NT kadastras: kas tai?

Nekilnójamasis tutas - tai pagal savo prigimtį nekilnojamas turtas ir įstatymais tokiu pripažintas kilnojamasis turtas. Nekilnojamasis turtas pagal prigimtį yra žemė ir su ja susiję daiktai (pastatai, įrenginiai, sodiniai ir kita), kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų naudojimo paskirties ir iš esmės nesumažinus jų ekonominės vertės. Įstatymai nekilnojamuoju pripažįsta kilnojamąjį turtą, kuriam nustatyta privaloma teisinė registracija, pavyzdžiui, laivus, orlaivius, kosminius laivus. Nekilnojamaisiais daiktais įstatymai gali pripažinti ir kitą turtą, pavyzdžiui, įmonę.

Turto pripažinimas nekilnojamuoju sukelia tam tikrus teisinius padarinius - toks turtas dažniausiai turi būti registruojamas viešame registre, apmokestinamas nekilnojamojo turto mokesčiu, šio turto sandoriams keliami specialūs reikalavimai (pavyzdžiui, nekilnojamojo turto sandoriai privalo būti tvirtinami notaro). Nekilnojamajam turtui gali būti pripažįstamos tam tikros turtinės teisės, susijusios su nekilnojamuoju daiktu, pavyzdžiui, nekilnojamojo daikto savininko pirmumo teisė įsigyti to daikto parduodamą dalį, naudoti kitam subjektui priklausantį nekilnojamąjį daiktą (pavyzdžiui, nuomos teisė) arba apribojama tokio daikto savininko teisė į turimą daiktą (pavyzdžiui, servitutas).

Ši nekilnojamojo turto samprata vyrauja bendrosios teisės sistemoje, kur nekilnojamasis turtas suprantamas kaip materialaus pasaulio dalykas (real estate) ir kaip turtinės teisės į materialaus pasaulio dalyką (real property). Nekilnojamajam turtui taikoma specialaus vertinimo procedūra - nekilnojamasis turtas gali būti vertinamas rinkos vertės pagrindu siekiant sužinoti rinkos kainą, už kurią nekilnojamasis turtas galėtų būti parduodamas vertinimo dieną, taip pat gali būti vertinamas remiantis žinybiniais instituciniais (ne rinkos) metodais, pavyzdžiui, vertė nustatinėjama atliekant buhalterinę apskaitą, kadastrinį vertinimą, deklaruojant ar apmokestinant turtą ir kita.

Nekilnojamojo turto kadastras

Nekilnojamojo turto kadastras - susistemintas ir metodiškai sutvarkytas nekilnojamųjų daiktų grafinių ir atributinių duomenų rinkinys (valstybinėje koordinačių sistemoje), saugomas kompiuterių laikmenose. Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapis - nekilnojamojo turto kadastro grafinė dalis, kurioje parodoma nekilnojamojo turto kadastre įrašytų nekilnojamųjų daiktų vieta ir ribos valstybinėje koordinačių sistemoje.

Kadastro vietovė - pagrindinis nekilnojamojo turto kadastro teritorinis vienetas, skirtas nekilnojamųjų daiktų apskaitai ir žymėjimui, turintis nustatytas ribas, plotą, pavadinimą ir unikalų skaitmeninį kodą. Kadastro vietovė skaidoma į kadastro blokus, kurie turi ribas ir unikalius skaitmeninius kodus.

Kadastro duomenų rinkimas

Surenkant kadastro duomenis svarbu, kad jie būtų teisingi, patikimi ir, kad būtų užtikrintas šių duomenų saugumas ir jais galėtų naudotis suinteresuotos institucijos. Kiekvienam nekilnojamojo turto objektui yra surenkami kadastro duomenys ir parengiama kadastrinių matavimų duomenų byla.

Nekilnojamojo turto formavimas - tai visuma teisinių, metodologinių, technologinių ir organizacinių priemonių, kurias teikiant surenkami nekilnojamojo turto kadastro duomenys. Šį darbą atlieka matininkai, kurie rengia kadastrinių matavimų bylas, ir valstybės įgaliotos institucijos, savo sprendimais suteikiančios nekilnojamiesiems daiktams teisinį statusą.

