Nuo Kiek Metų Galima Įsigyti Nekilnojamą Turtą Lietuvoje: Detalus Gidas

Šiame straipsnyje aptarsime visą buto registracijos procesą Lietuvoje, įskaitant būsto pirkimą, reikalingus dokumentus, mokesčius ir kitus svarbius aspektus. Taip pat išnagrinėsime, nuo kokio amžiaus asmuo gali tapti nekilnojamojo turto savininku Lietuvoje.

Nepilnamečių Nuosavybės Teisės

Nepilnametis asmuo gali turėti nuosavybės teise jam priklausančio turto, todėl buto dovanojimas yra galimas. Nepilnametis vaikas turi teisę įgyti nuosavybėn turtą, tačiau vaiko teisė valdyti, naudoti ar disponuoti nuosavybės teise turimu turtu yra ribojama. Vaikui priklausantis turtas privalo būti tvarkomas išimtinai vaiko interesais ir naudojamas tik vaiko poreikiams tenkinti: mokymui, laisvalaikiui ir pan. Visos pajamos, vaisiai, produkcija, gaunami iš vaikui priklausančio turto yra vaiko nuosavybė.

Tėvų Teisės ir Pareigos Tvarkant Vaiko Turtą

Dėl turto įgijimo ir tvarkymo nepilnamečių vardu bendru sutarimu sprendžia jų tėvai, atsižvelgdami į vaiko interesus. Savarankiškai disponuoti savo turtu asmuo gali sulaukęs pilnametystės - 18 metų amžiaus. Tačiau nepilnametis, sulaukęs 16 metų, gali būti teismo tvarka pripažintas visiškai veiksniu. Esant tokiam pripažinimui, asmuo įgyja teisę savarankiškai disponuoti savo turtu ir nesulaukęs pilnametystės.

Tėvams yra leidžiama tvarkyti vaikui priklausantį turtą uzufrukto teise, priklausomai nuo vaiko amžiaus, nes tik dėl jo vaikas negali to daryti pats. O tėvų uzufrukto teisė negali būti įkeista, parduota ar kitokiu būdu perleista ar suvaržyta, iš jos taip pat negali būti išieškoma. Vaikai neturi nuosavybės teisės į tėvų turtą, o tėvai - į vaikų turtą, nepriklausomai nuo turto rūšies ar įgijimo būdo. Taigi, vaikų ir tėvų turtas yra atskirtas, todėl vaikai už tėvų prievoles (pvz., skolas) neatsako: negali būti išieškoma nei iš nepilnamečių turto, nei iš pajamų ar produkcijos, gaunamos naudojant vaiko turtą.

Kada reikalingas teismo leidimas?

Tam tikrais atvejais tėvai, disponuodami nepilnamečio turtu, privalo gauti išankstinį teismo leidimą. Be jo, tėvai neturi teisės:

• Perleisti, įkeisti vaikų turtą ar kitaip suvaržyti teises į jį;
• Savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą;
• Sudaryti nepilnamečių vaikų turto nuomos sutartį ilgesniam nei 5 m. terminui;
• Nepilnamečių vaikų vardu sudaryti arbitražinį susitarimą (neteisminis ginčo sprendimas);
• Nepilnamečių vaikų vardu sudaryti paskolos sutartį, jeigu sutarties suma viršija keturių minimalių algų dydį;
• Investuoti nepilnamečių vaikų pinigines lėšas, jeigu jų suma viršija dešimties minimalių mėnesinių algų dydį.

Tėvai neturi teisės tiesiogiai ar per tarpininkus įsigyti vaikų turto savo nuosavybėn. Teisės tvarkyti savo vaiko turto tėvai neturi ir šiais išimtiniais atvejais:

• Kai tas turtas įgytas vaiko už savo paties uždirbtas lėšas;
• Kai turtas yra skirtas vaiko lavinimo, jo pomėgių tenkinimo ar laisvalaikio organizavimo tikslams;
• Kai turtas vaikui buvo dovanotas ar jo paveldėtas su sąlyga, kad tas turtas nebus tvarkomas jo tėvų (jam nebus nustatomas uzufruktas).

Jeigu tėvai netinkamai tvarko vaikui priklausantį turtą, darydami žalą nepilnamečio turtiniams interesams, institucijos, ginančios vaikų teises, turi teisę kreiptis į teismą ir prašyti nušalinti tėvus nuo vaikų turto tvarkymo bei reikalauti iš tėvų dėl netinkamo turto tvarkymo padarytos žalos atlyginimo. Dėl žalos atlyginimo į teismą per atstovą gali kreiptis ir nepilnametis.

Būsto Pirkimas Lietuvoje

Užsieniečiai, nepriklausomai nuo jų pilietybės, paprastai gali įsigyti nekilnojamąjį turtą Lietuvoje be specialaus leidimo iš vietos valdžios institucijų. ES piliečiams nėra jokių apribojimų, tačiau ne ES piliečiams gali būti tam tikrų ribojimų, ypač kalbant apie žemės įsigijimą.

