Ne vienas lietuvaitis dažnai pasvajoja apie namus prie jūros, o Lietuvai tapus nepriklausoma valstybe ir plačiai atsivėrus sienoms, dažnas lietuvis įgijo galimybę įsigyti savo svajonių namus atostogoms ar nuolatiniam gyvenimui šalies kurortuose.
Nekilnojamojo turto ekspertai vienbalsiai sutaria, kad būstas šalia ar vos tolėliau nuo jūros yra gana gera investicija. Pasak NT profesionalų, pajūryje būstus žmonės aktyviausiai perka Palangoje, Klaipėdos mieste, Neringoje.
Gana didele paklausa išsiskiria tarp Klaipėdos ir Palangos esanti Kretinga. Su nekilnojamuoju turtu 12 metų dirbanti kretingiškė MB Invest NT vadovė Rosita Jonkuvienė teigė, kad per jos darbo patirtį kainos nė sykio nekrito, o tik kilo.
„Šiuo metu naujos statybos namai ypač pabrango dėl infrastruktūros mokesčio, sudėtingumo įsigyti žemės sklypą, kuriame būtų galima statyti namą, todėl, kad, išduodant statybos leidimą, atsirado sąlyga įsirengti centralizuotus vandentiekio ir nuotekų tinklus, nesvarbu, jie yra už 30 ar už 600 m. Todėl naujos statybos kainos ir kyla“, - akcentavo R. Jonkuvienė.
Anot jos, populiariausias nekilnojamasis turtas šiuo metu yra 80 kv. m ploto namai su 6-8 arų žemės sklypu.
„Pirkėjai ieško naujos statybos butų Kretingoje, o pasiūla labai maža. Su nuomojamais butais taip pat yra sudėtinga situacija, nes pasiūlos nėra, o paklausa didelė. Senesnės statybos butų pasiūla Kretingoje taip pat labai nedidelė. Ypač greitai nuperka 1 kambario butus antrame, trečiame aukšte.
Daug jaunų šeimų įsigyja turtą Kretingoje, nors patys yra klaipėdiečiai. Taip pat turiu nemažai klientų, kurie, pardavę butą Palangoje, perka namą Kretingoje“, - sakė R. Jonkuvienė, pridūrusi, kad pasinaudojusios valstybės parama pirmam būstui įsigyti, jaunos šeimos iš Vilniaus perkasi namus Kretingoje.
Pašnekovė džiaugėsi, kad nemaža dalis jos klientų, grįžusių iš Norvegijos, Airijos, Jungtinės Karalystės ir kitų šalių, šią vasarą įsigijo nekilnojamojo turto ar vis dar jo ieško.
Šaltas vėlyvas pavasaris gerokai pavėlino ir medkopį, vadinasi, medaus mėgėjai vėliau ragavo ir šviežio šiųmetinio medaus. Bitininkai jau baigia „išvalyti“ korius - išsukti iš rapsų suneštą medų.
- Nors pavasaris ir vasaros pradžia geru oru nelepino, bet dienos, kai buvo šilta, tikrai buvo geros bitėms rinkti nektarą. Kiek teko pasikalbėti su draugijos bičiuliais, tai dauguma suko rapsų medų, nors yra ir kitokio medaus - pienių, sodų, pas kai kuriuos bičiulius - netgi pavasarinio tamsesnio miško augalų medaus.
Dauguma bitininkų, išsukę rapsų medų, dabar laukia vasaros žiedų - aviečių, liepų, pievų... Dar vėliau, kas bites vežioja į ganyklas, sulauks žydinčių grikių, rudeniop - garstyčių, juodųjų ridikų, miško augalų.
Rapsų medus tikrai nėra prastas - tik reikia jam atrasti vietą. Taip, jis greičiau kristalizuojasi, taip, jis yra baltos spalvos, turi šiek tiek kitokią konsistenciją. Bet tuo jis ir yra išskirtinis! Jį ypač mėgsta vokiečiai, bet, norint jį tiekti vartotojams Vokietijoje, reikėtų atlikti tinkamus tyrimus ir turėti didelius kiekius tokio medaus.
