Kviečiame Jus maloniai praleisti popietę istorinių sienų apsuptyje, paragauti nuostabių patiekalų, bei išbandyti vietoje gaminamo alaus. Dvaras Bubiai pradėjo formuotis po paskutiniojo 1795 m., kai Rusijos imperatorė Jekaterina II Bubius, kaip ir visas Šiaulių apylinkes, padovanojo savo meilužiui Platonui Zubovui. Šiam mirus dvarą paveldėjo jo brolis Dmitrijus Zubovas, vėliau jo sūnus Nikolajus Zubovas.
Esame įsikūrę 14 km nuo Šiaulių erdviame vienkiemyje ant tvenkinio kranto. Šioje uždaroje teritorijoje yra du pagrindiniai pastatai - renginiams ir poilsiui, krepšinio aikštelė, pavėsinė-kepsninė bei erdvė palapinėms. Netoli yra miškas, kuriame asfaltuotas dviračių takas.
Dabar telieka leistis į taką ir pažiūrėti, ką iš tiesų čia galima pamatyti ir sužinoti. Jau pačioje automobilių stovėjimo aikštelėje stovi pirmasis informacinis stendas, kuriame ne tik pavaizduota tako schema, tačiau ir išvardintos lankomos vietos. Jų šiame 2 kilometrų ilgio istoriniame take yra 10, o pati pirmoji - čia pat. Tai partizanų atminimui skirtas paminklas.
Bubių Dvaro Istorija
Archeologinių tyrinėjimų duomenimis, Bubiuose gyventa jau V a. Bubių piliakalnis (Pilalė) suvaidino svarbų vaidmenį žemaičių kovose su kryžiuočiais. XIII a. ant jo stovėjo viena iš stipriausių Šiaulių žemėje Dubysos pilis (vok. Dobitzen). 1236 metų vasarą pilį nesėkmingai bandė užimti Saulės mūšyje sumušti kalavijuočiai. Įgulos pasipriešinimas padėjo kunigaikščiams Bulioniams pasivyti ir galutinai sunaikinti priešus prie Mūšos upės.
Žinių apie LDK epochos Bubius beveik nėra. Šaltiniai nurodo, kad 1566 metais čia buvo Aukštelkų valsčiaus viensėdija. Dvaras Bubiuose pradėjo formuotis, kai Rusijos imperatorė Jekaterina II visą Šiaulių ekonomiją padovanojo savo meilužiui grafui Platonui Zubovui.
1825 m. pradėtas statyti Dubysos-Ventos perkasas. Šio sudėtingo hidrotechninio įrenginio statyba nulėmė Bubių ekonominį pakilimą. Nedidelis kaimas išaugo į dvaro ūkinį centrą (palivarką), buvo nutiestas pašto kelias į Šiaulius, pastatytas tiltas per Dubysą, beveik įrengtas žiemos uostas. Tačiau darbus užbaigti sutrukdė 1831 m. sukili- mas.
D.Zubovo valdymo metais Bubių dvaro ūkis buvo perorientuotas į gyvulių auginimą, įsteigtos gyvulininkystės ir pienininkystės mokyklos. Dvare taip pat veikė lentpjūvė, plytinė, spirito varykla.
1903 m. Bubiuose surengta Didžioji Šiaulių gegužinė - pirmasis neformalus lietuvių inteligentų suvažiavimas, kuriame buvo diskutuojama dėl visos tautos likimo. Jame dalyvavo P.Višinskis, Žemaitė, J.Jablonskis, M.Biržiška, J.Tumas-Vaižgantas, J.Biliūnas, A.Janulaitis ir kt.
Lankytinos vietos ir pramogos Bubiuose
Bubių Istorinis Pažintinis Takas
Einant Bubių istoriniu pažintiniu taku teks pora kartų kirsti kelią. Pirmą kartą tą padaryti reikia pačioje pradžioje. Tereikia laikytis rodyklės rodomos krypties, o vėliau sekti Kurtuvėnų regioninio parko įrengtus šviesiai žalios spalvos ženklus, kurie aiškiai žymi visą maršrutą. Be tako ženklinimo įrengtos ir rodyklės su nurodytais atstumais iki lankomų vietų.
Vadovaujantis rodyklėmis ir ženklinimu netrukus priėjau Bubių gegužinių vietą. Nors gegužinių pavadinimas asocijuojasi su linksmybėmis, XX a. pradžioje čia vykusią šventę galima apibūdinti kaip neformalų lietuvių inteligentų suvažiavimą. Šventės metu buvo diskutuojama apie tautos likimą, lietuvių kalbos padėtį ir net nepriklausomą Lietuvą. Tarp dalyvių buvo tokios asmenybės kaip P.Višinskis, Žemaitė, J.Biliūnas, J.Tumas-Važgantas ar net M.K.Čiurlionis.
Gegužines palaikė ir dvarininkas Zubovas, kuris joms išrinko bei suteikė gražią vietą. Grafas šioje vietoje norėjo įkurti didelį parką. Jis per Ventos-Dubysos perkasą nutiesė tiltelį, o kitapus perkaso pasodino 250 metrų ilgio ąžuolų alėją. Iki šios vietos atveda ir pažintinio tako atšaka. Gerai matyti 5 metrų pločio tiesi ąžuolų alėja, kurią pabaigti grafas nespėjo. Sako, jei žemė čia būtų derlingesnė, arti 100 metų sulaukę ąžuolai būtų žymiai storesni.
