Šiame straipsnyje aptarsime keletą svarbių teisinių aspektų, susijusių su Lietuvos teismų praktika ir žmogaus teisėmis. Aptarsime Lietuvos teismų praktiką ir žmogaus teisėms aktualius teisės aiškinimo ir taikymo pavyzdžius, kurie atliepia teismo galią aiškinti teisę, teisminės praktikos vienodinimą, kaltinamojo teisę į nešališką teismą ir pan., kita vertus, žymiai ryškiau atskleidžia tikrąsias teisminės praktikos vertybines orientacijas ir veiklos kryptingumą.
Baudžiamąjį procesinį žvilgsnį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas šią savaitę nukreipė į šiuos svarbiausius procesinius klausimus:
- (a.) paaiškino ekspertizės akto (specialisto išvados) rūšis ir jų reikšmę įrodinėjimo procese;
- (b.) detalizavo nukentėjusio asmens skundo, kaip pagrindo pradėti baudžiamąjį procesą (BPK 167 str.), sampratą;
- (c.) kaltinimo keitimo teisme sąlygas ir teisinės procedūros reikšmę (BPK 255, 256 str.) bei (d.) sąlygas, kada turi būti patenkinamas nagrinėjimo teisme dalyvio, inter alia kaltinamojo, pareikštas prašymas;
- (e.) pažymėjo, jog tai, kad baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas nepriėmė nutarties BPK 257 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka - nepranešė prokurorui apie galimai padarytą nusikalstamą veiką, kuri paaiškėjo teisminio bylos nagrinėjimo metu, neturi reikšmės vėlesnio baudžiamojo proceso dėl tos nusikalstamos veikos teisėtumui;
- (f.) pažymėjo priverčiamųjų medicinos priemonių (BK 98 str.) parinkimo ir taikymo sąlygas bei esminius jų įrodinėjimo aspektus - vien psichikos ligos diagnozavimas ir asmens sveikatos nepagerėjimo konstatavimas, nenustačius asmens pavojingumo jam pačiam ar aplinkiniams, nėra priežastis skirti priverčiamąją medicinos priemonę - stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje.
Teismo nešališkumas
Teisėjai turi klausyti tik įstatymo ir negali pasiduoti jokių kitų asmenų įtakai. Jūsų bylą nagrinėjantis teismas turi būti nepriklausomas. Nepriklausomumas reiškia, kad teismų sistema (teisminė valdžia) yra atskirta nuo vyriausybės (vykdomosios valdžios) ir parlamento (įstatymų leidžiamosios valdžios). Tam tikra neišvengiama įtaka teismų sistemos darbui savaime nepadaro teismų šališkų ir neteisingų. Nepakanka, kad teismas būtų formaliai nepriklausomas - jis turi dirbti tokiu būdu, kad bylos šalims ar visuomenei nekiltų jokių abejonių dėl teismo nepriklausomybės.
Administracinių bylų teisenos įstatymas nustato teisėjo nušalinimo sąlygas, jeigu, jūsų manymu, teisėjas nėra nepriklausomas. Bendra taisyklė yra ta, kad prieš pradedant bylos nagrinėjimą jums bus praneštos teisėjų pavardės. Jeigu žinote kokių nors priežasčių, dėl kurių teisėjas negalėtų nagrinėti jūsų bylos, turite paprašyti teismo nušalinti tokį teisėją iki bylos nagrinėjimo pradžios. Tuomet turite kuo skubiau pateikti minėtą prašymą.
Teismo nešališkumo samprata
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, perėmęs Europos žmogaus teisių teismo retoriką, visų pirma tradiciškai pažymi, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus: (a.) teismas turi būti subjektyviai nešališkas - nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas, ir (b.) teismas turi būti nešališkas ir objektyviąja prasme - „turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę“.
Nešališkumas objektyviąja prasme reikalauja, kad „teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad proceso metu negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas“. Šios pirmosios bendrosios teismo nešališkumo sampratos formuluotės neabejotinai skamba iškilmingai, sukuria norą pasitikėti teismu ir tikėti jo vykdomu teisingumu.
