Paveldėjimo procesas gali būti sudėtingas, ypač kai mirusysis nepaliko testamento arba yra kitų aplinkybių, apsunkinančių paveldėjimą. Situacija dar labiau komplikuojasi, kai turto yra daug, pavyzdžiui, kai mirusysis buvo verslo savininkas. Pasitaiko ir tokių atvejų, kai artimieji nežino, jog testamentas buvo surašytas ir net nenutuokia, kur jo ieškoti.
Testamentas ir Paveldėjimas Pagal Įstatymą
Notarė Jurgita Šukienė teigia, kad kiekvienas asmuo turi teisę sudaryti testamentą. Jeigu šio dokumento nėra, taikomas vadinamasis paveldėjimo pagal įstatymą principas. Tai reiškia, kad paveldėjimo klausimai sprendžiami pagal Civilinio kodekso nuostatas. Jame numatoma, kad paveldėjimo teisė automatiškai suteikiama sutuoktiniui, palikuoniams ir giminaičiams.
„Taigi, testamentą reikia sudaryti, kai žmogus nori savo turtą palikti ne giminaičiams arba giminaičiams, bet ne pagal įstatyme nustatytas įpėdinių eiles. Testamentas sudaromas ir tuo atveju, jeigu palikėjas nori apsaugoti įpėdinius nuo nesutarimų dalinantis turtą. Iš tiesų testamente galima nurodyti ir kitus palikėjui svarbius dalykus. Pavyzdžiui, apriboti įpėdinio galimybes pasinaudoti palikimu nustatant turto patikėjimo teisę“, - paaiškina notarė Jurgita Šukienė.
Toks ribojimas paprastai taikomas, kai testatorius (testamentą sudaręs asmuo) nepasitiki įpėdinio atstovu, globėju ar rūpintoju ir paskiria įpėdiniui patikėtinį. Beje, testatorius turi teisę įpareigoti palikimo gavėją įvykdyti kokią nors prievolę vienam ar keliems asmenims. Pavyzdžiui, leisti jiems gyventi bute ar name iki gyvos galvos arba gauti dalį mirusiojo valdytos įmonės pelno.
J.Šukienė priduria, kad verslo paveldėjimo atveju, kai savininko netekimas gali sumažinti juridinio asmens turto vertę ar kitaip įmonei pakenkti, svarbu paskirti testamento vykdytoją. Tai aktualu ir tais atvejais, kai įpėdiniai yra nepilnamečiai ar dėl kitų priežasčių negali patys tvarkyti paveldimo turto.
Skolos ir Atsakomybė Už Jas
Renata Cibulskienė, advokatų kontoros COBALT vadovaujanti teisininkė ir šeimos teisės ekspertė, pabrėžia, kad palikimą priėmusiems asmenims pereina pareiga atsakyti ir už palikėjo prievoles bei skolas, net jei pasirašydami dokumentus paveldėtojai apie skolas nežinojo. Atvejai, kai palikuonys apie mirusiojo turimas skolas sužino tik priėmę palikimą, anot teisininkės, yra gana dažni.
„Įpėdinio atsakomybė už palikėjo skolas priklauso nuo palikimo priėmimo būdo. Asmuo, priimantis palikimą faktiniu turto valdymu arba paduodamas pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu. Jei palikimas priimamas pagal antstolio sudarytą mirusiojo turto apyrašą, kreditorių reikalavimai turi būti tenkinami tik iš paveldėto turto. Taigi, įtariant, kad palikėjas gali turėti skolų, paveldėtojas turėtų notarą informuoti, kad palikimą pageidauja priimti pagal turto apyrašą. Taip pat galima palikimo tiesiog nepriimti“, - komentuoja teisininkė.
Anot jos, kai testamentas nėra sudarytas ir taikomas paveldėjimo pagal įstatymą principas, taip pat galima palikimą priimti pagal antstolio sudarytą turto apyrašą arba jo apskritai nepriimti ar atsisakyti.
„Paveldėjime galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas. Tai reiškia, kad asmenys savo teises įgyvendina savo nuožiūra, išskyrus įstatyme nustatytus ribojimus. Šis principas įgyvendinamas priimant arba atsisakant priimti palikimą. Taigi, įpėdinis visada gali išreikšti savo valią tiek priimdamas palikimą, tiek jo atsisakydamas. Palikimo atsisakymas turi tas pačias pasekmes kaip ir palikimo nepriėmimas, o pats atsisakymas įforminamas įpėdiniui paduodant pareiškimą notarui“, - sako R.Cibulskienė.
