UAB „Korlena“ bankrotas pripažintas tyčiniu: hipoteka ir notaro vaidmuo

Šiame straipsnyje nagrinėjama situacija, kai bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės (UAB) „Korlena“ bankrotas buvo pripažintas tyčiniu. Straipsnyje remiamasi Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-610-585/2020, kurioje buvo nagrinėjamas suinteresuoto asmens M. T. atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo nutarties.

Ginčo esmė

Pareiškėja, UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“, kreipėsi į teismą prašydama pripažinti UAB „Korlena“ bankrotą tyčiniu. Pareiškėjos teigimu, įmonės vadovas, matydamas blogėjančią finansinę būklę, neinicijavo bankroto proceso, sudarė įmonei nenaudingus sandorius, apribojo kreditorių galimybes išieškoti skolas, tvarkė buhalterinę apskaitą apgaulingai ir perkėlė įmonės veiklą bei turtą į kitą įmonę, palikdamas BUAB „Korlena“ tik finansinius įsipareigojimus. Taigi, BUAB „Korlena“ bankrotas turi tyčinio bankroto požymius, įtvirtintus Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau - ĮBĮ 20) straipsnyje.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2021 m. kovo 15 d. nutartimi pripažino BUAB „Korlena“ bankrotą tyčiniu. Teismas nustatė, kad suinteresuotas asmuo M. T. buvo pripažintas kaltu dėl administracinio nusižengimo, susijusio su pareigos inicijuoti bankroto bylą nevykdymu. Teismas pažymėjo, kad M. T. ne vėliau kaip 2019 m. birželio 25 d. kilo pareiga atlikti ĮBĮ numatytus veiksmus (imtis veiksmų, siekiant atkurti įmonės mokumą), pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo.

Vertindamas bendrovės finansinę atskaitomybę, teismas nustatė, kad didžiąją turto dalį sudaro debitoriniai įsiskolinimai, o informacija apie įmonės trumpalaikio turto vertę kelia abejones. Vienas pagrindinių įmonės debitorių yra pats BUAB „Korlena“ akcininkas ir buvęs direktorius M. T.. Bendrovė taip pat negalėjo atsiskaityti ne tik su savo verslo partneriais, bet ir su valstybe - didelė dalis bendrovės įsiskolinimo Valstybinei mokesčių inspekcijai susiformavo per 2018 metus.

Teismas konstatavo, kad atsakovė nemoki tapo 2018 m. gruodžio 31 d. Teismas sprendė, kad M. T. buvo ir turėjo būti žinoma, jog įmonė yra nemoki, todėl jam kilo pareiga tinkamai vykdyti savo kaip vadovo pareigas ir kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo.

Nenaudingi sandoriai

Teismas nustatė, kad 2018 m. kovo 30 d. tarp BUAB „Korlena“ ir UAB „YIT Kausta“ buvo pasirašyta akcijų pirkimo-pardavimo sutartis dėl 2,96 proc. UAB „Naujasodžio agrofirma“ akcijų. Prieš sudarydama šią 2018 m. kovo 30 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, BUAB „Korlena“ sudarė dvi tarpininkavimo sutartis dėl minėtų akcijų pardavimo su M. T., kuriomis įsipareigojo sumokėti jam 1 900 000 Eur ir 637 460 Eur už tarpininkavimo paslaugas. Teismas sprendė, kad šios sutartys nebuvo naudingos bendrovei.

Taip pat, M. T. 2018 metais sudarytų trijų paskolos sutarčių pagrindu iš įmonės iš viso pasiskolino 1 012 000 Eur sumą, nors įmonė 2018 metais jau turėjo finansinių sunkumų atsiskaitydama su kreditoriais. Byloje nepateikta įrodymų, kurie leistų spręsti, kad sudaromais sandoriais (paskolos sutartimis su M. T.) buvo siekta išsaugoti įmonės verslą ir laiko perspektyvoje patenkinti ne išskirtinai jo asmeninius, bet daugumos įmonės kreditorių reikalavimus. Teismas padarė išvadą, kad minėti sandoriai prieštarauja įmonės kreditorių interesams ir buvo nuostolingi įmonei.