Tačiau, kaip visuomet, „velnias slypi detalėse“. „Nešališkumo reikalavimo pažeidimui konstatuoti vien tik šalių nuomonės nepakanka - turi būti nustatytos aplinkybės, liudijančios teismo suinteresuotumą priimti sprendimą, palankų vienai kuriai nors proceso šaliai, ar tendencingą proceso organizavimą. Ar konkrečioje byloje yra pateisinamas pagrindas abejoti, kad konkretus teisėjas stokoja nešališkumo, nuteistojo (kaltinamojo) požiūris, nors ir yra svarbus, vis dėlto nėra lemiamas. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar tokia abejonė gali būti laikoma pagrįsta“.
Teismo nešališkumo principas „negali būti suprantamas pernelyg plačiai“ - „teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai“, „nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų įvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais“.
Nagrinėjimo teisme dalyvio „prašymo atlikti tam tikrų įrodymų tyrimą atmetimas“ taip pat „pats savaime nereiškia, kad priimdamas tokį sprendimą teismas pažeidžia reikalavimą išsamiai ir nešališkai išnagrinėti visas bylos aplinkybes, o kartu yra šališkas“.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad teismo nešališkumas objektyviąja prasme suponuoja ir teismo pareigą užtikrinti, kad „teisingumas ne tik būtų įvykdytas, bet ir atrodytų, kad jis yra įvykdytas“ (angl. justice must not only be done, it must also be seen to be done), taip pat pažymimas vienas esminių teisėjo nešališkumo sampratos turinio elementų - teisėjas, kuris anksčiau baudžiamajame procese yra priėmęs proceso sprendimus ar sprendęs klausimus, kuriuose yra pasisakęs dėl įtarimų pagrįstumo, duomenų (įrodymų) ar faktinių bylos aplinkybių vertinimo ir pan., laikytinas šališku.
Nekyla abejonių, kad nagrinėjimo teisme dalyvio, inter alia kaltinamojo ar gynėjo išreikštų abejonių teismo nešališkumu pagrįstumas turi būti išnagrinėtas ir įvertintas sąžiningame procese (angl. fair trial), t. y. procese, kuris turi atitikti esmines (pagrindines) Konvencijos 6 straipsnio garantijas. Viena tokių - principas nemo esse judex in sua causa potest (niekas negali būti „savo bylos“ teisėjas ar teisėjas „savo paties byloje“).
Turto konfiskavimas
Pagal BK 72 straipsnio 3 dalies nuostatas, bylą nagrinėjantis teismas privalo taikyti kaltininkui (nuteistajam) priklausančio turto konfiskavimą. Tačiau kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nurodytais pagrindais arba atleidžiamas nuo bausmės BK X skyriuje nurodytais pagrindais, arba lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje nurodytais pagrindais, baudžiamojo poveikio priemonių, taip pat ir turto konfiskavimo, taikymo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai.
Nors, esant išvardytiems atvejams, įstatymų leidėjas baudžiamajame įstatyme nustatė bylą nagrinėjančio teismo diskreciją taikyti baudžiamojo poveikio priemones, parenkant jų rūšis, tačiau baudžiamasis įstatymas nereglamentuoja išimčių, kai turto (jo vertę atitinkančios pinigų sumos) konfiskavimas neskiriamas.
Teismai, taikydami turto konfiskavimą, turi įvertinti šios priemonės taikymo proporcingumą, t. y. už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra.
Turto konfiskavimo instituto paskirtis ir tikslas
Turto konfiskavimo instituto paskirtis ir tikslas (vienas iš turto konfiskavimo tikslų - panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą), baudžiamojo proceso pabaiga negali būti pagrindas turtą, kurio nusikalstama kilmė objektyviai nustatyta arba kuris buvo panaudotas darant nusikalstamą veiką, palikti apyvartoje. Kai baudžiamasis procesas nutraukiamas teismo sprendimu BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, turtas, jeigu jis atitinka BK 72 straipsnyje nurodytus požymius, gali būti konfiskuojamas pagal BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktą.