Ji priduria, kad atsisakyti palikimo nebeleidžiama, jeigu įpėdinis prašo išduoti jam paveldėjimo teisės liudijimą arba jau padavė notarui pareiškimą, kad palikimą priima. Be to, neleidžiama atsisakyti dalies palikimo ir priimti jo su sąlygomis ar išlygomis. Kai artimieji atsisako ar nepriima palikimo, paveldimas turtas kartu su skolomis pereina valstybei. Tačiau valstybė už palikėjo skolas atsako tik perleisto turto ribose. Tas pats galioja ir tais atvejais, kai paveldėtojų apskritai nėra.
Kai Artimieji Nežino Apie Testamentą
Visi notarų ir konsulinių pareigūnų patvirtinti testamentai paprastai saugomi notaro biure, seife, o testamento sudarymo faktas užregistruojamas Testamentų registre (nuo 2001 m. liepos 1 d.). Notaras, sužinojęs apie testatoriaus mirtį ir gavęs jo mirties liudijimą, turi paskirti testamento paskelbimo dieną ir apie ją pranešti žinomiems įpėdiniams bei kitiems suinteresuotiems asmenims.
Notaras taip pat privalo imtis priemonių nustatyti jame nurodytų įpėdinių ir kitų suinteresuotų asmenų, nedalyvavusių paskelbiant testamentą, gyvenamąją vietą ir kiek įmanoma greičiau pranešti jiems apie testamento turinį. Beje, nei artimieji, nei tretieji asmenys (įskaitant policiją, prokuratūrą ir kt. valstybinės institucijas), neturi teisės susipažinti su testamento turiniu, kol asmuo yra gyvas. Visus kitus dokumentus notaras privalo pateikti ikiteisminį tyrimą vykdančiai teisėsaugos institucijai, kai ši pareikalauja.
Testamento Paskelbimas Negaliojančiu
Testamentas gali būti paskelbtas negaliojančiu, jeigu jį sudarė neveiksnus arba riboto veiksnumo asmuo, t.y., nesulaukęs 18-os arba sutrikusios psichinės būklės. Ją, kaip juridinį faktą, gali patvirtinti (arba paneigti) teismo psichiatrinė ekspertizė, artimųjų ir medikų liudijimai bei kiti įrodymai. Teismas taip pat gali pripažinti testamentą negaliojančiu, jei paaiškėja, kad jis sudarytas dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar grasinimo.
„Testamento turinys, kuris prieštarauja viešajai tvarkai ar gerai moralei, yra neteisėtas. Be to, jo turinys turi būti suprantamas. Notaras neturi teisės aiškinti testamento turinį ar pasikliauti įpėdinio aiškinimu. Tokiu atveju ginčas sprendžiamas teisme. Tačiau jeigu testatoriaus valia yra aiški, testamento tekste esančios klaidos, netikslus daiktų ar asmenų įvardijimas neturi reikšmės testamento galiojimui“, - sako J.Šukienė ir priduria, kad neretai sudaromi bendri sutuoktinių testamentai. Jei toks dokumentas yra sudarytas, asmeniniai sutuoktinių testamentai negalioja.
Kai miršta jums artimas žmogus, galvoti apie turtinius reikalus gali būti sunku. Tačiau palikimo klausimus būtina sutvarkyti per kelis mėnesius. Jeigu mirusysis buvo sudaręs oficialų testamentą, jį, pranešęs apie tai žinomiems įpėdiniams, perskaito notaras (pas notarą saugomas testamento egzempliorius). Perskaitęs testamentą ieško kitų įpėdinių (jei apie tokius sužinota) ir praneša jiems testamento turinį. Kiekvienas įpėdinis gali palikimą priimti arba jo atsisakyti (nors jis ir numatytas testamente ar priklauso pagal įstatymą).
