Nuo kokios sumos paslaugų sutartis turi būti rašytinė pagal Civilinį kodeksą?

Sudaryti sutartį gali prireikti bet kuriam išsilavinusiam žmogui, nes beveik kiekvienas žmogus savo gyvenime tikriausiai ne kartą susiduria su sutarties sudarymu, ar dėl jos iškylančiais klausimais. Mokėti, kaip teisingai sudaryti sutartį, kad po to nebūtų nesusipratimų ar neliktum apgautas, yra būtina ne tik teisininkui, verslininkui ar draudimo bendrovės agentui. Taigi, mano pasirinkta baigiamojo darbo tema “Sutarčių neįvykdymo teisines pasekmės” yra labai aktuali šiandien.

Šiame straipsnyje aptarsime, kada paslaugų sutartis privalo būti rašytinės formos pagal Lietuvos Respublikos Civilinį kodeksą, kokie yra rašytinės sutarties privalumai ir kokie aspektai svarbūs sudarant tokią sutartį. Toliau šiame tekste stengsiuosi atsakyti į dažniausiai dėl paslaugų teikimo sutarties sudarymo kylančius klausimus.

Kada reikalinga rašytinė paslaugų teikimo sutartis?

Paslaugų sutartis neprivalo būti rašytinės formos, išskyrus atvejus, jeigu ją sudaro tik fiziniai asmenys ir sutarties suma yra didesnė kaip 1.500 eurų. Tai, jog sutartis neturi būti sudaroma raštu, reiškia, kad dėl paslaugų galima susitarti tiesiog žodžiu ar elektroniniu paštu. Visi minimi sutarčių sudarymo būdai yra tinkami, jeigu paslaugų suma neviršija 1500 eurų. Jei suma didesnė - įstatymai yra numatę, kad tuomet sutartis turi būti sudaryta raštu.

Jei esate laisvai samdomas specialistas ir teikiate tam tikras paslaugas ir apie jas, jų pobūdį, eigą bei kainą susitariate el. paštu, žinutėmis ar netgi telefonu. Kartais mes net nepagalvojame, kaip dažnai kasdienėje veikloje sudarome nemažai sutarčių tiesiog žodžiu. Pavyzdžiui, nueiname į parduotuvę, pasiimame kokią nors mums reikalingą prekę, sumokame už ją kasoje ir tokiu būdu įsigyjame ją, arba paskoliname kaimynui kokį nors įrankį darbui atlikti, arba ateiname į kirpyklą, gauname paslaugą bei susimokame už ją ir pan.

Visgi reikėtų nepamiršti, kad Lietuvos įstatymai numato atvejus, kada ir kaip turėtų būti sudaromos sutartys. Pavyzdžiui, civilinis kodeksas aiškiai numato, kad visi nekilnojamojo turto pardavimai turi būti būti sudaromi notarine sutarties forma, arba civiliniame kodekse rasime privalomą taisyklę, jog visi motorinių transporto priemonių pardavimai turi būti įforminami rašytine forma.

Šie reikalavimai yra ne veltui, kadangi atsižvelgiama į sutarčių sudėtingumą, svarbą, reikšmę visuomenėje, šalių jautrumą ir įsipareigojimus, net - materialumą.

Rašytinės sutarties privalumai

Visų pirma, susitarus raštu, kai raštu yra išdėstomos esminės sutarties sąlygos (dėl kokių paslaugų susitariama, kada jos bus teikiamos ir suteiktos, kokia kaina ir kada ji mokama), abiem šalims yra aiškiau, dėl ko buvo susitarta ir tokiu būdu sumažinama ginčo tikimybė. Jeigu sutartis yra sudaroma dėl kūrybinių ar kitų paslaugų, kurių metu yra sukuriamas autorių teisų objektas ar koks nors kitas kūrybinis rezultatas (pavyzdžiui, programavimo, web dizaino, vizualinio identiteto ar logotipo kūrimo, konsultacinės paslaugos ir kt.), rašytinė sutartis yra būtina tam, kad šalys aiškiai susitartų dėl teisių į paslaugų rezultatą likimo - kam jis priklausys (detaliau apie tai - toliau šiame tekste).

Taigi, nors iš pirmo žvilgsnio gali susidaryti įspūdis, kad sutarties forma nėra esminis dalykas, tačiau, visgi, gali lemti patį sutarties (ne)galiojimo klausimą. Ypač kai kalbame apie atvejus, kada aiškiai įstatymuose yra numatyta, kokia forma turėtų būti sudaromos sutartys.

Taigi apibendrinus, tikrai nėra būtina tiesiogiai pasirašyti sutartį, sandoriai gali būti sudaryti įvairiausiais būdais, jeigu to neriboja Lietuvos teisės aktai. Visgi praktikoje ginčus išspręsti yra paprasčiau, kuomet šalys pasirašo sutartį.