BPK 94 straipsnio 1 dalies nuoroda į BK 72 straipsnį reiškia ir tai, kad turto konfiskavimas nutraukus procesą galimas tik tada, kai byloje esantys duomenys yra pakankami daryti išvadai dėl turto atitikties konfiskuotino turto požymiams; iš nusikalstamos veikos gauto turto konfiskavimo paskirtis - panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, o ne jį nubausti, dėl to atvejai, kai sudaromos prielaidos išieškoti iš kaltininko daugiau turto, nei jis gavo iš nusikalstamos veikos, laikytini neatitinkančiais šios baudžiamojo poveikio priemonės esmės ir paskirties, nes paverčia ją bausme.
Ikiteisminio tyrimo pradėjimas
Ikiteisminio tyrimo pradėjimas / nepradėjimas (kalbant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - Baudžiamojo proceso kodeksas ar BPK) žodžiais, „atsisakymas pradėti ikiteisminį tyrimą“) yra itin svarbus teisinis institutas. Štai, nuo baudžiamojo persekiojimo institucijų valios pradėti / nepradėti ikiteisminį tyrimą tiesiogiai priklauso asmuo, kuris nukentėjo nuo nusikalstamos veikos: įstatymų leidėjui panaikinus privataus kaltinimo bylų procesą, ikiteisminis tyrimas liko vienintelis procesinis kelias, kuriuo nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo tegali patekti į teismą, įgyvendinti savo teisę į teisminę pažeistų teisių gynybą ir tikėtis teisingumo.
Vien nuo žemiausio procesinio rango baudžiamojo persekiojimo institucijų - ikiteisminio tyrimo pareigūno ir jo vadovo - valios priklausantis ikiteisminio tyrimo pradėjimas apsprendžia ir procesinę prievartą, kuriai neatidėliotinais atvejais net nereikia išankstinio teismo leidimo.
Baudžiamajame procese taikoma procesinė prievarta (pvz., kratos, elektroninių ryšių kontrolė ir t. t.) yra pats efektyviausias, svarbiu visuomenės interesu in abstracto pateisinamas net pačios jautriausios informacijos gavimo būdas, tad ikiteisminis tyrimas tampa itin patraukliu lauku, leidžiančiu veiksmingai spręsti įvairius klausimus ar santykius, nebūtinai susijusius su tikra nusikalstama veika.
Nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo / nepradėjimo tiesiogiai priklauso ir nusikalstamumo Lietuvoje rodikliai: paprastai tariant, nepradėjai ikiteisminio tyrimo - nėra nusikalstamos veikos; nepradėjai daug ikiteisminių tyrimų Lietuvos mastu - žiūrėk, ir nusikalstamumas Lietuvoje formaliai sumažėjo, vis mažėja ir mažėja.
Ar nuo to, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas nepradėjo ikiteisminio tyrimo dėl nusikalstamos veikos, padaugėjo saugumo ir teisingumo? Ar tikrai tai sumažino nusikalstamumą? Vargu bau, o gal net priešingai - jis apsprendžia ir paaiškėjančio, ir ypač latentinio nusikalstamumo didėjimą.
Prokuroro vaidmuo
Prokuroro nutarimas, priimtas vadovaujantis BPK 168 straipsnio nuostatomis, negali būti laikomas „prokuroro reikalavimu“, kuris įtvirtintas BPK 167 straipsnio 2 dalyje; kai nukentėjusysis, išreikšdamas savo valią, kad būtų pradėtas baudžiamasis procesas dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos jo atžvilgiu, kreipiasi dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, tačiau, ikiteisminio tyrimo pareigūnui atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą, prokuroras ex officio panaikina šį ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimą (nors nukentėjusysis ir neskundė ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimo).
BPK 168 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nuorašą per dvidešimt keturias valandas privalo išsiųsti prokurorui. Minėto straipsnio 5 dalyje nurodyta pirmiau aptarto nutarimo apskundimo tvarka, be kita ko, leidžianti ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimą apskųsti prokurorui.
Nors BPK tiesiogiai neįtvirtinta, tačiau minėtų nuostatų sisteminė analizė leidžia daryti išvadą, kad prokuroras, BPK 168 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka gavęs ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimo, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, nuorašą, ex officio (pagal pareigas) turi pareigą tokį nutarimą, esant pagrindui, panaikinti, nesulaukęs ir nelaukdamas BPK 168 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka pateikto skundo.