Kiekvienas iš mūsų bent retsykiais patiria nerimą - nemalonią emocinę būseną, kuri apima visą jausmų spektrą. Kai nerimaujame - mes jaučiame įtampą, neramumą, nuojautą, kad gali nutikti kas nors negero, tarsi laukiame vidinio ar išorinio pavojaus.
Tačiau tam tikrais atvejais nerimas gali pavirsti patologine būsena, sutrikimu. Kuomet žmogui atsiranda neurotinis sutrikimas, kuriam būdingas labai stiprus, padidintas nerimavimas, kylantis be aiškių priežasčių ar aplinkybių - diagnozuojamas generalizuotas nerimo sutrikimas.
Generalizuotas nerimo sutrikimas
Žmonės, kuriems yra generalizuoto nerimo simptomų, dažnai tarsi laukia kažkokios katastrofos ir negali sustoti nerimauti dėl savo sveikatos, pinigų, šeimos, darbo ar mokslų. Tipiškai toks nerimas yra nelabai realistiškas ar neatitinka esamos situacijos. Sutrikimą turintis žmogus taip nuolat nerimauja, kad įprasti kasdieniai dalykai tampa nuolatinio pergyvenimo ir baimės šaltiniu.
Dažniausiai šis sutrikimas prasideda vaikystėje ar paauglystėje ir dažniau pasireiškia vyrams nei moterims. Nerimo sutrikimas paprastai paveikia tiek mąstymą, tiek fizinę būklę. Žmonės, turintys generalizuotą nerimo sutrikimą, gali skųsti ir kitais nerimo sutrikimais (tokiais kaip panikos, obsesiniu - kompulsiniu sutrikimu ar fobijomis). Nerimas yra labai dažnas depresijos palydovas.
Nerimo sutrikimų priežastys
Dažniausiai yra gana sunku nustatyti tikslią priežastį, nes nerimo sutrikimo atsiradimui įtakos gali daryti daug faktorių. Pastebima, kad sutrikimas neretai pasikartoja skirtingose kartose, todėl yra prielaidų, kad čia svarbūs genetiniai veiksmai. Labai svarbus veiksnys yra ir įvairios traumos, stresą keliančios situacijos ir įvykiai. Pavyzdžiui - smurtas, mylimų žmonių netektys, skyrybos, darbo netekimas, mokyklos keitimas.
Taip pat yra pastebima, kad alkoholis, kofeinas, nikotinas - taip pat gali turėti įtakos sutrikimo atsiradimui arba jau turimo sutrikimo paaštrėjimui. Kitaip tariant - net tokie produktai kaip kola, kava ar šokoladas - gali turėti neigiamos įtakos.
Įgūdžiai susidoroti su nerimu ar depresija 13/30 Kaip apdoroti emocijas
Diagnostika ir gydymas
Sutrikimas dažniausiai diagnozuojamas medicininės apklausos bei fizinio ištyrimo būdu (tiriama kokia yra fizinių simptomų, skausmų priežastis - ar yra medicininių priežasčių). Pagrindiniai gydymo būdai - psichoterapija ir gydymas vaistais. Medikamentinis gydymas paprastai efektą duoda gana greitai, tačiau siekiant, kad priepuoliai nepasikartotų - jis gali užtrukti iki pusės metų. Tuo tarpu, jeigu gydoma tik psichoterapija - gali prireikti nuo mėnesio iki metų kol būklė pastebimai pagerės.
Net ir taikant gydymą, nerimo sutrikimo simptomai retkarčiais gali sugrįžti.
Nerimas ir depresija
Depresija gali pakirsti Jūsų savosios vertės išgyvenimą. Galite jaustis beverčiai ar nesėkmingi viskame, ko imatės. Galite nuolat galvoti apie tai, kaip Jums nesiseka ir kaip viską sugadinate, vėl ir vėl mintyse sukti sunkias patirtis, nesėkmes ar netobulumus.