Nekilnojamojo turto buvimo vietą apibūdina: žemės sklypo posūkio taškų koordinatės, kadastrinis adresas, pastato centro koordinatės, adresas ir kt. Nekilnojamojo turto kiekybinės charakteristikos: žemės sklypo plotas, žemės naudmenų sudėtis, vertė, žemės naudojimo apribojimai, pastato plotas, tūris, aukštis, patalpų skaičius, vertė ir kt.

Taip pat nurodoma kas nekilnojamojo turto savininkas: fizinis asmuo, juridinis asmuo, turtas valdomas bendrosios nuosavybės teise, taip pat juridinis turto įsigijimo pagrindas: sandoris, teismo sprendimas, paveldėjimas, valstybinių institucijų sprendimai ir kt. Nurodomas turto vertinimo pagrindas: rinkos vertė, rinkos kaina, mokestinė vertė kt., kriterijai lemiantys vertę: turto paskirtis, dydis, vieta, vietos patrauklumas, turto gerbūvio charakteristikos, žemės našumas, naudojimo apribojimai ir kt., konkreti nekilnojamojo turto vertė išreikšta pinigais.

Informacija apie nekilnojamąjį turtą

Informacija apie nekilnojamąjį turtą gali būti:* Tekstinė informacija - tai informacija apie nekilnojamąjį turtą, jo rūšį, plotą, vietą, naudojimo paskirtį, naudojimo apribojimus, žemės naudmenų sudėtį, kokybę, vertę.* Grafinė informacija - apie nekilnojamojo turto ribų posūkio taškų koordinates, pastatų centro koordinates, kadastrinius adresus, objektus, turinčius įtakos ūkinės veiklos apribojimams.* Skaitmeniniai kodai reikalingi anksčiau minėtai informacijai koduoti ir ryšiams su kitomis informacinėmis sistemomis palaikyti.

Žemės sklypų formavimas ir pertvarkymas

Pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą suformuoti žemės sklypai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai ir įstatymų nustatyti juridiniai faktai Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka registruojami Nekilnojamojo turto registre.

Dviejų bendrą ribą turinčių žemės sklypų perdalijimas gali būti atliekamas nerengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto. Tvarka ir atvejai, kai žemės sklypai pertvarkomi nerengiant pertvarkymo projekto, nustatomi Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse.

Žemės sklypo priklausiniai:

• žemės sklype esantys miškas, medžių ir krūmų želdiniai
• daugiamečiai sodiniai
• vandens telkiniai bei melioracijos įrenginiai

Gyvenamojo namo (pastato) priklausiniai:

• rūsys
• sandėliukas
• daržinė
• garažas, kiti ūkiniai pastatai

Žemės fondo kategorijos yra skirstomos į pagrindines žemės naudojimo paskirtis. Užstatyti ir neužstatyti pastatais ir statiniais žemės sklypai yra skirstomi į šias naudojimo paskirtis: Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis skirstoma į: naudojimo būdus ir naudojimo pobūdžius.

Hidrotechnikos statiniai yra šie: užtvankos, vandens pralaidos, kanalai, krantosaugos statiniai, tvenkiniai, laivininkystės statiniai, žuvininkystės statiniai, melioracijos statiniai ir kt. Kiti statiniai, kurių negalima priskirti prie jokių kitų išvardytų statinių grupių (pogrupių).

Kada reikalingi kadastriniai matavimai?

Kadastriniai matavimai reikalingi, kai:1. nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai.2. jeigu žemės sklype buvo pastatyti, rekonstruoti, kapitališkai suremontuoti pastatai ar iškasti tvenkiniai, nutiesti keliai ar įrengti kiti inžineriniai statiniai (išskyrus tuos atvejus, kai dėl rekonstruotų ar kapitališkai suremontuotų pastatų arba inžinerinių statinių žemės sklypo užstatymo plotas ir statinių forma (konfigūracija) nepasikeičia).

