Nijolė Veličkienė - moteris, kurios vardas Lietuvoje asocijuojasi su prabanga, kailiais ir verslo imperija. Tačiau pastaraisiais metais jos gyvenimas paženklintas ne tik sėkmės, bet ir iššūkių, teisinių ginčų ir sveikatos problemų.
Nijolė Veličkienė
Kailių Verslo Pradžia ir Klestėjimas
1994-aisiais pačiame Vilniaus centre buvo atidarytas pirmasis „Nijolės kailių“ salonas. Jis iškart tapo tapo prabangos simboliu, o Nijolė jau tuomet buvo puikiai žinoma kaip viena geriausių Vilniaus aukštuomenės damų siuvėjų.
Nuo pat Lietuvos nepriklausomybės pradžios klestėjusios „Nijolės“ kailių įmonės įkūrėja Nijolė Veličkienė šiandien mus pasitinka kailių siuvimo laboratorijoje pačioje sostinės širdyje.
„Nebuvo jokio aiškaus verslo planas, tik noras gerai gyventi. Aš visada norėjau gyvenime daug pasiekti ir būti labai reikšminga“, - nevyniodama žodžių į vatą sakė Nijolė.
Nijolei nesunku pelnyti turtuolių pasitikėjimą, kai ji jau yra aprengusi kone visas estrados įžymybes ne tik lietuvoje, bet ir pasaulyje. „Tai pradedant visomis Maskvos garsenybėmis - tai ir Baskovas, ir Kirkorovas, ir Pugačiova, ir Bapkinas. Nežinau, kam aš nesiuvau - ir premjerų žmonoms. Fantastiški žmonės. Labai paprasti, labai dėkingi.“
Verslo požiūris. Žiemelis apie aviacijos plėtrą, verslą Lietuvoje ir kiek kainavo „Wolves“ avantiūra
Finansinės Problemos ir Teismai
Tačiau ne viskas klostėsi taip sėkmingai. Šeimos verslo pamatai ėmė aižėti dar 2011 metais, kai Aukščiausiasis teismas po kelerius metus trukusio bylinėjimosi priėmė galutinę ir neskundžiamą nutartį - iš N.Veličkienės priteisti Šveicarijos ir Prancūzijos kompanijų naudai beveik 7 milijonus JAV dolerių.
Teismas nustatė, kad tokios sumos N.Veličkienė 1998-2000 metais nesumokėjo už aukcionuose įsigytus kailius ir jų perdirbimą. Šios bylos reikalavo didžiausios Europoje kailių prekybos kompanijos „Mayer“ ir vienos brangiausių pasaulyje privačios meno kolekcijos savininkas - šveicarų milijardierius Werneris Merzbacheris.
Su šiuo turtuoliu N.Veličkienė susipažino dar 1994 metais, kai Vilniaus centre buvo atidarytas pirmasis „Nijolės“ kailių salonas. Netrukus Veličkų šeimos nariai pradėjo vis artimiau draugauti su W.Merzbacheriu ir per jo kompaniją aukcionuose supirkinėti kailius. Šveicaras už savo pinigus įsigydavo didelius kiekius kailių, o N.Veličkienė vėliau su juo atsiskaitydavo.
Kalbama, kad jau tuo metu Veličkų šeimos nariai vis dažniau rinkdavosi tartis, kaip būtų galima nemokėti vis augančių skolų užsieniečiams ir išsaugoti jau sukauptą turtą. Pasitarimai esą vyko dabar iš varžytynių pardavinėjamame P.Veličkos name sostinės J.Kazlausko gatvėje.
N.Veličkienė ir du jos Lietuvoje gyvenantys sūnūs valdė daugiau kaip 15 įmonių. Beveik visos jos dėl didelių skolų arba bankrutavo, arba buvo Valstybinės mokesčių inspekcijos iniciatyva likviduotos.
Artimiausiu metu gali tekti parduoti ir daugiau Veličkų šeimai priklausančio nekilnojamojo turto - Apeliacinis teismas nutarė taikyti restituciją N.Veličkienės pastatams ir žemės sklypams, kuriuos ji, siekdama negrąžinti daugiau kaip 6 milijonų dolerių skolos, dar 2001 metais fiktyviai padovanojo savo motinai.
Vilniaus miesto apylinkės teisme atsidūrė N. Veličkienės pareiškimas dėl fizinio bankroto bylos iškėlimo. Verslininkė yra nepajėgi atsiskaityti su kreditoriais, rašo Alfa.lt.
Vis dėlto Delfi susisiekus su N. Veličkiene ji teigė, kad kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl fizinio bankroto bylos iškėlimo, nes anot jos, anksčiau minėtos sumos buvo priteistos nesąžiningai. Moteris pabrėžė, kad įmonės, bandžiusios iš jos atgauti pinigus, esą klastojo dokumentus, padirbinėjo sąskaitas.