Pastebėta, kad depresiją skirtingai gali patirti vyrai ir moterys. Vyrai be padidinto irzlumo dažniau patiria tai, kas nėra tradiciškai siejama su depresija. Priimti bet kokius sprendimus, skaityti ar net žiūrėti televizorių gali tapti varginantis užsiėmimas, nes tampa sunku aiškiai mąstyti ir sekti įvykių eigą.
Susiduriant su depresija Jūsų apetitas ir svoris gali labai pasikeisti. Vieniems žmonėms apetitas tampa daug didesnis ir nuolat norisi užkandžiauti, ypatingai traukia riebus ar saldus maistas. Atitinkamai pradeda didėti ir svoris. Kiti - atvirkščiai, praranda apetitą, maistas tampa beskonis ir atgrasus ir valgyti tenka beveik per prievartą.
Patiriant depresiją itin dažnai sutrinka žmogaus miegas. Gali pasikeisti miego kokybė ir kiekybė. Gali būti keli variantai. Labiausiai tipiškas - sunku užmigti vakarais ir ramiai išmiegoti visą naktį, prabundate 3-5 val. ryto ir nebegalite užmigti. Taip pat gali būti, kad nuolat jaučiatės pavargęs ir mieguistas, jokių sunkumų užmigti neturite, bet net jei miegate 10-12 val. per parą, atsikeliate pavargęs ir be jėgų.
Paauglių nerimas
Nerimą galima apibūdinti kaip būseną arba bruožą. Nerimo jutimas tam tikru momentu, neretai stresinėse situacijose vadinamas būsena. Ilgai ar net visą gyvenimą trunkantį nerimą vertiname kaip bruožą, būdingą asmenybės sutrikimui. Pauglystė yra pats sudėtingiausias amžiaus periodas - perėjimas iš vaikystės į suaugusio žmogaus gyvenimą.
Pagrindinės nerimo priežastys paaugliams:
- Genetinis komponentas: Polinkis į nerimą gali būti paveldimas iš tėvų.
- Skaudūs patyrimai: Artimo žmogaus netektis, tėvų skyrybos, artimos draugystės praradimas.
- Socialinis spaudimas: Pritapimas prie grupių, reakcijos.
- Akademinis spaudimas: Dideli tėvų, mokytojų ir bendraamžių lūkesčiai.
- Technologijos ir socialiniai tinklai: Pripažinimo siekimas, kritika.
Kaip padėti paaugliui?
- Kurti struktūrizuotą ir saugią aplinką.
- Bendrauti su mokytojais.
- Skatinti pasitikėjimą ir savarankiškumą.
- Skatinti fizinį aktyvumą.
- Kontroliuoti ir riboti naudojimosi išmaniaisiais įrenginiais laiką.
Jeigu savipagalbos priemonės neveikia, nerimo būsena tęsiasi per ilgai įtakodama kasdienes veiklas, reikėtų kreiptis pas specialistus.
Nerimo sutrikimų formos
Patirdami nerimo sutrikimus žmonės jaučia baimę ir nerimą, tačiau gydytoja psichiatrė pabrėžia, kad ne visų emocinių būklių, kurioms būdingi šie pojūčiai, reikia vengti. Jeigu be priežasties jaučiamas patologinis nerimas iš tiesų yra grėsmingas ir sutrikdo žmogaus psichosocialinę veiklą, tai fiziologinis nerimas, kurį jaučiame prieš svarbius įvykius (egzaminą, darbo pokalbį ir kt.), yra natūrali žmogaus reakcija bei padeda susidoroti su iškilusiomis problemomis.
Nemažai žmonių pasireiškia generalizuotas nerimo sutrikimas, kai pacientas jaučia nuolatinį nerimą, nesusijusį su jokiomis išorinėmis aplinkybėmis ar vieta. Tuomet žmonės jaudinasi dėl savo ar artimųjų sveikatos, nerimauja, kad nepatektų į nelaimingą atsitikimą ar nesusirgtų sunkia liga, bei nuolat yra nervingi, jiems svaigsta galva, jaučia silpnumą, raumenų įtampą ar diskomfortą skrandžio srityje.