Nekilnojamojo turto mokestis Lietuvoje

LIETUVOJE Nekilnojamojo turto mokesčio įstatyme (2005) nustatyta, kad nekilnojamasis turtas apmokestinamas nekilnojamojo turto mokesčiu. Pagrindinis teisės aktas - Nekilnojamojo turto mokesčio įstatymas (toliau - NTMĮ). Mokesčio mokėtojai - Lietuvos ir užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys.

Mokesčio objektas yra nekilnojamasis turtas, esantis Lietuvos Respublikoje, išskyrus:

• nebaigtas statyti ir faktiškai nenaudojamas nekilnojamasis turtas
• nekilnojamasis turtas, sukurtas ar įgytas valdžios ir privataus subjektų partnerystės pagrindu

Mokesčio tarifai:

Nekilnojamojo turto mokesčio tarifą, intervale:* nuo 0,5 procento iki 3 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės, nustato savivaldybės* apleistam ar neprižiūrimam nekilnojamajam turtui - nuo 1 iki 5 procentų nekilnojamojo turto mokestinės vertės, nustato savivaldybės.* pagrindiniam gyvenamajam būstui (NTMĮ 6 straipsnio 5 dalis) - nuo 0,1 iki 1 procento nekilnojamojo turto mokestinės vertės, viršijančiai neapmokestinamąjį dydį, ne mažesnį negu 450 000, kurį nustato savivaldybės), nustato savivaldybės

Konkretų mokesčio tarifą, kuris galios atitinkamos savivaldybės teritorijoje nuo kito mokestinio laikotarpio pradžios, savivaldybės taryba nustato iki einamojo mokestinio laikotarpio liepos 1 dienos.

Pagal NTMĮ 6 straipsnio 6 dalį, fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančių ar jų įsigyjamų, išskyrus pagrindinį gyvenamąjį būstą, vienbučių, dvibučių, daugiabučių, įvairių socialinių grupių, gyvenamųjų (butų), mėgėjų sodų, garažų, gyvūnams auginti, žemės ūkio produkcijai tvarkyti, augalams auginti, pagalbinio ūkio, mokslo, religinių, asmeninio poilsio, viešojo poilsio paskirties pastatų (patalpų) ir inžinerinių statinių (įskaitant žuvininkystės statinius) bendros mokestinės vertės daliai:

1) neviršijančiai 50 000 eurų, taikomas 0 procentų mokesčio tarifas;

2) viršijančiai 50 000 eurų, tačiau neviršijančiai 200 000 eurų, taikomas 0,2 procento mokesčio tarifas;

3) viršijančiai 200 000 eurų, tačiau neviršijančiai 400 000 eurų, taikomas 0,4 procento mokesčio tarifas;

4) viršijančiai 400 000 eurų, tačiau neviršijančiai 600 000 eurų, taikomas 0,6 procento mokesčio tarifas;

5) viršijančiai 600 000 eurų, tačiau neviršijančiai 1 000 000 eurų, taikomas 0,8 procento mokesčio tarifas;

6) viršijančiai 1 000 000 eurų, taikomas 1 procento mokesčio tarifas.

Papildomas 0,2 procento nekilnojamojo turto mokesčio tarifas taikomas nekilnojamojo turto, išskyrus nekilnojamąjį turtą, kuris apmokestinamas taikant NTMĮ 6 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytus tarifus, mokestinei vertei.

Mokestinis laikotarpis - Nekilnojamojo turto mokesčio mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai.