Bet niekas negali priimti tik dalies palikimo. Palikimo priėmimui nieko rašyti nebūtina - pakanka, kad realiai imtum naudotis mirusiojo daiktu. Tačiau kad niekam neliktų neaiškumų, palikimą geriau priimti ar jo atsisakyti parašius pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui - bet tai reikia daryti per 3 mėnesius nuo tada, kai gavai į jį teisę. Kai yra daugiau įpėdinių, net ir priėmęs palikimą 3 mėnesius negalite juo disponuoti (pvz. parduoti), nes gal dar paaiškės, kad į jį pretenzijas reiškia ir kiti įpėdiniai.
Priimdamas palikimą rizikuojate: juk gaunate ne tik mirusiojo turtą, bet ir skolas. O jei mirusysis paliko daugiau skolų nei turto? Galite patirti rimtų nuostolių. Bet to galite išvengti, jei turtą priimsite pareiškimu notarui, kuriame įrašysite pageidavimą sudaryti turto apyrašą. Apyrašas sudaromas taip: gavęs įpėdinio pareiškimą priimti palikimą su apyrašu, notaras duoda įpėdiniui vykdomąjį pavedimą, kurį šis per 2 savaites pateikia tos apylinkės antstoliui. Antstolis per 1 mėnesį sudaro apyrašą, o sudėtingais atvejais (kai turtas išsisklaidęs, daug kreditorių) - per 3 mėnesius.
Dažnai atsitinka, kad tą patį turtą (pvz. butą) paveldi keli asmenys ir kaip jį pasidalinti iš testamento neaišku (arba testamento nėra). Šiuo atveju turtas tampa jį paveldėjusiųjų bendrąja nuosavybe. Jei daiktas dalus, jis dalijamas natūra. Jei daiktas nedalus (pavyzdžiui, automobilis) jis gali atitekti vienam iš įpėdinių, o kitiems tokiu atveju kompensuojama kitais daiktais ar pinigais. Pvz. Kai paveldimas ūkininko ūkis ar įmonė, aktualu, kuris paveldėtojas tuo užsiimdavo ir/ar ketina tuo užsiimti. Geriausia, kai paveldėtojai tarpusavyje sutarimu sutaria dėl palikimo pasidalijimo.
Paveldėtojų gali būti daug, bet su palikimo priėmimu susijusius veiksmus gal būti patogiau atlikti kam nors vienam. Toks žmogus - testamento vykdytojas - gali būti įrašomas testamenete, jam testamente gali būti įrašytas ir atlygis už vykdymą. Testamentą vykdyti gali būti paskirtas ir vienas įpėdinių.
Neveiksnaus Asmens Paveldėjimas
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.13 straipsnyje nustatyta, kad palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Įpėdinis, disponuodamas savo civilinėmis teisėmis, turi teisę laisva valia nuspręsti, priimti atsiradusį palikimą ar jo atsisakyti. Tuo atveju, jei įpėdinis yra neveiksnus ir jo vardu veikia globėjas, jis ir išreiškia valią globotinio vardu dėl palikimo atsisakymo ar nepriėmimo. Tačiau neveiksnių asmenų interesų apsaugai yra sukurtas teismo leidimų institutas.
Tačiau Civilinio kodekso 3.244 straipsnio 3 dalyje nurodytos kelios grupės sandorių, kuriems sudaryti reikalingas teismo leidimas. Visi šie sandoriai susiję su globotiniui nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo daikto valdymu, naudojimu bei disponavimu juo, taip pat su kitu turtu, jeigu sudarius sandorį turtas sumažėtų arba būtų kitaip suvaržytos globotinio teisės. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad ,,globotinio turtas“ reiškia ne tik kilnojamuosius, nekilnojamuosius daiktus, pinigus, bet ir visas kartu paveldimas turtines teises.
Taigi, sudarant palikimo priėmimo ar atsisakymo sandorį būtina patikrinti, ar šiuo sandoriu nebus pabloginta globotinio padėtis, ar jam neatsiras papildomų teisių suvaržymų, todėl tais atvejais, kai įpėdinis yra teismo pripažintas neveiksniu, siekiant išvengti galimų neigiamų turtinių padarinių teismo leidimas yra būtina sąlyga sudaryti minėtą sandorį, t. y. Primename, kad asmens valia priimti palikimą turi būti išreikšta aktyviais veiksmais įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą - tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Tai yra specialus paveldėjimo teisės terminas, per kurį įpėdinis įgyvendina savo teisę paveldėti turtą. Būtina per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą ir tuomet pradedamas procesas palikimui priimti.
