Skolų išieškojimas yra nemalonus procesas, o situacijos, kai nepavyksta grąžinti pasiskolintų pinigų, gali privesti prie kreditorių kreipimosi į antstolius. Su antstoliais rekomenduojama bendradarbiauti, siekiant išvengti papildomų nuostolių ir poveikio priemonių. Tačiau daugeliui skolininkų kyla klausimas: ar antstolis gali areštuoti dovanotą turtą?
Deja, atsakymas yra taip. Faktas, kad kilnojamas ar nekilnojamas turtas anksčiau priklausė kitam asmeniui ir buvo padovanotas, neapsaugo nuo arešto. Antstolis gali areštuoti įvairų turtą, įskaitant ir dovanotą.
Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra antstolis, kokį turtą jis gali areštuoti, kokios yra išimtys ir kaip panaikinti turto areštą.
Kas yra antstolis?
Antstolis - tai privatus asmuo arba valstybės tarnautojas, įgaliotas teisingumo ministro vykdyti teismo sprendimus ir kitus vykdomuosius dokumentus. Asmuo, norintis užimti šias pareigas, turi atitikti šiuos kriterijus:
- LR pilietybė
- Nepriekaištinga reputacija
- Teisinis aukštasis universitetinis išsilavinimas
- Ne trumpesnė nei dvejų metų patirtis, dirbant antstolio padėjėju, arba ne trumpesnis nei penkerių metų stažas, dirbant su teise susijusį darbą
Išimtis taikoma socialinių mokslų teisės krypties daktarams arba habilituotiems daktarams. Visais atvejais būtina laimėti viešąjį konkursą.
Į antstolį kreipiamasi, kai skolininkas po teismo sprendimo įsigaliojimo per įstatymo numatytus terminus nesutinka grąžinti priteistos skolos ar įvykdyti kitų prievolių. Antstolis yra paskutinė teisingumo vykdymo instancija. Svarbu, kad į antstolį galima kreiptis per 5 metus nuo teismo sprendimo datos (Civilinio kodekso 606 straipsnio 2 dalis).
Skolų išieškojimas: kas gali atlikti ir kokia procedūra?
Turto areštas
Turto areštas - tai priverstinis nuosavybės teisės į tam tikrą turtą uždraudimas arba apribojimas. Jis taikomas siekiant užtikrinti kreditorių reikalavimų patenkinimą ir įsipareigojimų vykdymą.
Yra du pagrindiniai turto arešto tipai:
- Laikinosios apsaugos areštas: taikomas, kai yra rizika, jog skolininkas imsis nesąžiningų veiksmų, pavyzdžiui, perleis turtą tretiesiems asmenims.
- Priverstinis vykdymas: susijęs su įsipareigojimų nevykdymu ir skolomis. Turtą areštuoja antstolis, kuris jį įkainoja.
Svarbu, kad areštuoti daugiau turto, nei reikia išieškomai sumai, negalima. Įkainodamas turtą, antstolis atsižvelgia į jo nusidėvėjimą ir rinkos kainas. Neretai klausiama skolininko ir skolintojo nuomonių.
Nors egzistuoja tam tikros išimtys, dažniausiai antstolis gali išieškoti pinigus iš bet kokio skolininkui priklausančio turto, įskaitant ir dovanotą turtą.
Koks turtas gali būti areštuojamas, o koks - ne?
Beveik visų rūšių skolininkui priklausantis turtas (nekilnojamasis turtas, pinigai) gali būti areštuojamas, įskaitant ir dovanotą turtą. Tačiau yra išimčių. Pagal LR civilinio kodekso 739 straipsnį, antstolis negali areštuoti ir išieškoti skolos iš šių išmokų:
- Pinigai, mokami į komandiruotę vykstančiam darbuotojui
- Motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos
- Laidojimo pašalpos
- Išeitinės išmokos
- Kompensacijos, mokamos tais atvejais, kai dėl darbo pobūdžio nukrypstama nuo normalių sąlygų
- Išmokos vaikams
- Našlaičių pensijos
- Išmokos, pašalpos ir kompensacijos, kurios iš valstybės bei savivaldybių biudžetų yra mokamos socialiai nepasiturintiems asmenims
Jei manote, kad išieškojimas yra neteisėtas, nedelsdami pateikite skundą antstoliui.
Kada antstolis informuoja apie areštą?