Teismas nustatė, kad 2018 m. gruodžio 19 d. tarp M. B. ir BUAB „Korlena“ buvo sudaryta paskolos sutartis, pagal kurią bendrovė paskolino M. B. 40 000 Eur. Tarp UAB „Tiltus“ ir BUAB „Korlena“ 2019 m. sausio 3 d. buvo sudaryta dar viena paskolos sutartis, pagal kurią bendrovė paskolino UAB „Tiltus“ 30 000 Eur. Teismas pažymėjo, kad sudarant paskolos sutartis BUAB „Korlena“ buvo nemoki, buvo susidariusios skolos valstybės biudžetui ir privatiems kreditoriams, tačiau nepaisant to buvo sudaromi paskolos sandoriai didelėms sumoms. Teismas padarė išvadą, kad tokie sandoriai buvo nenaudingi ir nuostolingi įmonei.

2019 vasario 19 d. UAB „Korlena“ ir UAB „Neries investicijų valdymas“ sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu UAB „Neries investicijų valdymas“ nuosavybėn buvo perleistos bendrovei priklausiusios administracinės patalpos. Įvertinęs tai, jog UAB „Neries investicijų valdymas“, praėjus vos 1 metams, pardavė šiuos objektus už faktiškai VĮ Registro centro nustatytą kainą ir uždirbo 92 429 Eur, teismas sprendė, kad 2019 m. vasario 19 d. sutartimi perleistas nekilnojamasis turtas buvo parduotas už daug žemesnę negu rinkos kaina, todėl teigti, kad šis sandoris buvo itin naudingas bendrovei, nėra jokio pagrindo.

Teismas pažymėjo, kad VĮ Registrų centro duomenyse atspindėta, jog už šį turtą nėra pilnai atsiskaityta su UAB „Korlena“. Nepaisant to, M. T. 2020 m. liepos 17 d. pateikė VĮ Registrų centro 2020 m. sausio 2 d. pakvitavimą, kuriame nurodė, kad UAB „Neries investicijų valdymas“ pilnai atsiskaitė su UAB „Korlena“.

Teismas nustatė, kad tarp UAB „Korlena“ ir UAB „Lemonto investicijų valdymas“ 2017 m. gruodžio 21 d. buvo sudaryta paskolos sutartis, kuria UAB „Korlena“ paskolino UAB „Lemonto investicijų valdymas“ 295 000 Eur. Pagal šią paskolos sutartį įvykdymas nebuvo užtikrintas (jokių garantijų, įkeitimų, laidavimų ir pan.). Paskolos sutarties grąžinimo terminas suėjo 2020 m. birželio 20 d. UAB „Lemonto investicijų valdymas“ įsipareigojimas grąžinti paskolą pagal minėtą sutartį iki šiol taip pat nėra įvykdytas.

Taip pat nustatyta, kad UAB „Korlena“ 2018 m. balandžio 3 d. paskolino UAB „Antarija“ 90 000 Eur. Pagal šią paskolos sutartį įvykdymas nebuvo užtikrintas (jokių garantijų, įkeitimų, laidavimų ir pan.). Paskolos sutarties grąžinimo terminas suėjo 2020 m. birželio 20 d., bet įsipareigojimas grąžinti paskolą pagal minėtą sutartį iki šiol taip pat nėra įvykdytas.

UAB „Korlena“ 2018 m. balandžio 3 d. su MB „Revita Group“ sudarė paskolos sutartį, kuria paskolino MB „Revita Group“ 30 000 Eur. Paskolos sutarties grąžinimo terminas suėjo 2020 m. birželio 20 d., bet įsipareigojimas grąžinti paskolą pagal minėtą sutartį iki šiol nėra įvykdytas. Pagal šią paskolos sutartį įvykdymas iš esmės nebuvo užtikrintas (jokių garantijų, įkeitimų, laidavimų ir pan.).

Teismas pažymėjo, kad nemokumo administratorius byloje yra pateikęs duomenis, jog 2018 m. balandžio 5 d. grynųjų pinigų išėmimo kvitu K. V. pasiėmė grynais pinigais iš UAB „Korlena“ sąskaitos 99 600 Eur; 2018 m. balandžio 6 d. grynųjų pinigų išėmimo kvitu K. V. pasiėmė grynais pinigais iš UAB „Korlena“ sąskaitos dar 98 552,80 Eur. Iš viso per laikotarpį nuo 2017 m. gruodžio 21 d. iki 2019 m. sausio 3 d. be jokių papildomų garantijų paskolintos ir išimtos grynais sumos - viso 1 695 152,80 Eur įmonės lėšos, kai įmonės nemokumo momentas nustatytas 2018 m. gruodžio 31 d. Teismas padarė išvadą, kad tokių sandorių sudarymas sąlygojo UAB „Korlena“ privedimą prie bankroto tyčia, jog neliktų turto, į kurį UAB „Korlena“ kreditoriai galėtų nukreipti savo išieškojimus.