Pagrindinės lengvatos ir išimtys:

• Pagrindinio gyvenamojo būsto mokestinės vertės neapmokestinamąjį dydį (dydžius), ne mažesnį (mažesnius) negu 450 000 eurų, nustato savivaldybės
• Nekilnojamojo turto mokesčiu neapmokestinamas gyventojų nuosavybės ar jų įsigyjamas nekilnojamasis turtas (arba jo dalis): naudojamas socialinei globai ir socialiniai priežiūrai; naudojamas pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti (uždirbti); kuris iki žemės ūkio veiklos nutraukimo dienos buvo naudotas pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti (uždirbti), 5 metus nuo žemės ūkio veiklos nutraukimo dienos; naudojamas švietimo darbui; esantis kapinių teritorijoje; fizinio asmens, turinčio meno kūrėjo statusą, naudojamas kaip kūrybinės dirbtuvės (studijos) individualiai kūrybinei veiklai.
• Neapmokestinamas juridinių asmenų nuosavybės teise priklausantis, jų įsigyjamas ar iš fizinių asmenų perimtas nekilnojamasis turtas (arba jo dalis): užsienio valstybių diplomatinių atstovybių ir konsulinių įstaigų, tarptautinių tarpvyriausybinių organizacijų ar jų atstovybių; valstybės ar savivaldybių, laisvųjų ekonominių zonų įmonių, nekilnojamasis turtas, esantis laisvojoje ekonominėje zonoje; bankrutavusių įmonių; tradicinių religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų nekilnojamasis turtas, o kitų religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų - nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas tik nekomercinei veiklai arba kulto apeigų reikmenų gamybai; aplinkos apsaugai ir priešgaisrinei apsaugai naudojamas nekilnojamasis turtas ir bendros paskirties objektai pagal Vyriausybės patvirtintą sąrašą; esantis kapinių teritorijoje; asmenų su negalia asociacijų, įmonių ir įstaigų, kurių dalyviai yra tik asmenų su negalia asociacijos; juridinių asmenų, kurių daugiau kaip 50 procentų pajamų per mokestinį laikotarpį sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos, įskaitant kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pajamas už parduotus įsigytus iš savo narių šių narių pagamintus žemės ūkio produktus, nekilnojamasis turtas, kuris visas ar kurio dalis naudojami pajamoms iš žemės ūkio veiklos ir (ar) kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pajamoms už parduotus įsigytus iš savo narių šių narių pagamintus žemės ūkio produktus gauti (uždirbti); kuris iki žemės ūkio veiklos nutraukimo dienos buvo naudotas pajamoms iš žemės ūkio veiklos gauti (uždirbti), 5 metus nuo žemės ūkio veiklos nutraukimo dienos; Daugiabučių namų savininkų bendrijų, namų statybos bendrijų, garažų eksploatavimo ir sodininkų bendrijų nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas tik nekomercinei veiklai; labdaros ir paramos fondų nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas tik nekomercinei veiklai; mokslo ir studijų institucijų; švietimo įstaigų; socialines paslaugas teikiančių įstaigų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymą; profesinių sąjungų nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas tik nekomercinei profesinių sąjungų įstatuose numatytai veiklai; juridinių asmenų, veikiančių pagal Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymą, nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas tik nekomercinei veiklai; Lietuvos banko nekilnojamasis turtas; juridinių asmenų, veikiančių pagal Meno kūrėjų ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymą; nekilnojamasis turtas (arba jo dalis), naudojamas teikiant tik sveikatos priežiūros paslaugas.
• Savivaldybės savo biudžeto sąskaita gali atleisti fizinius ir juridinius asmenis nuo mokesčio arba jį sumažinti.
• Nekilnojamojo turto mokesčio mokėti nereikia, kai jos suma neviršija 5 eurų.

Deklaravimas ir sumokėjimas:

Už 2026 m. ir vėlesnius mokestinius laikotarpius:

• Fiziniams asmenims už nuosavybės teise priklausantį arba jų įsigyjamą nekilnojamąjį turtą apskaičiuos, nekilnojamojo turto mokesčio deklaracijos KIT719 formą užpildys ir pateiks mokesčių administratorius iki kitų kalendorinių metų kovo 1 dienos.
• Fizinis asmuo sumokėti apskaičiuotą nekilnojamojo turto mokesčio sumą turės iki kovo 15 dienos.
• Juridiniai asmenys už nuosavybės teise priklausantį ar jų įsigyjamą nekilnojamąjį turtą bei už neterminuotai ar ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui perimtą naudotis nekilnojamąjį turtą, kuris nuosavybės teise priklauso fiziniam asmeniui (asmenims) arba jo (jų) įsigyjamą, nekilnojamojo turto mokestį turi apskaičiuoti, deklaruoti (deklaracijos KIT719 formoje) bei sumokėti iki kitų metų vasario 15 d.

