Maistas yra bet kuri substancija, vartojama gyvų organizmų kaip pagrindinis energijos ir maistingų medžiagų šaltinis ir dažniausiai yra augalinės arba gyvulinės kilmės. Vartotojams vis labiau rūpi, ką jie valgo ir geria, todėl maisto pramonė nuolat keičiasi ir plečia savo produkcijos asortimentą.
Šiame straipsnyje aptarsime nuomos sąlygas maisto turguose Lietuvoje.
Bendrosios nuostatos ir apribojimai
Draudžiama parduotuvių, įskaitant parduotuves prekybos ir (arba) pramogų centruose, turgaviečių ir kitų viešų prekybos vietų veikla, išskyrus tam tikras išimtis:
- Parduotuvės, kurių pagrindinė veikla yra maisto, pašarų gyvūnams, veterinarijos, vaistinių, optikos prekių ir ortopedijos techninių priemonių pardavimas.
- Maisto prekyba turgavietėse ir kitose viešosiose prekybos vietose.
- Internetinė prekyba ir kai prekės pristatomos fiziniams ir juridiniams asmenims ar atsiimamos atsiėmimo punktuose.
- Lauko prekyba eglutėmis ir kitais medeliais, skirtais šventėms.
Prekyba turguje ir kitose viešosiose prekybos vietose ne maisto prekėmis - draudžiama.
Prekyba gėlėmis - draudžiama, išskyrus bekontaktę prekybą, kai gėlės užsakomos telefonu ar internetu ir yra pristatomos į namus arba atsiimamos atsiėmimo punkte.
Prekyba gyvūnams skirtomis prekėmis - galima, jei pagrindinė veikla yra pašarų gyvūnams, veterinarijos priemonių pardavimas.
Plotas ir rekomendacijos
Parduotuvėse, kurių veikla nedraudžiama, turi būti užtikrinamas 15 m2 prekybos plotas vienam lankytojui arba vienu metu aptarnaujamas ne daugiau kaip vienas asmuo ir užtikrinamos kitos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytos sąlygos.
Paslaugų, kurios nėra draudžiamos, teikimo vietose turi būti užtikrinamas 10 m2 paslaugos teikimo plotas vienam lankytojui arba vienu metu aptarnaujamas ne daugiau kaip vienas asmuo ir užtikrinamos kitos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytos sąlygos.
Neuždraustų paslaugų trukmė tarp paslaugos tiekėjo ir gavėjo - iki 15 min.
Atsiėmimo punktai
Specialių reikalavimų prekių atsiėmimo punktų įrengimui nėra nustatyta, tad perduodant ir atsiimant prekes svarbiausia laikytis VESOC vadovo nurodytų priemonių ir atstumų reikalavimų.
Nuomos pavyzdžiai ir sąlygos
Šiandien Vilniaus miesto taryba turėtų patvirtinti Kalvarijų turgaus nuomos sąlygas. Vilniaus miesto taryba greičiausiai pritars siūlymui Kalvarijų turgų privačiai bendrovei konkurso būdu išnuomoti 25 metams. Konkurso laimėtojas kasmet privalėtų savivaldybei už turgaus nuomą mokėti po 1 mln. litų. Taip pat jis įsipareigotų savomis lėšomis per ketverius metus, nenutraukdamas turgaus veiklos, turgavietę renovuoti.
Skaičiuojama, kad darbai atsieitų apie 25 mln. litų. Po renovacijos vieta būtų išplėsta dvigubai. Senieji paviljonai būtų renovuoti, atsirastų naujų dengtų prekybos plotų. Dalį turgavietės ketinama palikti po atviru dangumi.
Svarstant komitetuose nuomos sąlygos papildytos punktais, kad turguje būtinai turėtų atsirasti ir nemokama automobilių aikštelė lankytojams, o turgaus prekybos vietos suskirstytos į kategorijas.
Vis dėlto dalis Kalvarijų turgaus prekiautojų baiminasi nuomos, nes mano, kad turgų ėmęs valdyti privatus investuotojas padidins vietos nuomos kainas tiek, kad jos bus neįkandamos.
Biržų rajono valdininkai aiškiai neatsakė į žurnalistų klausimus žodžiu, todėl teko juos siųsti raštu. Pateikiame skaitytojams susirašinėjimą su meru K.Knizikevičiumi. Mero klausėme, ar nuomos aukcionui bus pateiktas visas beveik 80 arų sklypas ūkininkų turguje? Kam priklauso šalia veikiantis Centrinis turgus?
„Informuojame, kad planuojama skelbti viso sklypo J.Basanavičiaus g. 7 nuomos aukcioną. Duomenų, kas įrengė aikštelę (J.Basanavičiaus g. 7) ir kokiu pagrindu objektas registruotas Nekilnojamojo turto registre, neturime.", - teigia meras K.Knizikevičius.
Biržų rajono savivaldybės administracijos turimais duomenimis, Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išraše nurodyti statinio statybos metai - 1979 m. Savivaldybės turimais duomenimis, objektas nuosavybės teise priklauso juridiniam asmeniui.
