Kraujo Tyrimai: Svarba, Tipai ir Pasiruošimas

Kraujo tyrimai yra viena iš pagrindinių ir savaime suprantamų procedūrų, be kurių tikriausiai sunkiai galime įsivaizduoti profilaktinį apsilankymą pas šeimos gydytoją.

Bendras kraujo tyrimas (BKT) - vienas dažniausiai atliekamų laboratorinių tyrimų, padedantis gydytojams stebėti žmogaus fizinę būklę ir diagnozuoti įvairius sveikatos sutrikimus. BKT tyrimas skiriamas ne tik diagnozuoti įvairias ligas, bet ir įvertinti gydymo efektyvumą, sekti sveikatos būklės pokyčius jau diagnozavus tam tikras ligas.

Jei jaučiatės prastai ar tiesiog seniai tikrinote sveikatą, pirmas žingsnis siekiant įvertinti organizmo būklę turėtų būti bendras kraujo tyrimas. Kaina, net ir naudojantis mokamomis medicinos paslaugomis, yra nedidelė.

Šioje svetainėje naudojami slapukai, todėl galite pasirinkti, kokius duomenis mums leidžiate rinkti.

Kraujo tyrimai parodo daug rodiklių. Jie yra vieni iš svarbiausių bei leidžiančių įvertinti bendrą organizmo būklę. Būtent šiam tikslui yra skirtas bendras kraujo tyrimas, kuris atliekamas periodiškai tiek moterims, tiek vyrams ir netgi vaikams.

Kadangi jo dėka galima laiku pastebėti bei tiksliai diagnozuoti įvairiausius negalavimus pradinėje jų stadijoje. O tai gerokai palengvina ir patį gydymą, ir taip pat apsaugo nuo rimtesnių sveikatos problemų bei galimų šalutinių poveikių. Todėl šie tyrimai rekomenduojami kiekvienam bent kartą per metus. O jeigu turite kažkokių sveikatos problemų arba esate rizikos grupėje, tuomet juos galima atlikti dar dažniau.

Kaip Atliekami Kraujo Tyrimai?

Tyrimas atliekamas iš veninio arba kapiliarinio kraujo (iš piršto). Tyrimo rezultatų patikimumui užtikrinti, mes rekomenduojame tyrimą atlikti iš veninio kraujo.

Siekdami kokybės, kraujo tyrimus mes rekomenduojame atlikti iš veninio kraujo vos per keliolika sekundžių, nors esant poreikiui galime atlikti ir iš kapiliarinio kraujo (iš piršto). Kodėl rekomenduojame kraujo tyrimus atlikti veninio kraujo?

• Kraujo paėmimas iš venos - mažiau skausmingas.
• Kraujo paėmimas iš venos - trumpesnis.
• Tyrimai iš veninio kraujo - tikslesni.
• Tyrimai iš veninio kraujo - universalūs.

Kraujo paėmimui iš venos naudojami vakuuminiai mėgintuvėliai pagreitina procedūrą, įprastai užtrunkama keliolika sekundžių. Kapiliarinio kraujo (iš piršto) paėmimo procedūra dažnai yra ilgesnė, kartais prireikia kraujo iš kelių pirštų, ypač kai tyrimui reikalingas didesnis kraujo kiekis.

Kapiliarinio kraujo mėgintuvėlyje dažniau susidaro krešulys ir tyrimo rezultatai gali būti netikslūs, gali tekti kartoti procedūrą. Be to, iš piršto imamas kraujas yra praskiedžiamas audinių skysčiu, kuris gali lemti tam tikrų kraujo rodiklių netikslumus, taip pat dėl mechaninio audinių maigymo galimas klaidingas baltųjų kraujo kūnelių koncentracijos padidėjimas ir ląstelių suirimas.

Iš veninio kraujo galima atlikti daugiau ir įvairesnių tyrimų, be to, galima atlikti pakartotinius ir/ar papildomus tyrimus per 7 d.

Atlikę bendrą kraujo tyrimą mūsų gydymo centre, darbo dienomis rezultatus gausite per 2-3 val. Juos galėsite atsiimti registratūroje arba, Jums pageidaujant, atsiųsime nurodytu el. paštu.

Jei prireikia papildomų kraujo tyrimų, pacientui nereikia niekur vykti - kraujo mėginys paimamas tos pačios konsultacijos metu. Paprastai kraujo tyrimų atsakymai pacientui išsiunčiami el. paštu per 24 val.

Pagrindiniai Kraujo Rodikliai ir Jų Reikšmės

Bendras kraujo tyrimas parodo pagrindinių kraujo kūnelių ir ląstelių kiekį, būklę. Atliekant bendrą kraujo tyrimą, leukocitai yra vienos iš svarbiausių medžiagų, kurių kiekis parodo infekcinį uždegimą organizme. Taip pat daug informacijos slypi ir jų atmainose - pavyzdžiui, mažas limfocitų kiekis gali reikšti virusą, o daugiau neutrofilų bakterinį susirgimą.