SVARBU: Šiuo metu Rusijos piliečiams, neturintiems leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje, draudžiama pirkti nekilnojamąjį turtą Lietuvoje.

Nekilnojamojo turto kainos Lietuvoje pastaruoju metu sparčiai auga. Kainos priklauso nuo miesto, jo rajono, buto būklės, dydžio ir kitų veiksnių, tokių kaip šildymo sistema bei atstumas nuo darželių ir mokyklų.

Nekilnojamojo Turto Kainos Lietuvoje (2024 m. liepos mėn. duomenys)

Jei ieškote modernaus ~50 kv. m naujos statybos buto prestižinėje Vilniaus vietoje, galite tikėtis, kad kaina viršys 200 000 EUR.

Būsto Pirkimo Procesas

Nekilnojamasis turtas gali būti parduodamas tiesiogiai savininko arba per nekilnojamojo turto agentūrą, atstovaujančią savininkui. Įsigyjant būstą yra pasirašoma pirkimo-pardavimo sutartis. Yra du mokėjimo variantai: nuosavos lėšos arba banko suteikta būsto paskola. Atkreipkite dėmesį, kad pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta, o nuosavybę reikia užregistruoti Registrų centre.

Perkant nekilnojamąjį turtą Lietuvoje reikės sumokėti notaro mokestį, kuris sudaro 0,45% nuo sandorio sumos. Taip pat bus papildomų mokesčių už turto teisinio statuso patikrinimą įvairiuose registruose, pavyzdžiui, dėl esamų hipotekų. Notaras, tvarkantis jūsų sandorį, suteiks tikslią informaciją apie šias papildomas išlaidas. Be to, teks sumokėti už įsigyto turto registravimą Registrų centre. Mokestis priklauso nuo registruojamo turto tipo, rinkos vertės ir registracijos termino (trumpesnis registracijos laikotarpis - didesnis mokestis).

SVARBU: Nekilnojamojo turto įsigijimas nesuteikia teisės gyventi Lietuvoje.

Dokumentai, Reikalingi Parduodant Butą

Norint parduoti butą, visų pirma reikėtų įsitikinti, ar tikrai galite jį parduoti, ar turite visus sandoriui reikalingus dokumentus, ar gausite notaro leidimą butą parduoti (jei turite nepilnamečių vaikų). Pateikiame sąrašą dokumentų, kurių reikia parduodant butą:

• Turto įgijimo dokumentas (pirkimo-pardavimo sutartis, paveldėjimo teisės liudijimas, dovanojimo sutartis, teismo sprendimas ir pan.).
• Buto kadastrinių matavimų byla, kurioje yra buto planas ir kiti namo techniniai duomenys.
• Galiojantis asmens tapatybės dokumentas.
• VĮ Registrų centro išrašas.
• Jei turite nepilnamečių vaikų ir parduodamas butas yra vienintelis šeimos nekilnojamasis turtas - notaro leidimas butą parduoti (nuo 2023 m. sausio).
• Jei butas yra įkeistas kredito įstaigai - kreditoriaus leidimas parduoti.
• Sklypo planas (jei butui ar pastatui priklauso ir sklypas).
• Jei butas priklauso keliems bendraturčiams - sandoryje turės dalyvauti ir kiti bendraturčiai, sutinkantys su parduodama kaina. Jiems taip pat būtini galiojantys asmens tapatybės dokumentai.
• Jei parduodate Jums priklausančią buto dalį - notarui turėsite pateikti kitų bendraturčių atsisakymus pirkti Jūsų turtą.
• Jei esate susituokęs - sutuoktinio sutikimas parduoti.
• Jei esate išsituokęs - ištuokos liudijimas ir teismo sprendimas dėl turto padalijimo. Jei tokio sprendimo nebuvo - buvusio sutuoktinio sutikimas parduoti.
• Energetinio naudingumo sertifikatas, kurį įprastai užsako notaras.
• Namo administratoriaus arba namo bendrijos pažyma apie tai, kad neturite skolų. Jei namas yra renovuotas ir mokate renovacijos kreditą dalimis - bus reikalinga pažyma apie renovacijos kredito likutį, kurį perims Jūsų buto pirkėjas. Galimas susitarimas ir kitoks - kad Jūs pilnai padengiate renovacijos kredito likutį.

Tai yra bendrinių dokumentų sąrašas, kurie reikalingi standartinėse situacijose. Jei situacija keblesnė, pvz., butas yra areštuotas antstolių, turi uzufruktą ar priklauso nepilnamečiam asmeniui - bus reikalingi papildomi dokumentai buto pardavimui. Tik didelę patirtį turintis NT brokeris atsakys tiksliai, kokių dokumentų reikia parduodant Jūsų butą.