Testamento laisvės principas leidžia palikėjui savo nuožiūra priimti sprendimą dėl palikimą sudarančio turto palikimo jo paskirtiems įpėdiniams, tačiau įstatymų leidėjas, įtvirtindamas teisę į privalomąją palikimo dalį, atitinkama apimtimi apribojo testamento laisvės principo veikimą. Mirus palikėjui, pirmąja eile pagal įstatymą turi teisę paveldėti palikėjo neįgalus-neveiksnus sūnus. Palikėjo sutuoktinė su šiuo pirmos eilės įpėdiniu turi teisę paveldėti vieną ketvirtadalį palikimo (jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinės).
Nagrinėjamu atveju, nors palikėjo sūnus ir nėra paskirtas įpėdiniu pagal testamentą, jis vis vien turi teisę į privalomąją palikimo dalį, kadangi palikėjo mirties dieną jam buvo reikalingas išlaikymas (išlaikymo reikalingumas neįgaliems-neveiksniems asmenims yra preziumuojamas), o palikėjas šiam asmeniui testamentu jokio turto nepaliko. Asmenys, kuriems palikėjo mirties dieną yra reikalingas išlaikymas, nepaisant testamento turinio, paveldi pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau.
Neveiksnių asmenų vardu palikimą priimti turi teisę jų tėvai arba globėjai. Siekiant priimti palikimą, šiems asmenims reikia kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl privalomosios palikimo dalies paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Asmens globa apima ir jo turto globą, tačiau prireikus paveldėtam turtui valdyti ir tvarkyti gali būti paskirtas ir turto administratorius. Neveiksnaus asmens paveldėtą turtą globos namai privalo naudoti išimtinai tik jo interesais.
Įstatymas imperatyviai nurodo, kad neveiksnaus asmens sudarytas testamentas negalioja. Taigi šiam asmeniui mirus, jo palikimą turi teisę priimti tik įpėdiniai pagal įstatymą ir jame nustatytą eilę. Testamento laisvės principas leidžia palikėjui savo nuožiūra priimti sprendimą dėl palikimą sudarančio turto palikimo jo paskirtiems įpėdiniams, tačiau įstatymų leidėjas, įtvirtindamas teisę į privalomąją palikimo dalį, atitinkama apimtimi apribojo testamento laisvės principo veikimą.
Aptarkime situaciją, kai tėvas testamentu visą turtą paliko savo sutuoktinei, o palikėjo suaugęs sūnus yra neįgalus-neveiksnus ir gyvena globos namuose, kurių globėjas jis ir yra. Ar sūnui priklauso paveldėjimo dalis? Jei taip, ar globos namai galės tą turtą valdyti savo nuožiūra?
Mirus palikėjui, pirmąja eile pagal įstatymą turi teisę paveldėti palikėjo neįgalus-neveiksnus sūnus. Nagrinėjamu atveju, nors palikėjo sūnus ir nėra paskirtas įpėdiniu pagal testamentą, jis vis vien turi teisę į privalomąją palikimo dalį, kadangi palikėjo mirties dieną jam buvo reikalingas išlaikymas (išlaikymo reikalingumas neįgaliems-neveiksniems asmenims yra preziumuojamas), o palikėjas šiam asmeniui testamentu jokio turto nepaliko.
Asmenys, kuriems palikėjo mirties dieną yra reikalingas išlaikymas, nepaisant testamento turinio, paveldi pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau.
Neveiksnių asmenų vardu palikimą priimti turi teisę jų tėvai arba globėjai. Siekiant priimti palikimą, šiems asmenims reikia kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą dėl privalomosios palikimo dalies paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.
Asmens globa apima ir jo turto globą, tačiau prireikus paveldėtam turtui valdyti ir tvarkyti gali būti paskirtas ir turto administratorius. Neveiksnaus asmens paveldėtą turtą globos namai privalo naudoti išimtinai tik jo interesais.
Įstatymas imperatyviai nurodo, kad neveiksnaus asmens sudarytas testamentas negalioja. Taigi šiam asmeniui mirus, jo palikimą turi teisę priimti tik įpėdiniai pagal įstatymą ir jame nustatytą eilę. Jeigu tokių įpėdinių nėra arba nei vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, mirusiojo turtą paveldi valstybė.