Juridiniai asmenys metų eigoje taip pat turi mokėti avansinius mokesčius, po ¼ metinės mokesčio sumos, tris kartus per metus: iki kovo 15, birželio 15 ir rugsėjo 15 dienos.

Už 2025 m. ir ankstesnius mokestinius laikotarpius:

• Fiziniai asmenys už nuosavybės teise priklausančius ir jų įsigyjamus gyvenamosios, sodų, garažų, fermų, šiltnamių, ūkio, pagalbinio ūkio, mokslo, religinės, poilsio paskirties statinius (patalpas), žuvininkystės statinius ir inžinerinius statinius, kurių bendra vertė viršija 150 000 eurų arba 200 000 eurų, nekilnojamojo turto mokestį deklaruoja (pateikiant Deklaracijos KIT715 formą (2 versija), kuri patvirtinta VMI prie FM viršininko 2012-05-10 įsakymu Nr. VA-47) ir sumoka iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 15 d.
• Nekilnojamojo turto mokestis už kitą mokesčių mokėtojų (tiek fizinių, tiek juridinių asmenų) nuosavybės teise priklausantį ar įsigyjamą nekilnojamąjį turtą turi būti sumokėti ir deklaraciją pateikta metams pasibaigus, iki kitų metų vasario 15 d.

Juridiniai asmenys metų eigoje taip pat turi mokėti avansinius mokesčius, po ¼ metinės mokesčio sumos, tris kartus per metus: iki kovo 15, birželio 15 ir rugsėjo 15 dienos.

Nekilnojamojo turto (statinių), vertinamo masiniu būdu, mokestines vertes, nustatytas 2026 m. sausio 1 d., kurios naudojamos mokesčiui apskaičiuoti 3 metus (2026, 2027, 2028 metais), galima rasti VĮ ,,Registrų centras" interneto svetainėje įvedus statinio unikalų numerį skyrelyje ,,Mokestinės vertės paieška pagal unikalų numerį".

Nekilnojamojo turto registras

Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymą (1996, nauja redakcija 2001) nekilnojamojo turto registrą tvarko Registrų centras, pavaldus Teisingumo ministerijai. Registrų centras registruoja fizinių ir juridinių asmenų nekilnojamojo turto, nuosavybės ir ktitas daiktines teises į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymus, taip pat įstatymų nustatytus juridinius faktus, teikia oficialią informaciją apie registre sukauptus duomenis, organizuoja ir atlieka statinių kadastrinius matavimus, formuoja, tvarko, atnaujina nekilnojamojo turto kadastro ir registro duomenų banką, atlieka nekilnojamojo turto rinkos tyrimus ir turto vertinimą, registruoja juridinius asmenis, teikia duomenis apie juos valstybės institucijoms ir kitiems vartotojams, atlieka įvairius topografinius darbus ir geodezines kontrolines nuotraukas, registruoja gyvenamąsias vietoves ir gatves, tvarko žemės ir miško naudojimo registrą, rengia dokumentus, teikia konsultacijas nekilnojamojo turto klausimais ir kita.

Lietuvoje nekilnojamojo administravimo sistema pradėta kurti vykdant žemės reformą - nekilnojamojo turto grąžinimą ir privatizavimą. Pagrindiniai principai:

* ekonomiškumas* duomenų saugumas* institucinės konkurencijos nebuvimas* geriausios duomenų teikimo paslaugos* duomenų išsamumas* paprastumas* efektyvumas

tags: #nt #kadastras #nekilnojamasis #turtas #tai