Teismas nurodė, kad 2018 m. gruodžio mėn. BUAB „Korlena“ jau buvo nemoki, tačiau 2018 m. gruodžio 14 d. sudarė paskolos sutartį su Stitching Pro Rata Capital dėl 90 000 Eur paskolos suteikimo. Šia paskolos sutartimi BUAB „Korlena“ įkeitė savo paskutinį dar neįkeistą ir neareštuotą turtą - du butus. Gavusi paskolą (2018 m. gruodžio 19 d.) BUAB „Korlena“ sudarė paskolos sutartį su M. B.. Pagal paskolos sutartį gautas lėšas įmonė paskolino kitiems asmenims, užuot atsiskaičiusi su savo kreditoriais.

Byloje taip pat nustatyta, kad bendrovės skola Valstybinei mokesčių inspekcijai yra susidariusi už laikotarpį nuo 2018 m. sausio 1 d., tačiau šis įsiskolinimas nebuvo dengiamas. Taip pat nustatyta, jog nepaisant esant jau suėjusių atsiskaitymų terminų, iš UAB „Korlena“ sąskaitos buvo atliekami mokėjimai tiems asmenims, kurių mokėjimas nebuvo suėjęs BUAB „Korlena“ atžvilgiu. Teismas sprendė, kad nurodytos aplinkybės yra pakankamas pagrindas konstatuoti atsiskaitymų eiliškumo pažeidimą.

Teismas nustatė, kad 2019 metų finansinės ataskaitos dokumentų duomenys apie praėjusius (2018) metus neatitinka 2018 metų finansinės ataskaitos dokumentų duomenų apie einamuosius (tuos pačius 2018) metus, nors pagal teisės aktų reikalavimus tokie duomenys privalo sutapti. Teismas sprendė, kad M. T. sąmoningai vengė teismui pateikti tikrovę atitinkančius duomenis tam, kad nebūtų galima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros ir nustatyti tikrojo įmonės nemokumo būklė atsirado momento. Tokiu būdu galima teigti, jog yra nustatytas ir ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytas tyčinio bankroto požymis.

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Suinteresuotas asmuo M. T. atskiruoju skundu prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. kovo 15 d. nutartį ir atmesti pareiškėjos UAB „Projektavimo ir restauravimo institutas“ pareiškimą dėl UAB „Korlena“ bankroto pripažinimo tyčiniu.

Atskirasis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

• Skundžiamoje nutartyje pateikiamos išvados dėl bendrovės nemokumo grindžiamos tik teismo subjektyviomis ir viena kitai prieštaraujančiomis prielaidomis, byloje nesant objektyvių duomenų, galinčių patvirtinti bendrovės pradelstus įsipareigojimus, jų santykį su bendrovės turimu turtu.
• Bendrovė su pirmaisiais finansiniais sunkumais susidūrė tik 2019 m., ką iš esmės patvirtino ir pirmosios instancijos teismas, aptardamas bendrovės įsipareigojimus.
• Aplinkybė, kad bendrovės vadovui buvo taikyta administracinė nuobauda už bankroto bylos neiniciavimą, pati savaime nepatvirtina ir negali patvirtinti tyčinio bankroto egzistavimo.

Notaro vaidmuo

Nagrinėjant bankroto bylas, svarbu atkreipti dėmesį į notaro vaidmenį. Notaras - tai valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis įstatymu numatytas funkcijas, laiduojančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Notaro veikla apima:

• Nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutartis.
• Dovanojimo sutartis.
• Mainų sutartis.
• Turto patikėjimo sutartis.
• Servitutas.
• Uzufruktas.
• Užstatymo teisė.
• Ilgalaikė nuoma.
• Hipotekos įregistravimas.
• Kito asmens turto administravimas.
• Įgaliojimas.
• Oficialieji testamentai.
• Vedybų sutartis.
• Bendrasis sutuoktinių testamentas.
• Rentos sutartis.

Notaras privalo išaiškinti atliekamų notarinių veiksmų prasmę ir pasekmes asmenims, norintiems juos atlikti.

Valstybė vykdo notarų veiklos priežiūrą, tikrina notarų kvalifikaciją ir gali notarui iškelti drausmės bylą.

Finansiniai duomenys

Žemiau esančioje lentelėje pateikiami UAB „Korlena“ finansiniai duomenys, kurie buvo naudojami teismo sprendimui pagrįsti.

tags: #notaru #rumai #bankrutavusi #hipoteka