Pažymėtina, kad nuo 2024 m. sausio 10 d. Biržų rajono savivaldybė tapo savivaldybės teritorijoje esančių miestų ir miestelių valstybinės žemės, nurodytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. sausio 10 d. nutarime Nr. 32 ,,Dėl valstybinės žemės sklypų (jų dalių) ir žemės sklypais nesuformuotos valstybinės žemės plotų perdavimo valdyti savivaldybėms patikėjimo teise“, patikėtine, t. y. tik nuo š. m. pradžios savivaldybėms suteikta daugiau teisių administruojant valstybinę žemę.
Šiuo metu planuojama skelbti sklypo nuomos aukcioną.
Pagal Vilniaus savivaldybės išduotą leidimą antradienį Europos aikštėje leista prekiauti neribotam Žemės ūkio rūmų globojamų ūkininkų skaičiui.
Apie vidurdienį arčiau gatvės autobusiukus-prekystalius buvo pastatę apie dešimt šalies ūkininkų, siūlančių tik lietuvišką, natūraliai išaugintą ar pagal tradicinę receptūrą pagamintą produkciją: uogas, mėsos gaminius, kepinius.
"Kažkada prekiavau ir Kalvarijų turguje, tačiau ten ūkininkams nėra vietos. Jos visos išpirktos. Jeigu ne kasdien atvažiuoji prekiauti - labai sudėtinga. Arba tave nugrūda į pašalę, arba visai turi išvažiuoti. Gal ir gerai būtų ten prekiauti - žmonių srautas didelis, tačiau nėra vietos ūkininkų produktams, kad jie būtų atskirti nuo perpardavinėtojų. Aš pritariu savivaldybės idėjai turgų išnuomoti ir sutvarkyti. "
Dabar visi turguje tikina prekiaujantys lietuviška produkcija, nors ne visada tai - tiesa.
Esą privatus investuotojas, už milijonus atnaujinęs turgavietę, nebus suinteresuotas, kad ji stovėtų tuščia. Jo siekis - išlaikyti esamus prekiautojus ir pritraukti naujų.
Be to, esą privačiuose pokalbiuose patys prekiautojai yra užsiminę norintys dirbti geresnėmis, saugesnėmis sąlygomis.
Maisto pramonė Lietuvoje: apžvalga
Maisto pramonė - viena iš seniausių ir labiausiai paplitusių pramonės šakų. Žaliavą jai teikia daugiausia žemės ūkis, medžioklė, žvejyba. Vartotojui patenka vis mažiau neapdirbtų žemės ūkio produktų. Perdirbti produktai yra ne tik maistingesni, labiau vitaminizuoti, bet ir ilgiau išsilaiko. Lietuvos žemės ūkis pajėgus aprūpinti šalies gyventojus visais svarbiausiais maisto produktais ir turi potencialias galimybes dalį jų eksportuoti.
Kaimas vis labiau vertinamas kaip šalies infrastruktūra, gerinanti ir miesto žmonių gyvenimo kokybę. Sparčiai besikeičianti visuomenė kelia naujus reikalavimus žemės ūkio žaliavoms ir maisto produktams. Ypač didėja aukštos kokybės, sveikų, ekologiškų maisto produktų poreikis.
Produktų kilmė, kokybė, asortimentas, prekinė išvaizda, jų vartojimo patogumas atveria naujas rinkos galimybes. Auga visuomenės susidomėjimas kaimo atnaujinimu ir kraštovaizdžio išsaugojimu. Kyla nauji gyvulių gerovės reikalavimai. Maisto ūkis radikaliai keičiasi, jis labiau integruojamas į pasaulinę ekonomiką.
Darbo drabužių nuoma maisto pramonėje
Puikiai išmanome šios pramonės keliamus reikalavimus - jie yra vieni griežčiausių. „FoodinPro“ drabužiai pasižymi ypač plačiu pritaikymu, mat jie gali būti lengvai derinami tiek tarpusavyje, tiek su jau turima apranga.
Klasikinis drabužių dizainas buvo papildytas inovatyviais sprendimais - funkcionaliomis detalėmis, kurios prisideda prie komfortiškų darbo sąlygų kūrim...
Motelis „Gariūnai“
Motelis „Gariūnai“ puiki vieta apsistoti nakvynei, atvykusiems aplankyti Vilniaus miestą bei apsipirkti Verslo parke „Gariūnai“. Tai nedidelis, jaukus, ekonominės klasės, dviejų žvaigždučių motelis, įsikūręs šalia Verslo parko „Gariūnai“, ramioje vietoje, toliau nuo triukšmingos gatvės.
Norintys įkvėpti gryno oro bei pailsėti nuo miesto šurmulio gali pasivaikščioti arba pasėdėti prie tvenkinio, kuris yra motelio teritorijoje. Dviejų aukštų motelyje „Gariūnai“ vienu metu galime apgyvendinti iki 82 svečių.
Patogiai įrengti kambariai - dviviečiai, triviečiai, keturviečiai bei mini liuksas. Jūsų patogumui kambariuose yra dušas, WC, mini šaldytuvas, TV. Kambariuose vyrauja gamtos atspalviai, nuteikiantys ramiam poilsiui. Kviečiame viešnagės metu užsukti į motelio patalpose veikiančią kavinę.