Paveldėjimo proceso ypatumai
Paveldėjimo procese Lietuvoje notaro vaidmuo yra pagrindinis. Kitos institucijos (teismai, antstoliai) atlieka tam tikras funkcijas, susijusias su paveldėjimu, tačiau jos yra epizodinės.
Nuo 2015 m. rugpjūčio 17 d. mirusių asmenų turto paveldėjimui Lietuvoje taikomas ne tik Civilinis kodeksas, bet ir Europos Sąjungos teisės aktas - sutrumpintai vadinamas Paveldėjimo reglamentu. Tačiau paveldėjimo bylose, kurios yra susiję su Rusija, šis reglamentas nėra aktualus.
Norėdamas įgyti palikimą, įpėdinis turi atlikti aktyvius veiksmus - paduoti pareiškimą notarui arba pradėti paveldimą turtą faktiškai valdyti. Vadovaujantis Civiliniu kodeksu, įpėdinis pareiškimą dėl palikimo priėmimo turi pateikti palikimo atsiradimo vietos notarui.
Tačiau Lietuvoje yra galimybė pagal įpėdinio prašymą pavesti paveldėjimo bylą vesti kitam - ne palikimo atsiradimo vietos notarui. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris. Pareiškime dėl palikimo priėmimo įpėdinis išreiškia valią įgyti palikimą. Palikimo negalima priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis.
Atsižvelgiant į tai, įpėdinis negali pareiškime dėl palikimo priėmimo nurodyti, kad jis priima tik tam tikrus palikėjo daiktus ar priima tik daiktus, tačiau nepriima skolų. Palikimas yra priimamas kaip vieninga visuma (universalusis teisių perėmimas). Pareiškimas dėl palikimo priėmimo yra neatšaukiamas sandoris.
Palikimo priėmimo terminas Lietuvoje - trys mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos. Visi įpėdiniai, pretenduojantys į palikimą, nepriklausomai nuo paveldėjimo pagrindo (pagal įstatymą ar pagal testamentą), įpėdinių eilės ir kitų aplinkybių, pareiškimą apie palikimo priėmimą palikimo atsiradimo vietos notarui turi pateikti per tris mėnesius nuo palikėjo mirties dienos.
Jeigu įpėdinis terminą palikimui priimti yra praleidęs, jis turi kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti pratęsimo. Teismas terminą gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
Galima palikimą priimti ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti palikimą priėmę įpėdiniai. Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju privalo būti bent vienas įpėdinis, kuris yra palikimą priėmęs.
Įpėdinis, kreipdamasis į notarą dėl palikimo priėmimo, pateikia asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Įpėdiniai, paveldintys pagal įstatymą, turi pateikti giminystę įrodančius dokumentus. Paprastai pateikiami gimimo liudijimai, santuokos liudijimai ir pan.
Užvesdamas paveldėjimo bylą, notaras tikrina Gyventojų registro informaciją. Jis visų pirma įsitikina, kad asmens mirties faktas yra į registruotas registre. Notaras taip pat gali patikrinti į jį besikreipiančių asmenų giminystės ryšį su palikėju. Notaras, pradėdamas paveldėjimo bylą, visais atvejais tikrina ir Testamentų registro duomenis - ar mirusysis nebuvo sudaręs testamento.
Siekiant užtikrinti labiau pažeidžiamų asmenų teises, Civilinis kodeksas nustato sąlygą, kad jie palikimą gali priimti tik turėdami išankstinį teismo leidimą. Be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą.
Privalomoji palikimo dalis
Teismo dalyvavimo gali prireikti ir įpėdiniui kreipiantis į notarą dėl privalomosios palikimo dalies paveldėjimo. Civilinio kodekso 5.20 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nepilnametis teisę į išlaikymą iki 18 metų turi visada, todėl ir visais atvejais jam turi būti išduodamas privalomosios palikimo dalies paveldėjimo teisės liudijimas.
Jeigu į notarą kreipiasi kitas Civilinio kodekso 5.20 straipsnio 1 dalyje nurodytas asmuo dėl privalomosios dalies paveldėjimo ir palikimą priėmęs testamentinis įpėdinis neginčija, kad šiam asmeniui palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas, notaras išduoda paveldėjimo teisės liudijimą į privalomąją dalį.