Antstoliai elgiasi teisėtai, neinformuodami skolininkų apie turto ar banko sąskaitų areštus iš anksto. Tačiau pradėdamas skolos išieškojimo procesą, antstolis išsiunčia skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą geruoju (Civilinio proceso kodekso (CPK) 655 straipsnis). Raginimas nesiunčiamas, jei sprendimo įvykdymo terminai nurodyti įstatymuose arba vykdomajame dokumente (CPK 661 straipsnis).
Vykdant nedidelių skolų (iki 100 eurų) išieškojimą, taikomos supaprastintos procedūros. Skolos ir išieškojimo išlaidų suma pirmiausia nukreipiama į skolininko banko sąskaitoje esančias pinigines lėšas. Jei per 30 dienų skola neišieškoma, antstolis gali pradėti vykdyti išieškojimą bendra tvarka.
Jei nėra galimybės įteikti raginimo paštu, jis įteikiamas viešo paskelbimo būdu interneto svetainėje www.antstoliai.lt. Išimtiniais atvejais, kai yra pavojus, kad skolininkas gali paslėpti turtą, įstatymas leidžia antstoliui areštuoti turtą nedelsiant, kai tik išsiunčiamas ar įteikiamas raginimas.
Apie turto ar banko sąskaitų areštą antstoliai paprastai praneša skolininkams per tris dienas. Turto arešto aktas ir turto aprašas įteikiami išieškotojui ir skolininkui pasirašytinai arba siunčiami registruotu laišku (CPK 679 straipsnis).
Patarimas skolininkams: gavę antstolio raginimą, atsiskaitykite per nurodytą terminą. Jei tai neįmanoma, aptarkite galimybes su antstoliu. Turint skolų ir ruošiantis išvykti į užsienį, susimokėkite skolas prieš kelionę.
Turto arešto eilė
CPK 664 straipsnyje nustatyta išieškojimo iš fizinio asmens turto eilė:
- Išieškoma iš įkeisto turto
- Iš skolininkui priklausančių pinigų, turtinių teisių, vertybinių popierių, darbo užmokesčio, stipendijos ar kitų pajamų arba kilnojamojo turto
Kaip panaikinti turto areštą?
Norint panaikinti areštą anksčiau, nei jis buvo užregistruotas, susisiekite su jį uždėjusia įstaiga. Kai kuriais atvejais galima kreiptis į teismą. Areštas nuimamas tik tuomet, kai nebėra teisinio pagrindo, dėl kurio jis buvo paskirtas.
Dovanojimo sutartis
Pagal Civilinio kodekso 6.469 straipsnio 2 dalį, nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis, taip pat dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip 14500 Eur, turi būti notarinės formos. Dovanojimo sutartis yra neatlygintinė, išskyrus atvejus, kai turtas perleidžiamas tik įvykdžius tam tikras dovanotojo keliamas sąlygas (dovanojimo su sąlyga sutartis). Dovanotojas negali numatyti suvaržymų, kurie trukdytų naujajam savininkui naudotis gautu turtu.
Pagal Civilinio kodekso 6.472 straipsnį, dovanotojas turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, kai apdovanotasis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužaloja, taip pat kai apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Dovanotojas taip pat turi teisę kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo, jeigu apdovanotasis su jam dovanotu turtu, turinčiu dovanotojui didelės neturtinės reikšmės, elgiasi taip, kad kyla reali to turto žuvimo grėsmė.
Dovanojant turtą, dovanotojas sutartyje gali numatyti sąlygą, jog padovanotas turtas bus naudojamas tik tam tikram tikslui. Nustatytas tikslas negali pažeisti kitų asmenų teisių bei interesų. Gavus didelės vertės dovaną iš giminystės ryšiais nesusijusio asmens, apdovanotajam gali tekti susimokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM), skaičiuojamą nuo padovanoto turto vertės. Šio mokesčio nereikia mokėti, kai turtas yra dovanojamas sutuoktiniui, vaikui (įvaikiui), tėvams (įtėviams), broliams, seserims ar seneliams. Pajamų mokestis taip pat netaikomas, kai iš kitų gyventojų dovanojimo būdu per mokestinį laikotarpį gautų pajamų suma (vertė), neviršijanti 8 000 litų.
Santuokos nutraukimas ir turto padalinimas
Civilinis kodeksas pateikia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpciją, reiškiantį, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Atsižvelgiant į šią prezumpciją, įrodinėti reikia būtent aplinkybę, kad turtas sutuoktiniui priklauso asmeninės nuosavybės teise.
