Statyba - veikla, kurios tikslas - pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį. Statybos darbai - visi darbai, atliekami statant arba griaunant statinį (žemės kasimo, mūrijimo, betonavimo, montavimo, pamatų ir stogų įrengimo, stalių, apdailos, įrenginių paleidimo ir derinimo).
Šiame straipsnyje aptarsime, kokie reikalavimai taikomi priestato statybai Lietuvoje, įskaitant atvejus, kai jau yra sumontuoti pamatai, ir kokie leidimai bei projektai reikalingi.
Kada reikalingas projektas ir leidimas?
Juos apibrėžia - STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 5 įstatymo skyrius. Pagal LR Statybos įstatymo 2 straipsnio 28 punktą, neypatingasis statinys - statinys, nepriskiriamas prie ypatingųjų ir nesudėtingųjų statinių. Tai yra dažniausiai pasitaikantys paprasti namai, kurių kvadratūra jau viršija 80m2. 100-200m2 gyvenamas namas - klasikinis tokios kategorijos statinys. STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 6 įstatymo skyrius apibrėžia nesudėtingus statinius. Dar vienas mums dažnai sutinkamas įstatymas - STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“.
SLD privalomumas naujo statinio statybos atveju priklauso nuo statinio kategorijos. Pagal kategorijas statiniai skirstomi į nesudėtinguosius, neypatinguosius ir ypatinguosius. Ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybai SLD visada privalomas. Primename, kad nesudėtingųjų statinių kategorijai priskiriamas paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma - ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto.
SLD statyti naują I grupės nesudėtingąjį statinį nėra privalomas, jei žemės sklypas nepatenka į šias teritorijas: kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo objekto apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, kurortą, Kuršių neriją, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies. SLD statyti naują II grupės nesudėtingąjį statinį neprivalomas, jei žemės sklypas nepatenka į šias teritorijas: miestą, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinę saugomą teritoriją, kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo objekto apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zoną, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.
Statant priestatą kaip naują pastatą, kuris būtų priskiriamas I grupės nesudėtingiesiems statiniams, statybą leidžiantį dokumentą (SLD) privaloma gauti, jei tokį priestatą rengiamasi statyti kultūros paveldo objekto teritorijoje ar jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, kurortuose, Kuršių nerijoje, Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje), magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies. Jeigu naujas I grupės nesudėtingasis statinys nepatenka į nurodytas teritorijas, SLD gauti nereikia.
Atkreiptinas dėmesys, kad statinio projektas rengiamas tuomet, kai privaloma gauti SLD, kitais atvejais statinio projektas neprivalomas, jis gali būti rengiamas pageidaujant statytojui (užsakovui). Statybos inspekcija SLD išduoda tik išimtiniais atvejais, t. y. kai statiniai statomi Lietuvos Respublikos teritoriniuose vandenyse, Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje, kontinentiniame šelfe; statomi nauji ypatingieji ir neypatingieji statiniai pajūrio juostoje; įgyvendinami ypatingos valstybinės svarbos projektai; tęsiama sustabdyta statyba. Visais kitais atvejais SLD išduoda savivaldybių administracijos.
Priestato statyba ant esamų pamatų
Jei turite projektą, kokiu pagrindu buvo išlieti šie pamatai, tuomet galite tą projektą įgyvendinti, jei statybos leidimas dar galioja (statybos leidimas galioja neribotai, jei jis buvo išduotas po 2010-10-01 arba jei tuo metu dar galiojo).
Jei statybos leidimo nėra, arba jis nebegalioja, tuomet reikalinga projektuoti statinį ir gauti statybą leidžiantį dokumentą. Norint statyti naują statinį reikės įgyvendinti energinius reikalavimus, kurie galioja tuo metu, kai yra gautas statybą leidžiantis dokumentas.
Jeigu priestatas turės duris su namu, reikės rekonstravimo projektą paruošti. Ne naujas statinys čia bus. Sąlygos nebūtinos tokiam namui, nebent jis saugomas ar teritorija saugoma. Energinis naudingumas turės būti minimum C.
Statyba iki 2017 metų
Jeigu jūs turėjote sklypą ir pradėjote statyti dar iki 2017 metų - užregistruoti jį supaprastinta tvarka galima ir šiandien. Verta turėti įrodymus, kad statyta tikrai tuo metu. Registrų centras nesudėtingai gali patikrinti nuo kada statytojas valdo sklypą, pažiūrėti nuotraukas darytas iš kosmoso.
Jeigu ten 2017-2018 metais nesimatė jokio statinio - gali tekti pasistengti įrodyti. Pateikti statybų rangos sutartį, medžiagų pirkimo kvitus, foto ar pan.
Energetiniai reikalavimai
Jei rekonstruosite esamą gyvenamąjį namą, tuomet turėsite su visu namu pasiekti minimum C klasę po rekonstrukcijos. Minimali energinė klasė rekonstrukcijos atveju yra B.
Visiems naujai statomiems gyvenamiesiems namams, kurie yra didesni nei 50m² yra taikomi energiniai reikalavimai. Šiuo metu galioja A++ energinės klasės reikalavimas.