Rašytinė sutartis padeda išvengti ginčų ateityje.

Sutarties tipai: vienkartinė ir ilgalaikė

Vienkartinė sutartis bus tada, kai bus susitariama dėl konkrečių paslaugų suteikimo vieną kartą, nors ir atsiskaitoma už paslaugas gali būti keliais mokėjimais. Pavyzdžiui, paslaugų teikėjas įsipareigoja sukurti užsakovo logotipą ir įvykdžius šią užduotį bei klientui atsiskaičius, šalių bendradarbiavimas pasibaigs.

Ilgalaikė sutartis bus reikalinga tada, jeigu šalys numato bendradarbiauti ilgiau, kai tas pats paslaugų teikėjas teiks paslaugas periodiškai ar teiks kelias susijusias paslaugas. Pavyzdžiui, pirmiausia šalys susitaria dėl kliento vizualinio identiteto sukūrimo, kurį pasitvirtinus, kitu etapu tas pats paslaugų teikėjas gali kurti klientui logotipą, vėliau - naujos interneto svetainės web dizainą, o tuomet - programuoti svetainę. Kitas ilgalaikės sutarties pavyzdys galėtų būti, kai tas pats asmuo periodiškai teikia tas pačias, pavyzdžiui, tekstų rašymo paslaugas.

Svarbūs sutarties elementai

Paslaugų kaina ir atsiskaitymo tvarka: Paslaugų kaina yra esminė paslaugų sutarties sąlyga, svarbi abiem šalims. Paslaugų kaina gali būti nustatoma pagal valandinį ar kitokį įkainį, o taip pat gali būti susitariama dėl fiksuotos paslaugų kainos. Dėl atsiskaitymo už paslaugas šalys gali susitarti įvairiai - gali būti numatomas avansinis mokėjimas, gali būti periodiniai mokėjimai arba vienas mokėjimas sutartu laiku. Užsakovui dažniausiai bus svarbu bent dalies paslaugų kainos mokėjimą atidėti iki tol, kol paslaugos bus galutinai suteiktos.

Teisės į paslaugų rezultatus: Jeigu sutartis yra sudaroma dėl kūrybinių ar kitų paslaugų, kurių metu yra sukuriamas autorių teisų objektas ar koks nors kitas kūrybinis rezultatas (pavyzdžiui, programavimo, web dizaino, vizualinio identiteto ar logotipo kūrimo, konsultacinės paslaugos ir kt.), sutartyje būtina aiškiai susitarti dėl intelektinės nuosavybės teisių į paslaugų rezultatus likimo. Jeigu tai nebus sutarta raštu, dažniausiai intelektinės nuosavybės teisės į paslaugų rezultatus atsiras ir išliks paslaugų teikėjui. Svarbu, susitariant dėl teisių perėjimo ar suteikimo, aiškiai nurodyti, dėl kokių teisių susitariama, kokioje teritorijoje jos galioja, nuo kurio momento ir kuriam laikui jos yra perduodamos ar suteikiamos.

Priėmimo-perdavimo aktas: Priėmimo-perdavimo aktu paprastai šalys konstatuoja faktinį paslaugų atlikimą ir paslaugų rezultatų perdavimą užsakovui. Jis dažniau reikalingas tada, kai suteikus paslaugas turi būti klientui perduodami tam tikri paslaugų rezultatai ar jų panaudojimui reikalingi duomenys, pavyzdžiui, prisijungimo prie interneto svetainės duomenys, sukurto logotipo elektroniniai failai, programinės įrangos kodas ir pan. Priėmimo-perdavimo aktas taip pat gali pažymėti intelektinės nuosavybės teisių į paslaugų rezultatus perdavimo momentą. Tačiau priėmimo-perdavimo aktas nėra būtinas dokumentas.

Šalių atsakomybė: Paslaugų sutartyje galima papildomai susitarti dėl šalių atsakomybės už netinkamą sutarties vykdymą. Jeigu šalys nesiekia susitarti dėl jokių specialių atsakomybės sąlygų, šiuos klausimus aptarti sutartyje nėra būtina, kadangi bus taikomos atitinkamos įstatymų normos ir sutartį pažeidusi šalis turės atlyginti nukentėjusios šalies patirtus nuostolius.

Šalys yra laisvos susitarti dėl tam tikrų atsakomybės ribojimo sąlygų (pavyzdžiui, kad atsakys tik už tiesioginius nuostolius, ar kad bendra šalies atsakomybės suma neviršys tam tikros sumos), išskyrus atvejus, kai nuostoliai kyla dėl tyčios ar didelio neatsargumo, taip pat kai atsakomybė kyla už sveikatos sužalojimą, gyvybės atėmimą ar neturtinę žalą.