Teismo sprendimas padalyti konkretų sutuoktinių bendrą turtą reiškia konstatavimą, kad daugiau bendro turto sutuoktiniai nebeturi, todėl jie nebegalės pareikšti naujo ieškinio dėl kito turto padalijimo kaip bendrosios jungtinės nuosavybės.
Jeigu paaiškėja, kad santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas ne visas bendras turtas, taip manantis buvęs sutuoktinis turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu inicijuodamas bylos dėl santuokos nutraukimo proceso atnaujinimą.
Kaip elgtis su antstoliais: patarimai
- Bendradarbiaukite su antstoliu: tai padės išvengti papildomų nuostolių ir poveikio priemonių.
- Atsiskaitykite per nurodytą terminą: gavę antstolio raginimą, atsiskaitykite per jame nurodytą terminą. Jei tai neįmanoma, aptarkite galimybes su antstoliu.
- Žinokite savo teises: išsiaiškinkite, kokį turtą antstolis gali areštuoti, o kokio - ne.
- Apskųskite neteisėtus veiksmus: jei manote, kad išieškojimas yra neteisėtas, nedelsdami pateikite skundą antstoliui.
Atminkite, kad skolų išieškojimas yra nemalonus procesas, tačiau bendradarbiavimas su antstoliu ir žinojimas savo teisių gali padėti išvengti didesnių problemų.
Ar žmonos skolos gali būti išieškomos iš vyro turto ir - atvirkščiai? Taip, jeigu sutuoktinių turtas nėra teisiškai padalintas. Prievolės dėl santuokos netampa bendros, tačiau, asmeniui sudarius santuoką, jo turto teisinis režimas gali pasikeisti. Svarbu, ar asmenys yra nusistatę teisinį savo turto režimą vedybų sutartimi. Jeigu sutuoktiniai nebuvo sudarę vedybų sutarties ir oficialiai dar nėra nutraukę santuokos, turto teisiniam režimui taikomos bendros įstatymų nustatytos taisyklės.
Į kokį šeimos turtą nukreipiamas skolų išieškojimas? Įstatymai leidžia išieškoti vieno sutuoktinio skolas iš kito sutuoktinio lėšų, jeigu šios lėšos nėra jo asmeninė nuosavybė. Asmenine nuosavybe pagal Civilinio kodekso 3.89 straipsnį pripažįstamas iki santuokos atskirai įgytas turtas, asmeniškai paveldėtas ar dovanų gautas turtas, piniginės kompensacijos už sveikatai padarytą žalą bei kitos tikslinės piniginės išmokos, kurių negalima perleisti kitiems asmenims. Iš šios rūšies lėšų kito sutuoktinio skolos negali būti išieškomos.
Civilinio kodekso 3.110 str. 1 dalyje įtvirtinta, kad iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo, išskyrus atvejus, kai išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalis. Taigi išieškojimas galimas tik iš Jūsų sutuoktinei asmenine nuosavybe priklausančio turto arba iš bendro turto dalies, priklausančios sutuoktinei.
Tai reiškia, kad nemokaus sutuoktinio skolos atlikus tam tikras teisines procedūras gali būti išieškomos iš bet kokio šeimos turto, kuris laikomas bendrąja jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe. Bendrąja jungtine nuosavybe pripažįstamas ir darbo užmokestis - pajamos, gautos iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos. Pagal šį principą sutuoktiniui priklauso dalis kito sutuoktinio darbo pajamų ir atvirkščiai.
Pavyzdžiui, antstolis galėtų vykdyti išieškojimą iš darbo užmokesčio dalies ar kitų pajamų, kuri priklauso Jūsų sutuoktinei (t. y., skolingam asmeniui) po to, kai areštavęs tas lėšas pasiūlytų suinteresuotiems asmenims ir Jums imtis teisme jų padalinimo procedūrų. Šio dalinimo metu atitinkama lėšų dalis lieka areštuota.
Jei sutuoktinių pajamų atidalinimo procedūros per tam tikrą laiką neatliekamos, kreditorius nebegali tikėtis skolos išieškojimo būtent iš šių pajamų. Skyrybų atveju sutuoktiniai įprastai pasidalija ir prievoles, ir turtą. Teismas patvirtina šalių taikos sutartį arba savo sprendimu išsprendžia ginčą dėl prievolių kilmės ar turimo turto pasidalinimo.