Kiti dažnai užduodami klausimai
- Ar galiu Vilniaus rajone statyti gyvenamą namą iki 80m2 be leidimo? Ne. Nuo 2017 metų statant bet kokius gyvenamuosius namus leidimas privalomas. Verta paminėti, kad projektas ir derinimo tvarka tokio dydžio namų yra paprastesnis.
- Sodų bendrijoje statomas nedidelis sodo namas. Ar reikia leidimo? Taip. Jeigu tokio sodo namo aukštis neviršija 8,5m, o bendra kvadratūra (rūsio plotas neskaičiuojamas) neviršija 80m2 - statyti ir registruoti galima be leidimo. Tiesa reikia išlaikyti reikalingus atstumus nuo sklypo ribų, nepažeisti trečiųjų asmenų interesų ir pan.
- Noriu pastatyti šiltnamį prie tvoros su kaimynu. Vilniuje, Žvėryne. Ar galiu tiesiog statyti ir užregistruoti? Šiltnamiai iki 80m2 priskiriami I grupės nesudėtingiems statiniams. Taigi ir kaime ir mieste juos galima statyti neturint leidimo. Jeigu norima statyti neišlaikant 3m atstumo nuo sklypų ribos - būtinai reikia ir kaimyno sutikimo.
- Turiu 1ha žemės ūkio paskirties sklypą su tvenkiniu. Noriu pastatyti pirtelę. Ar reikia leidimo? Jeigu pirtelė yra iki 80m2 - leidimo ir projekto kaip ir nereikėtų. BET. Sklypas turi turėti bent jau suteiktą adresą. Adresų ŽŪ paskirties sklypams dažniausiai savivaldybės šiaip sau neduoda. Sklype turėtų būti suformuota užstatymo teritorija. Tai gali būti senos sodybos teritorija arba suformuota nauja. Tiesiog “bulvių lauke” statyti sudėtinga.
- Prie pilnai registruoto namo noriu pastatyti priestatą/garažą. Sklypas priklauso miesto teritorijai. Ar reikia leidimo? Mieste privalu gauti statybą leidžiantį dokumentą ūkiniams pastatams, kurie priskiriami II nesudėtingų statinių grupei. Taigi, jei garažas bus iki 50m2 - leidimo nereikia. Jeigu didesnis - reikia.
Statybos inspekcija informuoja
Priestatą statyti planuojantys gyventojai ne tik teikdami prašymą statybos leidimui gauti, bet ir ruošdami projektą, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos specialistų dažnai teiraujasi apie statybų rūšis: rekonstrukciją ar naują statybą. Inspekcijos specialistai primena, kad priestato statyba atitinka naujo statinio statybai taikomus reikalavimus, jeigu statybos darbų metu nekeičiamos esamo pastato laikančiosios konstrukcijos. Statinio laikančiųjų konstrukcijų keitimo ar perstatymo atveju, privalu laikytis pastato rekonstravimui taikomo reglamentavimo.
Patarimai planuojantiems priestatą
- Pasikonsultuokite su architektu: Rekomenduojama susitikti su architektu konsultacijai, kad nebūtų kokių problemų ateityje nei su kaimynais, nei su tinklus eksploatuojančiomis organizacijomis, nei statybos inspekcija.
- Įvertinkite namo plotą po rekonstrukcijos: Jei Jūsų namo bendrasis plotas po rekonstravimo būtų mažesnis už 80 m2, nuo š.m. sausio mėn 1 dienos statybos leidimas Jums būtų taip pat privalomas.
Statybos leidimas ir kiti reikalavimai
Ar statybai reikalingas projektas ir leidimas? Kada jis pradėtas statyti? Juos apibrėžia - STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 5 įstatymo skyrius. Pagal LR Statybos įstatymo 2 straipsnio 28 punktą. Neypatingasis statinys - statinys, nepriskiriamas prie ypatingųjų ir nesudėtingųjų statinių. Tai yra dažniausiai pasitaikantys paprasti namai, kurių kvadratūra jau viršija 80m2. 100-200m2 gyvenamas namas - klasikinis tokios kategorijos statinys. STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ 6 įstatymo skyrius apibrėžia nesudėtingus statinius. Dar vienas mums dažnai sutinkamas įstatymas - STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“.
Statant priestatą kaip naują pastatą, kuris būtų priskiriamas I grupės nesudėtingiesiems statiniams, statybą leidžiantį dokumentą (SLD) privaloma gauti, jei tokį priestatą rengiamasi statyti kultūros paveldo objekto teritorijoje ar jo apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, kurortuose, Kuršių nerijoje, Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje), magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.Jeigu naujas I grupės nesudėtingasis statinys nepatenka į nurodytas teritorijas, SLD gauti nereikia.
Jei prie esamo gyvenamojo namo pristatomas priestatas ir dėl priestato statybos bus perstatomos ar pertvarkomos (keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan.) esamo namo laikančiosios konstrukcijos, bus laikoma, kad atliekamas esamo gyvenamojo namo rekonstravimas. Priestatas taps gyvenamojo namo sudėtine dalimi.
tags: #noriu #pasistatyti #priestata