Kalbant apie eritrocitus, siekiama aukso viduriuko: jų turi būti nei per daug, nei per mažai. Jeigu esama pertekliaus, tai reiškia, kad kraujas yra tirštas. Priežasčių gali būti įvairių - sergama ateroskleroze (kraujagyslių sienelių liga), geriama per mažai skysčių.

Hemoglobinas yra vienas iš eritrocitų komponentų, kurių sumažėjęs kiekis pasireiškia menstruacijų metu, tačiau tuo pačiu metu gali reikšti ir geležies trūkumą, mažakraujystę. Esant per mažam trombocitų kiekiui, pradeda bėgti kraujas iš nosies, dantenų, atsiranda mėlynės. Taip pat gali reikšti, kad sergame kraujo, kepenų ar netgi vėžinėmis ligomis, todėl vertėtų atkreipti dėmesį.

Štai keletas pagrindinių rodiklių ir jų reikšmių:

• Leukocitai: Parodo infekcinį uždegimą organizme.
• Limfocitai: Mažas kiekis gali reikšti virusą.
• Neutrofilai: Daugiau neutrofilų rodo bakterinį susirgimą.
• Eritrocitai: Perteklius reiškia, kad kraujas yra tirštas.
• Hemoglobinas: Sumažėjęs kiekis gali reikšti geležies trūkumą, mažakraujystę.
• Trombocitai: Per mažas kiekis gali reikšti kraujo, kepenų ar netgi vėžines ligas.

Svarbu suprasti, kad vienas „netelpiantis į normą“ rezultatas nebūtinai reiškia ligą. Hormonai kontroliuoja praktiškai visą organizmo veiklą. Hormonų tyrimai yra svarbi diagnostikos priemonė, kuri suteikia daug informacijos apie organizmo veiklą.

Taip pat daugeliui nedaug ką gali sakyti neutrofilai, monocitai bei limfocitai, todėl ir jų normas bei galimus nukrypimus turėtų vertinti gydytojas. Tad tikrai nereikia nerimauti dėl rezultatų ir savarankiškai ieškoti galimų to priežasčių. Kadangi taip tik patirsite bereikalingą stresą. Tuo labiau, jog dažnu atveju diagnozė nebus tokia baisi kaip galėtų pasirodyti. O kartais nukrypimai yra visai natūralus dalykas, ypač, jeigu tai įvyksta dėl kažkokių priežasčių.

Kiti Kraujo Tyrimų Tipai

Be bendro kraujo tyrimo, yra ir kitų specializuotų kraujo tyrimų:

• Hormonų tyrimai: Hormonai - biologiškai aktyvios medžiagos, kurias gamina mūsų organizme esančios liaukos. Jie reguliuoja daugybę procesų: augimą, medžiagų apykaitą, emocijas, miegą, reprodukcinę sistemą, imunitetą... Hormonų tyrimai gali būti atliekami tiek profilaktiškai, tiek įtarus tam tikrus sutrikimus.
• Vėžio žymenų tyrimai: Vėžio žymenys - tai baltyminės medžiagos, kurias gamina vėžio lastelės. Vėžio žymenims ištirti atliekami kraujo tyrimai. Šie žymenys gali padidėti sergant ne tik onkologinėmis ligomis, bet ir dėl kitų ligų, ir būklių.
• Skydliaukės tyrimas: Skydliaukės problemos yra pakankamai dažnos ir su jomis susiduria vos ne kas trečias žmogus. Be to, šio organo hormonai yra atsakingi už viso organizmo medžiagų apykaitą.
• Kepenų funkcijos tyrimas: Dažniausiai šio organo ligos pradžioje neturi jokių simptomų, todėl jas identifikuoti yra pakankamai sudėtinga. Ir tik tyrimai gali padėti tai nustatyti laiku.
• Profilaktiniai diabeto tyrimai: Jie yra svarbūs ne tik turintiems šią ligą ar polinkį į ją, bet ir kiekvienam sveikam žmogui. Ypač, jeigu nustatoma padidėjusi cukraus norma.
• Prostatos tyrimai: Kai kuriais atvejais ir bendri tyrimai gali perspėti apie šio organo problemas. Tačiau su tuo susiduriantys vyrai neretai jaučia ir nemalonius simptomus, kurie neleidžia mėgautis visaverčiu gyvenimu.
• Lytiškai plintančių ligų tyrimai: Kaip ir bet kurie kiti, taip ir šie tyrimai gali būti atliekami be siuntimo. Todėl įtariant, jog galėjote užsikrėsti viena iš tokių ligų, galite kreiptis tiesiai į laboratoriją ar gydymo įstaigą.
• Širdies ir cholesterolio tyrimai: Jie gali būti atliekami nepriklausomai nuo amžiaus, nors dažniausiai dėl šių negalavimų kreipiasi vyresni žmonės. Tačiau širdies problemos gali pasitaikyti net ir sportuojantiems bei aktyvų gyvenimo būdą gyvenantiems žmonėms.
• Vitaminų kiekio organizme tyrimai: Vitaminai yra svarbūs mūsų organizmui. Tačiau tikrai nereikia skubėti gerti papildų, kadangi per didelis vitaminų kiekis organizme gali sukelti įvairias sveikatos problemas.
• Mikroelementų kiekio organizme tyrimai: Jie gali būti atliekami dėl alergijos, profilaktiškai arba ieškant tam tikrų negalavimų priežasties. Taip pat tokie tyrimai gali būti naudingi ir nėštumo metu, kadangi pagal juos galima įvertinti bendrą organizmo būklę, kuriai mikroelementai ir jų visuma yra itin svarbi.