Mes, „Bičiuliukai“, džiaugiamės, turėdami tokio medaus, nes galime rekomenduoti jį tiems pirkėjams, kurie užsiima kulinarija ir konditerija, nes rapsų medus neturi ryškaus specifinio kvapo, tad labai tinka kepiniams, gaminant įvairius padažus, mišinius ir panašiai.
Taip pat rekomenduojame vietoje cukraus rapsų medų naudoti trinant ir šaldant uogas - braškes, avietes, mėlynes ir kitas. Na, o šiemet, kadangi buvo šaltokas pavasaris, rapsų medus labai pasiteisino skatinant ir auginant bičių šeimas pavasariui, ypač - Buckfast veislės bites.
Tiesiog ruošdami skatinamąjį sirupą vietoje cukraus naudojome būtent pernykštį rapsų medų - bitės džiaugėsi, kad gavo medaus, o ne cukraus.
Kretingoje ne per seniausiai lankėsi nacionalinė Airijos televizija. Pačios populiariausios kelionių laidos kūrybinė komanda negailėjo pagyrų Kretingai ir rajonui. Juos sužavėjo, kaip jie patys sakė, neįtikėtina švara ir tvarka mieste, gili krašto istorija.
Nacionalinės Airijos televizijos kelionių laidos komanda į mūsų kraštus atvyko Kretingos rajono, Palangos, Klaipėdos miesto ir Neringos turizmo centrų ir savivaldybių iniciatyva. Bendrame projekte airiams itin įdomi pasirodė Kretinga - čia jie pasirinko lankyti ir filmuoti net kelis objektus.
„Tai, kad Kretinga tampa įdomi ne tik mūsų šalies, bet ir užsienio žiniasklaidai, yra didelės, darniai dirbančios komandos nuopelnas. Kretingos rajono Švietimo centras, jam priklausantis Turizmo informacijos centras, Savivaldybė turi vieningą požiūrį ir dėl to pasiekiame puikių rezultatų.
Mums visiems svarbu, kad Kretingos kraštas vis labiau populiarėtų tarp keliautojų ir būtų kuo gausiau lankomas. Prie šio tikslo prisideda ir mūsų rajono verslininkai. Kai reikia priimti svarbius svečius, nuomonės formuotojus, žiniasklaidos atstovus, verslininkai visada atskuba į pagalbą ir visi iš mūsų krašto išvyksta sužavėti svetingumo“, - kalbėjo Kretingos rajono švietimo centro direktorės pavaduotoja turizmui Rita Beržanskienė.
Pasak jos, Airijos nacionalinės televizijos laida „High Road, Low Road“ yra viena populiariausių kelionių laidų Airijoje. Ją žiūri daugiau negu 400 tūkst. žiūrovų.
Panašios koncepcijos laida buvo filmuojama ir Lietuvoje. Kiekvienoje laidos serijoje į pasirinktą vietą leidžiasi dvi garsenybės. Viena keliauja pigiu maršrutu, kita - brangesniu. Į Kretingą su nacionalinės Airijos televizijos komanda taip pat atvyko dvi garsenybės.
Tai - Airijoje puikiai žinomi žmonės, kurių tapatybės kol kas atskleisti negalima. „Nors ir garsenybė, Kretingoje filmavęsis žmogus buvo labai mielas ir paprastas. Kartu su filmavimo komanda dirbo itin profesionaliai. Labiausiai juos sužavėjo švara Kretingos gatvėse, žaluma - nors Airija juk taip pat žalia šalis. Labai jautriai jie reagavo į mūsų istoriją“, - pasakojo R. Beržanskienė.
Vyriausybė pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) parengtiems įstatymų pakeitimams, kurie pašalins galimybę imti iš pacientų priemokas už tas sveikatos priežiūros paslaugas, už kurias jau sumokėjo Privalomojo sveikatos draudimo fondas (PSDF). Ministras Pirmininkas Gintaras Paluckas įsitikinęs, kad reikalavimas papildomai sumokėti yra neteisėtas ir nesąžiningas.
Tad, atsižvelgdama į pacientų nusiskundimus, Vyriausybė siūlo naikinti priemokas - mokamas paslaugas atskirti nuo valstybės apmokėtų paslaugų. Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė įsitikinusi, kad, norint sąžiningos viešojo ir privataus sektorių partnerystės, darbas turi vykti vienodomis sąlygomis, tačiau šiuo metu jos yra užtikrinamos ne visur ir ne visada.