Gyventojų Pajamų Mokestis (GPM) Parduodant Nekilnojamąjį Turtą

Parduodate savo nekilnojamąjį turtą? Ar žinote, kad gali tekti susimokėti gyventojų pajamų mokestį? Tie 15 proc. kartais labai keičia visą pardavimo tvarką ir situaciją, todėl šiandien norėtume priminti kelias situacijas, kada mokesčių mokėti NEREIKIA. Taigi, 15 proc. nuo parduodamo NT lieka jums. Galite tai vadinti sutaupymu arba mokesčių optimizavimu. Kai kas norėtų tai pavadinti mokesčių vengimu, tačiau tai nėra visiškai teisinga.

VMI sako aiškiai: jeigu jūsų nekilnojamas turtas yra 10 ir daugiau metų senumo, jį parduodami gyventojų pajamų mokesčio neturite mokėti. Kitaip sakant, jei butą įsigijote 2007, o šiais metais norite jį parduoti, galite būti ramūs - GPM mokėti nereikės, nes butui yra jau 12 metų. Jis pora metų senesnis, nei numatytas 10 metų terminas.

Jeigu ketinate parduoti butą ar namą, kuriame gyvenote kiek trumpiau, nei 2 metus, mokesčių mokėti nereikės tik su vien sąlyga - už pajamas, kurias gausite pardavę tokį būstą per 12 mėnesių turite pirkti kitą būstą, nesvarbu, ar Lietuvoje, ar kitoje ES šalyje. Paprasčiau kalbant - mokesčių mokėti nereikia, jei butą parduodate ir iš karto perkate namą, kuriame tikrai gyvensite. Per metus laiko galima įsirengti namą ar butą nuo nulio. Tokia situacija yra labai dažna, nes būtent taip pagausėjus šeimai elgiasi tūkstančiai NT savininkų. Maža smulkmena: tai privaloma abiem sutuoktiniams, ypač, kai jie abu nurodyti kaip būsto savininkai.

Pirmiausia reiktų paaiškinti, kaip skaičiuojamas mokestis, kurį turite sumokėti parduodami savo NT. 15 proc. gyventojų pajamų mokestis yra skaičiuojamas nuo jūsų gauto pelno už parduotą NT.

Gyvenamosios Vietos Deklaravimas

Gyvenamosios vietos deklaravimas yra privalomas visiems Lietuvos Respublikos piliečiams be išimties. Ir tai ne tik formalumas, bet ir teisiškai reikšmingas veiksmas, turintis įtakos įvairioms sritims. Elektroninis būdas deklaruoti gyvenamąją vietą yra patogiausias.

Kam Reikalingas Gyvenamosios Vietos Deklaravimas?

Deklaruotos gyvenamosios vietos adresus savo veikloje naudoja Lietuvos paštas, pagalbos tarnybos ir viešos institucijos. Gyvenamosios vietos deklaravimas - tai oficialus pranešimas valstybei apie savo faktinę gyvenamąją vietą. Jis reikalingas dėl:

• Socialinių išmokų ir paslaugų: gyvenamosios vietos deklaravimas yra būtinas norint gauti įvairias socialines išmokas, pavyzdžiui, motinystės išmokas, vaiko pinigus, socialines pašalpas ir kt.
• Rinkimų teisės.

Kada Reikia Deklaruoti Gyvenamąją Vietą?

Deklaruoti savo gyvenamąją vietą būtina persikėlus į kitą būstą, pakeitus miestą, grįžus iš svetur, bei visais kitais atvejais. Gyvenamąją vietą deklaruoti reikia per 30 dienų nuo faktinio atvykimo į naująją gyvenamąją vietą.

Kaip Sužinoti Savo Deklaruotą Gyvenamąją Vietą?

Paprasčiausias būdas sužinoti savo deklaruotą gyvenamąją vietą yra prisijungus prie Registrų centro savitarnos, horizontalioje menių juostoje pasirinkti Gyventojų registras, tuomet vertikalioje meniu juostoje pasirinkti Susipažinimas su savo duomenimis Gyventojų registre ir paspausti mygtuką Susipažinti.

Nuomininko Teisės Deklaruojant Gyvenamąją Vietą

Taip, nuomininkas turi teisę deklaruoti gyvenamąją vietą nuomojamame bute. Nurodytu dokumentu, patvirtinančiu asmens teisę gyventi patalpoje, yra laikomas ne tik patalpos savininko sutikimas, bet ir patalpų nuomos sutartis.

Nuomininkas taip pat turi teisę paprasta rašytine forma sudarytą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį įregistruoti nekilnojamojo turto registre be atskiro buto savininko sutikimo.

tags: #nuo #kiek #metu #galima #isigyti #nekilnojamo