasdien ir neapsirengti per šiltai ar per lengvai.

„Ypač mėgstama lengviau apsirengti, galvojant, kad „čia greitai, tik iki automobilio, o iš jo iškart į patalpą“, tačiau ir tokiu atveju, pasitaikius žvarbesnei ir vėjuotai dienai, galima lengvai peršalti. Taip pat svarbu įsivertinti aprangą būnant lauke ilgiau. Jei laukia fizinė veikla, nereikėtų rengtis per šiltai, jei ramesnis pasivaikščiojimas - geriau rengtis šilčiau ir ilgai neužsibūti, ypač, jei lauko temperatūra yra gerokai žemiau nulio“, - sako gydytoja.

Pasireiškus pirmiesiems simptomams, peršalimas įprastai praeina per 2-3 dienas. Dažnai jaučiantiems lengvesnius simptomus kyla klausimai, ar peršalus galima eiti į darbą, ar ligą reikėtų ignoruoti ir ji praeis savaime, ar reikėtų kreiptis į gydytoją? Gydytoja atsako - svarbiausia klausyti, ką sako organizmas.

„Peršalus jaučiamas bendras silpnumas, tad tai ženklas, kad organizmas reikalauja poilsio. Negalima jo varinėti taip, kaip reikalauja darbas ar kiti įsipareigojimai. Keletas dienų tausojančio režimo, visų pirma, leis ligai praeiti lengviau ir padės išvengti komplikacijų. Visų antra, užkirs kelią viruso dalinimuisi su kitais, nes pirmąsias tris dienas virusas būna aktyviausias“, - sako gydytoja.

Kadangi vieno vaisto nuo peršalimo nėra, N. Vaicekauskienė pataria gydyti tik tuos simptomus, kuriuos sergantysis jaučia, o ne griebtis vaistų mišinių ir tikėtis stebuklingo rezultato. Turint slogą, užgulusią nosį, rekomenduoja plauti nosį jūros vandeniu. Jei nosies gleivinė visiškai užburkusi ir sunku prakvėpuoti, ypač naktį, tuomet kelias dienas galima vartoti nosies gleivinės paburkimą mažinančius vaistus. Perštinčią gerklę reikėtų drėkinti aliejiniais purškalais. Taip pat būtina gerti daug šiltų skysčių.

Jei naudojate oro kondicionierius:

• oro temperatūrą patalpose nustatykite ne daugiau kaip 8 laipsniais žemesnę už lauko;
• jei kondicionuojamose patalpose vėsu, tinkamai apsirenkite, apsaugokite krūtinę, kaklą ir juosmenį;
• nesėdėkite prie pat oro kondicionieriaus ar ventiliatoriaus, jei yra galimybė, nukreipkite oro srovę nuo savęs arba persėskite į kitą vietą, kur šaltas oras jūsų tiesiogiai nepasieks;
• reguliariai vėdinkite patalpas, nepaisydami, kad jose veikia kondicionieriai;
• nepamirškite nuolat valyti kondicionierių ir jų filtrų.

Patalpų vėdinimo rekomendacijos:

• Vėdinkite patalpas kelis kartus per dieną, atidarydami langus plačiai.
• Įjunkite gartraukį, bet būtinai atverkite langą.
• Prieš miegą išvėdinkite miegamąjį.
• Jei naudojate kondicionierių, reguliariai valykite filtrus.

tags: #nevedinamos #patalpos #gresme