„Tokių sąskaitų nėra net Lietuvos muitinėje, išgalvoti dokumentai, o tos priteistos sumos yra labai didelės. Nors aš nesu niekam skolinga, juridiškai yra visai kitaip, todėl pasitarus su advokatais kreipiausi į teismą“, - Delfi tikino N. Veličkienė.
Ji teigė nežinanti, kaip galėtų kitaip išspręsti problemą, grąžinti ieškovams jai anksčiau priteistas skolas, todėl esą neliko nieko kito, kaip skelbti bankrotą. „Įsivaizduokite, jei žmogui nesąžiningai visi Lietuvos teismai priteisia, nežinau, kaip kitaip galima būtų šią problemą išspręsti. Dabar gaunu pensiją, dirbu įmonėje, jokio verslo neturiu, dabar tiesiog dirbu labai kvalifikuotą, įdomų darbą“, - sakė N. Veličkienė.
Kova Už Teisybę ir Sveikatą
Lietuvę, sukūrusią tiek čia, tiek užsienyje garsią kailių imperiją, jau beveik dešimtmetį persekioja nesibaigiančių teismų maratonas: baudžiamosios bylos, areštuotas turtas, sąskaitos, patalpos ir kaltinimai, esą moteris vengia susimokėti milijonines skolas.
„Ši drama mano gyvenime yra baisesnė net už vėžį - mes Lietuvoje pasiekėme tokį tašką, kai galima nuteisti visiškai nekaltą žmogų. Mane reketavo, sakė, jog privalau pasirašyti sutartis - kitaip man bus galas. Jie sugriaus mano įmonę ir sunaikins mane“, - pasakoja N.Veličkienė, jau beveik dešimt metų siekianti įrodyti, kad buvusių verslo partnerių pateiktos sąskaitų kopijos yra suklastotos, dalis sąskaitų parašytos atgaline data, kai dar nebuvo jokios kailių imperijos.
Dėl nervinės įtampos, nuolatinio teismų durų varstymo ir areštuoto turto moteris patyrė antrą skaudų smūgį - jai diagnozuotas gimdos kaklelio vėžys.
„Vėžys dar nenugalėtas, bet aš dėkinga Dievui už kiekvieną nugyventą dieną. Didžiausia neganda yra ne mano liga, o tokia negarbė. Negarbė būti apšauktam nesąžiningu žmogumi, būti teisinių aferistų auka.
Po medikų diagnozuoto ketvirtos stadijos vėžio Nijolė šiandien vėl švyti, ir intensyviai dirba. Kaip jai tai pavyko?
Asmeninis Gyvenimas ir Pomėgiai
Tris sūnus užauginusi ir vyrą palaidojusi Nijolė gyvenimo būdo laidoje „Kasdienybės herojai“ pasakojo, kad marčioms netenka kentėti jos pastabų, kad ne taip auklėja Nijolės anūkus. „Aš tam paprasčiausiai neturiu laiko“, - sakė Nijolė. Visi trys Nijolės sūnūs tapo verslininkais. Lietuvoje ir užsienyje buvusiems Nijolės kailių salonams vadovavo vienas Nijolės sūnus, o žinomai moteriai kur kas labiau patiko individualus siuvimas ir kūryba.
„Juokauju, kad užsiimu dviem auksais: minkštu auksu - kailiu ir žaliu auksu - daržovėmis, kurios užaugintos biodinaminiame ūkyje. Jame užaugintas pomidoras yra visai kitos energetikos. Tai - vaistais, turtas, sveikata. Ekologija yra ateitis, todėl mada nešioti sintetiką praeis. Žmonės tiek užteršę jūras įvairiais sintetiniais dalykais.
„Kiekvieną rytą - sninga, lyja - aš pusę šešių ryto ežere. Įlendi į šaltą vandenį, „užsitaisai“ teigiamai! Atrodo, kad ir aplinka, ir žmonės geresni tapo: dienos planas fainas, kolektyvas geras, klientai - super. Mintys nukreiptos, kad viską pasieksiu ir įgyvendinsiu. Mintys praskaidrėja, supranti, kas yra tikrosios gyvenimo vertybės. Gyvenimas iš esmės pasikeičia. Save reikia saugoti nuo bet kokio negatyvo, pasmerkimo. Gink Dieve, kad kitam žmogui nebūtų nepatogu su tavimi kalbėtis. Jei aplik save kursi tik pozityvą, tada ir ligos nepuls. Sveikata - mūsų rankose. Be to, reikia turėti tikslą, žinoti, dėl ko dirbi ir visą gyvenimą mokytis. Mano mama mirė būdama 99-erių. Ji visą laiką mokėsi ir kitus mokė. Pati dar dvidešimt metų ketinu dirbti!
„Kai susirgau, tiesiog atsiskyriau. Išvažiavau trims mėnesiams į Korsikos salą ir išsigydžiau. Žinoma, Lietuvoje praėjau visas tas baisias chemines procedūras. Po to buvo svarbiausia užduotis nuo jų išvalyti organizmą. Lietuvoje nepražūsi. Čia patys geriausi gydytojai. Teko gydytis ir Šveicarijoje, ir Monako ligoninėje gulėjau. Nepalyginamas dalykas su Lietuva. Einu koridoriais Santariškėse ir didžiuojuosi: kokia Lietuva stipri ir galinga, kad turime tokią gydymo kokybę.