Pasak ministrės, pasitaiko nemažai atvejų, kai pacientai, turėdami siuntimą, kreipiasi į privačią gydymo įstaigą, sudariusią sutartį su Valstybine ligonių kasa ir teikiančią PSDF lėšomis apmokamas paslaugas, bet už paslaugą vis tiek turi sumokėti papildomą mokestį ar net visą paslaugos mokestį. Ministrė M. Jakubauskienė kalbėjo, kad papildomi mokėjimai kai kuriose gydymo įstaigose būna pristatomi kaip neatsiejama paslaugos dalis, pavyzdžiui, kaip vadybininko arba komforto paslaugos, ir pacientas negali jų atsisakyti.
Pacientams motyvuotai nepaaiškinama, kodėl už jas privalu mokėti papildomai, jeigu visa paslauga jau yra apmokėta PSDF lėšomis. M. Jakubauskienės teigimu, tokia dvigubo apmokestinimo praktika, kai už sveikatos priežiūros paslaugas sumoka ir valstybė, ir pacientas, iškreipia visą sveikatos sistemą ir pažeidžia socialinio teisingumo principus.
Pacientas, kuris turi galimybę papildomai susimokėti, įgyja galimybę „apeiti“ eilę ir greičiau gauti paslaugą, o negalintis susimokėti yra nustumiamas toliau į eilės galą. Taigi paslaugos tampa greičiau prieinamos tiems, kas gali susimokėti, o ne tiems, kam jų labiausiai reikia.
BNS užsakymu pernai atliktos „Vilmorus“ apklausos duomenimis, 51,3 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad Regionų ministerija nereikalinga. Penktadalis - 21 proc. žmonių - pritarė, kad Regionų ministerija reikalinga. Dar beveik trečdalis - 27,7 proc. Valstybės biudžete karštligiškai ieškoma papildomų lėšų gynybos stiprinimo poreikiams, skelbiamas vajus biurokratijai, jungiamos kai kurios biudžetinės įstaigos, kivirčijamasi dėl visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio ir t. t., tačiau pinigų stygiaus akivaizdoje pernai Regionų forume subrendusios minties šalyje įkurti Regionų ministeriją neatsisakoma.
Nors norminiai aktai ministerijai steigti jau rengiami, tačiau viešojoje erdvėje tebediskutuojama, ar dar viena Lietuvos Vyriausybės institucija bus panacėja įgyvendinant regionų politiką, ar tik biurokratijos plėtra ir dar vienas šašas ant mokesčių mokėtojų pečių? Iki šiol nėra tiksliai įvardijama, kiek kainuotų tokios ministerijos steigimas.
LR prezidento Gitano Nausėdos ambicinga idėja įsteigti naują ministeriją, atsakingą už regionus, pirmiausia siejama su noru sustiprinti nacionalinę regioninę politiką ir užtikrinti įvairių sektorių veiksmų dermę skirtinguose Lietuvos kraštuose. Tai esą galėtų prisidėti prie tolygesnės šalies plėtros, mažinant socialinę ir ekonominę atskirtį tarp didmiesčių ir periferijos.
Prezidentūra ir Vyriausybė akcentuoja, kad ministerijai būtų patikėta formuoti „horizontaliąją“ regionų politiką, kuri kol kas „išsibarsto“ tarp atskirų žinybų, todėl bendro regiono interesus vienijančio požiūrio neretai pasigendama. Esą šiuo metu regioninės plėtros politikoje nėra lyderio poziciją užimančios ministerijos: regioninė politika išblaškyta tarp ministerijų ir institucijų.
Taip pat tikimasi, kad naujoji institucija užtikrintų sklandesnį ES fondų ir investicijų valdymą. Vienoje vietoje sukaupus svarbiausias regionų plėtros funkcijas, būtų paprasčiau koordinuoti projektus, o savivaldybėms - efektyviau planuoti vietos raidą ir siekti finansinio savarankiškumo.