Pasiruošimas Kraujo Tyrimams

Prieš atliekant BKT tyrimą, reikėtų vengti fizinio krūvio, streso, nerūkyti ir nevartoti alkoholio. Taip pat ruošiantis kai kuriems kraujo tyrimams gydytojas gali nurodyti laikinai sustabdyti tam tikrų vaistų vartojimą ar tyrimą atlikti baigus paskirtų vaistų kursą. Informuokite gydytoją apie vartojamus vaistus. Kai kurie jų gali iškreipti tyrimų rezultatus.

Prieš kraujo tyrimus rekomenduojama nerūkyti bent 10-12 valandų (kadangi tai gali klaidingai padidinti leukocitų skaičių bendrame kraujo tyrime), nekramtyti gumos, 48 val. Rekomenduojama nevartoti vitaminų ir papildų bent 48 valandas prieš kraujo tyrimus. Nevartoti alkoholio bent 24 valandas prieš kraujo tyrimus. Negerti kavos 8-12 valandas prieš kraujo tyrimus.

Ar tyrimų (kraujo, kraujospūdžio) rodiklius gali paveikti fizinė veikla? Taip, kraujo spaudimą matuotis reikėtų ramybės būsenoje, 10 - 15 min. ramiai pasėdėjus. Prieš matuojantis kraujo spaudimą reikėtų palaukti bent 30 minučių po maisto, rūkymo, sporto, alkoholio, kofeino vartojimo.

Viskas labai priklauso nuo atliekamo tyrimo, kadangi kartais gali prireikti laikytis ir gana specifinių rekomendacijų. Tačiau dažnu atveju pakaks to, jog prieš tai bent 12 valandų nevalgysite, nerūkysite bei vengsite sporto ar bet kokios kitos aktyvesnės veiklos. Taip pat negalima vartoti alkoholio. O jeigu geriate kažkokius vaistus, tuomet bent parai iki tyrimo reikėtų atsisakyti ir jų, tiesa, jeigu tą leidžia organizmo būklė. Todėl šiuo klausimu dar galima pasikonsultuoti su gydytoju.

Kraujo tyrimus galite atlikti ir pavalgius, nebent Jūsų gydytojas rekomenduoja kitaip. Infekcinių ligų serologinius tyrimus rekomenduojama atlikti praėjus 2-4 sav. Sąvoka nevalgius (pasninkavus) reiškia būseną, kai maždaug 12 valandų nevalgoma maisto ir nevartojami skysčiai. Rekomenduojama negerti kavos, arbatos bei nekramtyti kramtomosios gumos.

Priešingu atveju to kaina gali būti netinkamai diagnozuota liga arba pakartotinai atliekamas tyrimas.

Ką Daryti Gavus Blogesnius Rezultatus?

Kraujo tyrimų rodiklių normos kiekvienoje laboratorijoje yra skirtingos. Jeigu atliktų tyrimų rezultatai neatitinka normų, reikėtų kreiptis į gydytoją dėl konsultacijos, įvertinimo ir tolimesnių rekomendacijų.

Jeigu tarkime, nustatomas vitamino D trūkumas, gydytojas įvertinęs tyrimą paskiria atitinkamą vitamino D dozę, esant indikacijoms kartais rašomas ir receptinis vitaminas D. Vitaminas D yra svarbus, nes veikia mūsų nuotaiką, energijos kiekį, padeda palaikyti normalią raumenų funkciją, rečiau sergama įvairiomis infekcijomis ir mažina uždegiminius procesus mūsų organizme (mažina autoimuninių ligų riziką, antro tipo cukrinio diabeto riziką, širdies ligų riziką).

Žmonių, kurių kraujo rodikliai būtų nepriekaištingi pasitaiko retai. Vienas iš svarbiausių veiksnių, lemiančių laboratorinių tyrimų tikslumą ir patikimumą, esate Jūs pats. Norint užtikrinti rezultatų kokybę būtina tinkamai pasiruošti tyrimams!

tags: #ngalejo #buti #naudojamas #didenis #kiekis