Palikimo priėmimas faktiniu valdymu
Be pareiškimo dėl palikimo priėmimo pateikimo palikimo atsiradimo vietos notarui, galimas ir kitas palikimo priėmimo būdas - palikimo priėmimas pradėjus paveldimą turtą faktiškai valdyti. Pagal Lietuvos Civilinį kodeksą įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.).
Įpėdinis priima šiuo būdu palikimą paprastai nesikreipdamas į jokias institucijas (pareigūnus), o savo veiksmais. Civiliniame kodekse neaptariamas klausimas, kokia institucija (pareigūnas) gali pripažinti, kad įpėdinis palikimą priėmė pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Nekyla abejonių, kad tais atvejais, kai tarp įpėdinių yra nesutarimų, ar vienas iš jų priėmė palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti, arba įpėdinis neturi ir negali gauti dokumentų, kurie patvirtintų, kad jis atliko veiksmus, rodančius palikimo priėmimą, šį klausimą turi spręsti teismas.
Tačiau kaip turėtų elgtis notaras, jeigu kiti įpėdiniai neginčija palikimo priėmimo turto faktiniu valdymu fakto ir įpėdinis pateikia dokumentus, kurie patvirtina palikimo priėmimą turto faktiniu valdymu - mokesčių už paveldimą turtą ar už paveldimo turto remontą mokėjimą patvirtinančius dokumentus ar kitus.
Įpėdinis, kuris priėmė palikimą pradėdamas paveldimą turtą faktiškai valdyti, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, t. y.
Palikimo priėmimas pagal apyrašą
Siekdamas apriboti savo atsakomybę už palikėjo skolas paveldėtu turtu, įpėdinis gali priimti palikimą pagal paveldimo turto apyrašą. Pareiškime dėl palikimo priėmimo, pateikiamame notarui, įpėdinis turi nurodyti, kad jis palikimą priima pagal apyrašą, o notaras nedelsdamas išduoda įpėdiniui vykdomąjį pavedimą dėl turto apyrašo sudarymo.
Įpėdinis apsispręsti dėl atsakomybės ribojimo ar neribojimo turi rašydamas pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Vėliau pakeisti savo valios jis nebegali. Jeigu bent vienas įpėdinis priėmė palikimą pagal turto apyrašą, tai ir visi kiti įpėdiniai laikomi priėmusiais palikimą pagal turto apyrašą, t. y.
Paveldimo turto apyrašo sudarymo funkcija Lietuvoje pavesta antstoliams. Apyraše nurodomas visas daiktų, sudarančių palikimą, sąrašas, nurodant jų vertę ir aplinkybes, reikalingas jų vertei nustatyti, bei visos žinomos skolinės palikėjo teisės ir pareigos, nurodant palikėjo kreditorius ir skolininkus.
Antstolio sudarytas ir antstolio bei įpėdinio pasirašytas paveldimo turto apyrašas yra pagrindas notarui, patikrinus apyraše nurodytų daiktų priklausymą palikėjui nuosavybės teise, išduoti įpėdiniui paveldėjimo teisės liudijimą.
Atkreiptinas dėmesys, kad nors paveldimo turto apyrašą sudaro antstolis, pagrindinis vaidmuo tenka įpėdiniui. Būtent įpėdinis privalo pateikti visus duomenis, reikalingus palikėjo turto apyrašui sudaryti.
Palikimo atsisakymas
Įpėdinis, turintis teisę paveldėti, tačiau to daryti nepageidaujantis, gali paduoti notarui pareiškimą dėl palikimo atsisakymo. Palikimo atsisakymas - vienašalis sandoris. Įpėdinis išreiškia savo valią dėl atsisakymo priimti palikimą. Įpėdinis negali atsisakyti palikimo su sąlygomis, išlygomis ar dalies palikimo.
Palikimo atsisakymas - neatšaukiamas sandoris. Notarų rūmai kreipėsi į Teisingumo ministeriją ir atkreipė dėmesį, kad notarams ir kitiems asmenims svarbi informacija ne tik apie palikimą priėmusius įpėdinius, bet ir apie palikimo atsisakiusius įpėdinius.
tags: #neveiksnaus #asmens #turto #administravimas #po #mirties