„Mano kredo - pozityvus mąstymas, kad aplink nebūtų jokio negatyvo, sveikas maistas, užaugintas be trąšų, chemijos, viskas tikra, teisinga. Darbe esu užsiėmusi: sezonas čia niekada nesibaigia, net vasarą. Nepaisant to, kiekvieną mėnesį randu laiko nuvykti į Druskininkų gydyklas. Pasportuoju, prisimaudau. Po trijų dienų grįžtu į darbus kaip ant arklio: patenkinta sau tai pasidovanojusi, vėl sveika. Visi žino šią mano silpnybę. Esu buvusi ir brangiausiose šiaurės Italijos gydyklose, kur įvairūs aktoriai suvažiuoja gydytis, kūdintis. Viskas brangu, prabangu, dėmesys išskirtinis, gydytojai šokinėja, bet tokios gerovės kaip Lietuvoje niekur nerasite. Žmonių pasiaukojimas, dėmesys, švara viską atperka. Sunku palyginti. Dvasinis užtaisas. Žaviuosi kaskart. Kai gali palyginti, supranti vertę. Žmonių su tokiu dvasiniu užtaisu niekur nemačiau.
Turto Pardavimas ir Nuomos Sutartys
Iš varžytynių parduotas šeimos namas J.Kazlausko gatvėje - ne vienintelis turtas, kurio dėl skolų neteko Veličkų šeima. Šių metų vasario mėnesį buvo parduotas N.Veličkienės klestėjimo simboliu laikytas pastatas sostinės Gedimino prospekte, kuriame veikė kailių salonas „Nijolė“.
Nekilnojamojo turto registrų centro duomenimis, vasario 12 dieną bendrovė „KNV 1“ įsigijo patalpas, kuriose iki šiol veikė „Nijolės“ kailių salonas. Įmonę kontroliuoja „Kenova Group“, kurios akcininkai - Kęstutis ir Norbertas Faktorovičiai, žinomo investuotojo Anatolijaus Faktorovičiaus sūnūs.
Tiesa, įspūdį, kad salonas vis dar priklauso Veličkų giminei, pavyko išlaikyti. Pasirodo, ta pati I.Mataru bendrovė „NJ-Trade“ su naujuoju savininku Norbertu Faktoravičiumi sudarė ilgalaikę nuomos sutartį.
Kailių salonas Gedimino prospekte mena ir N.Veličkienės klestėjimą, ir nuopuolį. Būtent šiame salone dar 1994 metais Lietuvos kailių karaliene vadinta moteris susipažino su stambiausiu Europoje kailių prekiautoju Werneriu Merzbacheriu ir nutarė pradėti bendrą verslą.
"Nijolės" kailių salonas Gedimino prospekte
Sūnų Veikla ir Skolos
Prie prabangaus gyvenimo įpratę buvusios kailių karalienės sūnūs Povilas ir Liutauras, naudodamiesi kadaise garsiu savo motinos vardu, mulkino lengvatikius ir siurbė iš jų pinigus.
Nors giminę slėgė milžiniškos skolos, Veličkos ir toliau gyveno plačiai. N.Veličkienės jauniausi sūnūs ėmė iš pažįstamų skolintis pinigų, bet beveik niekada jų negrąžindavo.
Aferų schema, kurią ypač ištobulino jaunėlis Povilas, buvo paprasta - už paskolą būdavo įkeičiami brangūs kailiniai, o paskui apgaulės būdu atsiimami.
Į sostinės policiją kreipėsi viena vilnietė. Ji pareiškė, kad P.Velička iš jos apgaule išviliojo brangius, beveik 50 tūkstančių eurų kainuojančius sabalų kailinius. Moteris papasakojo, kad, norėdama šiuos kailinius parduoti, kreipėsi į savo gerą pažįstamą P.Veličką. Jis patikino turintis pirkėją - paėmė kailinius ir pažadėjo tą pačią dieną atnešti pinigus. Tačiau taip nieko ir neatnešė.
Skolinimosi manija užsikrėtė ir vyresnis Povilo brolis Liutauras. Jis savo potencialius kreditorius pasikviesdavo į sostinės Gedimino prospekte esantį motinos saloną, vaišindavo arbata, pasakodavo, kokie visame pasaulyje populiarūs „Nijolės“ kailiniai. Čia pat jis paprašydavo paskolinti pinigų, o kaip užstatą išsirinkti kokius nors salone esančius kailinius.
Galima apibendrinti, kad Nijolės Veličkienės gyvenimas - tai istorija apie verslo sėkmę, finansinius sunkumus, teisinius ginčus ir asmenines dramas. Nepaisant visų iššūkių, ji išlieka stipria asmenybe, toliau dirbančia ir siekiančia įrodyti savo tiesą.
tags: #nijole #velickiene #turtas