Sutarties sudarymo būdai

Žodinė sandorių forma gali būti sudaroma, kai įstatymai ar šalių susitarimas nenustato rašytinės formos. Su rašytinės sutarties vykdymu susiję sandoriai gali būti sudaromi žodžiu, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai.

Sutartys sudaromos ne tik tiesiogiai pasirašant ant jos išspausdintos versijos, bet ir kitais būdais, pavyzdžiui žodiniu sutarimu ar paspaudžiant mygtuką “Sutinku” internetinėje svetainėje. Nuotolinis sutarčių sudarymas gyvuoja jau netrumpą laiką. Na, pavyzdžiui, ar atsimenate, kuomet apsipirkinėdami internetu paspaudėte jau minėtą “Sutinku’’ mygtuką, tam, kad užsakymas būtų patvirtintas? Pavyzdys nr2 - el. Daugeliui pasikeitė ir sutarčių sudarymo procesas būtent karantino laikotarpiu tam, kad bent iš dalies galėtų toliau vykdyti savo veiklą.

Įsivaizduokite, jog jums buvo reikalinga nekilnojamo turto konsultacija, kuri paprastai vykdavo gyvo susitikimo metu. Susitikus gyvai, visi pateikiami pasiūlymai (sutartys) galėdavo būti drąsiai pasirašomi be vargo, taip iš karto užtikrinant susitarimą dėl paslaugų vykdymo. Na, o karantino metu, ne tik konsultacija persikėlė į virtualią erdvę, bet ir sutarčių sudarymas įgavo kitokią formą.

Tam, kad galėtumėte save tinkamai apsaugoti pasirašant nuotolines sutartis el. Jeigu, pavyzdžiui, teisės aktuose yra numatyta, kad sutartis turi būti sudaroma raštu, tai bent vienos sutarties šalies nepasirašyta sutartis jau suponuoja mums mintį, kad sutartis negalioja, nepaisant to, kad kita šalis galbūt pradėjo vykdyti sutartį. Pavyzdžiui, susitariate su kokia nors įmone dėl baldų pagaminimo, pristatymo ir sumontavimo, tačiau įmonė laiku неpagamino baldų, o vėliau prisiminėte, kad dar ir nesate gavę iš įmonės pusės pasirašytos sutarties atgal. Tokiu atveju, greičiausiai sutartis negalios, nepaisant to, kad buvote sutarę viską žodžiu.

Arba susitarėte dėl kokios nors daikto pirkimo, sumokėjote avansą, o vėliau pardavėjas grąžino avansą ir nurodė, kad daiktą pardavė kažkam kitam.

Tokios sutartys laikomos sudarytomis žodžiu, jeigu jas sudarantys asmenys savo valią sudaryti sutartį išreiškia pasakydamas atitinkamus žodžius arba atitinkamai elgdamasis (konkliudentiniais veiksmais).

Pavyzdžiui, sudarant paramos teikimo sandorį, kurio suma didesnė kaip 100 000 eurų, t. y. 100 001 Eur ir daugiau, tokiu atveju privaloma sudaryti paramos sutartį notarinės formos.

Svarbu: pagal FAĮ 3 straipsnio 1 dalies nuostatas visos ūkinės operacijos turi būti pagrindžiamos apskaitos dokumentais. Todėl ir paramos teikimo (gavimo) faktas turi būti įforminamas atitinkama sutartimi ar kitais paramos ar labdaros perdavimo faktą patvirtinančiais laisvos formos dokumentais, turinčiais FAĮ nustatytą privalomą finansinės apskaitos dokumentų informaciją.

Civilinio kodekso pakeitimai: Informuojame, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.476 straipsnio pakeitimo įstatymu (2024 m. spalio 15 d. įstatymas Nr. XIV-3026) CK 6.476 straipsnis papildytas nauja 7 dalimi: „7. Paramos sutarčiai, kurios suma yra ne didesnė kaip šimtas tūkstančių eurų, išskyrus atvejus, kai paramos dalykas yra nekilnojamasis daiktas, netaikomos šio kodekso 6.469 straipsnio 2 dalies nuostatos.“ CK 6.469 str. 2 dalyje yra nustatyta, kad nekilnojamojo daikto dovanojimo sutartis, taip pat dovanojimo sutartis, kurios suma didesnė kaip keturiolika tūkstančių penki šimtai eurų, turi būti notarinės formos.

Žemiau pateiktoje lentelėje apibendrinami pagrindiniai aspektai, susiję su rašytinės sutarties reikalingumu priklausomai nuo sutarties šalių ir sumos:

tags: #nuo #kokios #sumos #sutartis #turi #buti