Nerimas ir pasąmonė
Mūsų protas sudarytas iš racionalios ir neracionalios dalių. Racionaliai mes mąstome kasdien, apdorojame informaciją ir priimame sprendimus. Atrodo to pakanka. Tačiau iš tiesų mus valdo pasąmonė. Geresnis pavyzdys būtų įsivaizduoti pasąmonę kaip lėlininką, o sąmonę ir žmogų kaip lėlę, tampomą už virvučių.
Mūsų kultūroje pasąmonės terminas nėra taip plačiai naudojamas, kaip kitas labai panašią reikšmę turintis žodis - nuojauta. Apie nuojautą esame girdėję ar skaitę kiekvienas. Populiarioji kultūra nuojautą laiko kažkuo magišku. Žmonės gerai įvaldę naudotis nuojautos teikiamomis privilegijomis save ima vadinti žyniais, raganomis ir pan. Nuojauta yra pasąmonės balso išraiška, labai galingas ginklas, jei išmoksime teisingai juo naudotis.
Simptomai
Nerimo psichologiniai simptomai: grėsmės ir baimės jausmas, padidėjęs dirglumas, panika, bloga nuojauta, siaubo jausmas, nerimas dėl smulkmenų, sumažėjęs dėmesys, negebėjimas atsipalaiduoti, priimti sprendimus, ambivalentiškumas, sutrikusi judesių koordinacija.
Nerimo somatiniai simptomai: galvos skausmas ir svaigimas, sulėtėjęs mąstymas, svaigulys, smaugimo jausmas, burnos sausumas, hiperventiliacija (dažnas arba gilus kvėpavimas), dusulys, mirties nuo uždusimo baimė, krūtinės skausmas, tachikardija, pilvo skausmai, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, sutrikusi lytinė funkcija, padažnėjęs šlapinimasis, krūpčiojimas, nenustygimas vietoje, įtempti raumenys, virpulys, drebulys, raumenų skausmas, parestezijos (tirpimo, niežėjimo ir kitų nesamų dirgiklių tariamas jutimas), kojų ir bendras silpnumas, greitas nuovargis, šaltkrėtis, hiperhidrozė (pernelyg gausus prakaitavimas).
Pagalba sau
- Nekovokite su savo pojūčiais - jaučiamas baimės jausmas iš tikro nereiškia jokio pavojaus jums, ir priepuolis praeis per keletą minučių.
- Atsipalaiduokite, kai tik pajaučiate pirmus panikos priepuolio požymius - tam gali padėti kvėpavimo kontrolės pratimai, relaksacijos technikos, meditacija.
- Jei priepuolis įvyksta tam tikroje dirginančioje aplinkoje (triukšmas, tvankuma ar kt.), patartina paieškoti ramesnės vietos.
Kaip padėti žmogui, kuris patiria panikos priepuolį:
- Būkite su žmogumi ir išlikite ramus.
- Nespėliokite, ko reikia žmogui, geriau paklauskite.
- Kalbėkite su žmogumi trumpais, aiškiais sakiniais.
- Padėkite patiriančiam priepuolį nuraminti kvėpavimą.
Specifinės fobijos rūšys:
- Gyvūnų fobija (šunų, pelių, varlių, vorų, gyvačių ir kt.)
- Natūralios aplinkos fobijos (tamsos, griaustinio, aukščio, vandens ir kt.)
- Kraujo, injekcijų, sužeidimo baimė
- Situacinės fobijos (uždaros erdvės, skrydžių, lėktuvų, vairavimo ir kt.)
- Kitos fobijos
GNS simptomai:
- Nerimas.
- Dirglumas.
- Raumenų įtampa.
- Sutrikęs miegas.
- Nuovargis.
- Sunkumas susikaupti.
GNS diagnozėrašoma, jei nėra nuotaikos ar psichozinio sutrikimo, šios nerimo būsenos priežastis nėra kitas sutrikimas.
Pacientas dažnai junta baimę, kad jis ar jo artimieji netrukus susirgs, arba įsivaizduoja, kad gali kažkas negera įvykti. Dažniau serga moterys, kurias neretai ištinka stresas.