Kritikai, žiūrėdami į kitų šalių patirtį, perspėja, kad tikrasis iššūkis slypi ne tiek teisiniame mechanizme, kiek administraciniame pasirengime ir aiškiuose galios perdavimo principuose. „Be to, būtinas politinis nuoseklumas: paprasta steigimo deklaracija problemų neišspręs, jei ministerijai nebus suteikti aiškūs įgaliojimai ir atitinkamas finansavimas“, - samprotauja Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto dėstytojas dr. Arūnas Burlinskas.
Nuo Žibininkų Venecijos akligatvio kvartalo iki Palangos - 5 km. Uždarame Venecijos akligatvio individualių namų kvartale daugiau statybų nebus. Čia įsigijus namą, lieka pagal savo skonį, finansines galimybes užbaigti jo vidaus apdailos darbus.
Kvartalo namų kiemai išgrįsti trinkelėmis, sodybose pasėtos vejos, pasodinta pušų. Namai turi dideles medines su stogu arba trinkelėmis grįstas terasas. Venecijos akligatvio namai - mūriniai su keraminių čerpių stogais, pagal pastato energijos suvartojimą - A+ ir A++ klasės.
Namai yra vieno aukšto 162 kv. m, vieno aukšto su mansarda 213 kv. m, dviejų aukštų 240 kv. m, visi turi garažus automobiliams.
„Venecijos akligatvio Žibininkuose namų pardavimą, rezervaciją pradėjome neseniai, jau yra juos įsigijusių ir gyvenančiųjų. Tai daugiausia didmiesčių žmonės, bėgantys nuo urbanizacijos triukšmo, kitų blogybių“, - teigė Venecijos kvartalo namus parduodančios „NT Burė“ įmonės brokeris Darius Šimkus, pažymėjęs, kad Žibininkų Venecijos akligatvyje namus jie perka gyventi nuolat ir kaip būstą poilsiui.
Vieta patraukli ne vien dėl ranka pasiekiamo Baltijos pajūrio, šalia yra didžiausio Vakarų Lietuvoje poilsio ir sveikatinimo „Atostogų parkas“, HBH pramogų kompleksai, lauko teniso, podelio kortai, žirgynas, „Cable 313“ vandenlenčių parkas, netoli Palangos oro uostas, Kretingos geležinkelio stotis ir Klaipėdos uostamiestis.
Kaip auginti ridikėlių svogūnėlius „BE LAPŲ“ mažose erdvėse, konteineriuose ar žemės lysvėse: dviejų minučių TRG patarimai
„Kai mano 20 metų senumo Ukrainoje pagamintas automobilis „Slavutič“ ima gesti, žmona šaiposi: nenorėjai dovanų elektromobilio, tai ir kentėk, nesiskųsk“, - juokėsi 67 metų Kopankų kaimo seniūnaitis Olegas Čumakas.
Spėjama, kad kaimo laukuose esančio ličio, kuris yra naudojamas telefonų, mašinų ir kitokių akumuliatorių gamyboje, vertė siekia kelis milijardus eurų. Šis telkinys buvo pavadintas Polohivkos vardu, nes prie gretimo Polohivkos kaimo gausiausiai ir rasta ličio.
Geologai dar prieš pusšimtį metų nustatė, kad Ukrainos teritorijoje keturiose vietose yra ličio telkiniai. Du iš jų - Zaporižės ir Donecko regionuose - šiuo metu jau yra Rusijos okupuotose teritorijose. Didžiausias telkinys yra būtent Polohivkos, tačiau litis čia randamas 500-600 metrų gylyje, todėl spėjama, kad įrengti šachtą kainuotų apie ketvirtadalį milijardo JAV dolerių.
Kiek tiksliai ličio yra Polohivkos telkinyje, nežinoma. Anksčiau buvo skelbiama, kad 0,7 mln. tonų, tačiau dabar kai kurie ekspertai nurodo kelis kartus didesnį kiekį.
| Regionas | Populiariausias NT | Ypatybės |
|---|---|---|
| Kretinga | 80 kv. m namai su 6-8 arų sklypu | Aukštos naujos statybos kainos, maža butų pasiūla |
| Žibininkai (Venecijos akligatvis) | Individualūs namai | Uždaras kvartalas, šalia pajūris ir pramogų kompleksai |