O štai pušims žemės derlingumo pakanka ir ant perkaso pylimo auganti viena iš pušų yra storiausia visame Kurtuvėnų regioniniame parke. Tai tarsi atminimo simbolis carinės Rusijos projektui, kuriuo valdžia norėjo sujungti Nemuno ir Ventos baseinus. 18 tūkst. darbininkų kasė kanalą ir įrenginėjo uostą, kuriame turėjo žiemoti kanalu plaukiojantys laivai.
Buvo nuspręsta įrengti perkasą taip sujungiant Ventos ir Dubysos upes, tačiau, 1831 metais įvykus sukilimui, sumanymas žlugo. Priėjus ąžuolų alėją ir perkaso pušis pažintinio tako atšaka baigiasi. Č.Kudabos minimo piliakalnio pamatyti neteks, liks neaplankytas ir Bubių dvaras.
Bubių istoriniam pažintiniam takui artėjant prie tilto per Dubysą, atsiveria netikėtas vaizdas. Plačiu slėniu teka siauras, visai neseniai savo ištakas palikęs upelis, o jo krante stovi apžvalgos bokštelis. Iš jo galima įžiūrėti čia įrenginėto žiemos uosto stačius krantus. Dubysos krantai ties Bubiais buvo sujungti 9 metrų pločio granitiniu tiltu, o tarp Bubių ir Šiaulių nutiestas pašto vieškelis. Tuo laikotarpiu įsikūrė ir Bubių palivarkas. Nedaug trūko, jog Bubiai būtų tapęs uostu ir prekybos centru, bet įvykus sukilimui uostas užpelkėjo ir ambicingas projektas žlugo.
Toliau pažintinio tako maršrutas kartu su Dubysa po tiltu lenda į kitą kelio Šiauliai-Tauragė pusę. Čia matosi kai kurie antrosios Bubių dvaro sodybos pastatai. Grafas Zubovas šiame dvare buvo įsteigęs lietuvišką mokyklą, kurioje kartu su lietuviais mokėsi latvių, žydų ir rusų vaikai. Mokyklą lankė ir berniukai, ir mergaitės, jokių apribojimų nebuvo.
Prie dvaro pastatų sunku nepastebėti 5 didžiulių tuopų. Šie medžiai milžinai yra didžiausi šios rūšies medžiai Lietuvoje. Įdomu, jog netapę uostu ar prekybos centru, Bubiai tarpukariu buvo paskelbti kurortu. Apsidairius galima pamatyti medinės architektūros pastatų, tuo metu buvusių vasarnamiais.
Apgyvendinimas ir Renginiai
Poilsio pastate yra individualūs dviviečiai kambariai su atskirais sanitariniais mazgais, kuriuose gali apsistoti iki 9 svečių. Taip pat yra bendra svetainės/valgomojo patalpa, talpinanti iki 12 svečių. Joje galima pusryčiauti ar tiesiog maloniai leisti laiką įvairiomis progomis.
Renginiams skirtame pastate pokylių salėje gali švęsti 35-40 svečių. Taip pat yra atskira šokių salė ir didelis įstiklintas balkonas su vaizdu į tvenkinį. Nakvynė pastate - iki 22 asmenų.
Lauko Pramogos
Sodybos teritorijoje rasite pavėsinę, talpinančią 15-20 žmonių, su šalia esančia maisto gaminimui pritaikyta pastoge. Čia maistą galėsite gaminti ant ugnies: šašlykinėje, kazane, ant ugniakurės su kepimo plokštuma ar grotelių. Visas reikalingas priemones suteiksime vietoje.
Būsimas Bravoras
2006m. UAB "Averita" įsigijo pagrindinį dvaro pastatą. Dvaras prikeliamas naujam gyvenimui. Šiuo metu lyg feniksas iš pelenų prisikelia šios dvaro patalpos. Vyksta rekonstrukcijos darbai. Atsinaujina būsimo Bravoro sienos, išlaikant šio pastato XIXa. akmens mūro su dekoro elementais autentiškumą.
Kiti dvarai Šiaulių rajone
Šiaulių rajone galite aplankyti ir kitus dvarus:
- Gruzdžių dvaras - vienas iš seniausių dvarų Lietuvoje, statytas XVIII a.
- Kuršėnų dvaras - vienintelis vertingiausias medinės dvarų architektūros palikimas Šiaulių rajone, pastatytas 1900 m.
- Varputėnų dvaras - dvaras žinomas nuo XVI a., dvarininkai rūpinosi parku, rengė gegužines, vaikštynes, plaukymus valtimis.
- Kurtuvėnų dvaras - dvaras stovi Kurtuvėnuose nuo XIV a., tarpukariu buvo pripažintas pavyzdiniu ūkiu.
- Ginkūnų dvaras - čia rasite Šiaulių rajono literatūros muziejų Naisiuose.
| Faktas | Informacija |
|---|---|
| Įkūrimo data | Po 1795 m. |
| Įkūrėjas | Rusijos imperatorė Jekaterina II (padovanojo Platonui Zubovui) |
| Pagrindinė veikla | Renginiai, poilsis, apgyvendinimas, bravoras (rekonstruojamas) |
| Atstumas nuo Šiaulių | 14 km |
| Lankytinos vietos | Bubių istorinis pažintinis takas, Dubysos upė, žiemos uosto liekanos, ąžuolų alėja |