Nuomos Sutartis su Užsieniečiu Lietuvoje: Reikalavimai ir Aspektai

Lietuvoje daugėjant užsieniečių, tampa vis aktualesnis būsto nuomos klausimas. Šeimininkai neretai nerimauja dėl galimų nuostolių, o nuomininkai - dėl nesąžiningumo. Todėl svarbu žinoti, kokie reikalavimai taikomi nuomojant būstą užsieniečiams ir kaip apsisaugoti nuo galimų rizikų.

Būsto (buto ar namo su sklypu) nuomos sutartis - tai dviejų šalių sandoris, kuomet viena šalis perduoda kitai šaliai valdyti ir naudoti nekilnojamojo turto objektą už sąlyginai nedidelį mokestį per mėnesį. Be abejo, abiem sandorio šalims būtina tokį susitarimą užfiksuoti ir aprašyti.

Esminiai Nuomos Sutarties Elementai

Rašytinė Sutartis: Būtina Sąlyga

Sutartys turi būti sudaromos raštiškai, nes rašytinė nuomos sutartis padės išvengti ginčų.

Vis dar pasitaiko atvejų, kuomet nuomos sutartis sudaroma žodiškai. Taip gali būti, tačiau rašytinė nuomos sutartis padės išvengti ginčų. Be to, teisės aktų tvarka ilgesnė nei 1 metų nuomos sutartis privalo būti rašytinė.

Kalba ir Notarinis Patvirtinimas

Sutartis privalo būti sudaryta valstybine kalba. Tačiau esant poreikiui, pavyzdžiui, nuomojant butą užsieniečiui, sutartis gali būti sudaroma ir kitomis kalbomis.

Nuomos sutartis gali būti sudaryta ir patvirtinta notaro arba sudaroma be notaro (didžioji dalis nuomos sutarčių netvirtinamos notaro).

Registracija Registrų Centre ir Gyvenamosios Vietos Deklaravimas

Taip pat šios sutartys gali būti užregistruotos Registrų centre. Paprastai to reikia norint deklaruoti gyvenamąją vietą ar apsaugoti savo interesus prieš trečiąsias šalis.

Nuomininkas gali deklaruoti savo gyvenamąją vietą nuomojamame bute ar name tik gavęs savininko sutikimą.

Pagrindiniai Sutarties Punktai

Sudarant nuomos sutartį, būtina atkreipti dėmesį į šiuos aspektus:

• Nurodyti terminą, kuriam laikui turtas nuomojamas. Būna ir neterminuotų sutarčių, tačiau mes visada rekomenduojame apibrėžti nuomos laikotarpį. Aiškus baigtinis terminas leidžia tiek savininkui, tiek nuomininkui turėti aiškius rėmus laike, prognozuoti būsimus veiksmus.
• Nurodyti nuomos kainą. Pasibaigus nuomos terminui, nuomos kaina gali būti peržiūrima ir keičiama.
• Aptarti ir kitus mokėjimus (mokesčius valstybei, komunalinius mokesčius), mokėjimo formą (grynais ar pavedimu) ir periodiškumą (paprastai tai mėnesinis mokestis).
• Nurodyti nuomos užstatą (depozitą).

Turto Priėmimo-Perdavimo Aktas ir Fotofiksacija

Taip pat prie sutarties įprastai pridedamas ir priėmimo-perdavimo aktas, kuriame raštiškai užfiksuojama perduodamo turto būklė (tvarkingas, išvalytas ir pan.), inventorius, užfiksuojami skaitliukų parodymai, aprašomi defektai ir kt. Dar geriau, jei padaromos turto nuotraukos (fotofiksacija) ir pridedamos prie priėmimo-perdavimo akto. Tai padeda išvengti interpretacijų bei nesusipratimų nuomos termino pabaigoje.

Kartais kyla klausimas dėl turto nudėvėjimo arba dėl galimos žalos (subraižytos grindys, išpurvintos sienos ar lubos, įskilusios plytelės ir t. t.). Tokiu atveju labai gelbsti būsto perdavimo metu daroma buto ar namo būklės fotofiksacija. Tada visoms šalims nekyla klausimų, kas ir kaip atrodė perdavimo metu ir kaip yra dabar - turtą grąžinant.

Remontas ir Buitinė Technika

Remonto Darbai: Kas Atsakingas?

Kuo išsamesnė ir pilnesnė sutartis, tuo mažiau erdvės interpretacijoms ar nesusipratimams. Kieno pareiga atlikti kapitalinį ir einamąjį remontą?

Esant poreikiui, kapitalinį remontą turi atlikti savininkas. Paprastai tai apima esmines buto ar viso pastato konstrukcijas (stogą, sienas, pamatus, langus ar inžinerinius įrengimus). Smulkų remontą gali atlikti ir nuomininkas, ir nuomotojas, priklausomai nuo susitarimo ir nuo to, kodėl atsirado tokio remonto poreikis.

Sugedusi Buitinė Technika: Kas Moka?

Kaip sprendžiami nesutarimai tarp nuomininko ir nuomotojo, pvz., sugedus buitinei technikai?

Dažnas klausimas būna, kas turi dengti sugedusios buitinės technikos remonto ar keitimo nauja įranga išlaidas. Bendra taisyklė yra tokia - jei buitinė technika sugedo dėl senumo, tuomet išlaidas kompensuoja nuomotojas, tačiau jei sugedo dėl netinkamo naudojimo - be abejo, kompensuoja nuomininkas.

Kiti Svarbūs Aspektai

• Teisė nuomoti. Jei nuomojamas turtas yra įkeistas kreditoriams, tokiu atveju turi būti banko/kreditoriaus sutikimas nuomoti.
• Turto draudimas. Nuomininkui svarbu pasidomėti, ar nuomojamas būstas ir jame esantis turtas (baldai, buitinė technika, kt.) yra apdrausti.
• Nuomininko patikimumas. Savininkams rekomenduojama patikrinti būsimo nuomininko mokumą.

Užsieniečių (Ukrainiečių) Nuomininkų Teisinė Padėtis (Statusas)

Kadangi Lietuvoje vis dažniau būstas yra nuomojamas užsieniečiams - karo pabėgėliams iš Ukrainos, vis dažniau nuomotojams kyla klausimų dėl tokių nuomininkų teisinės padėties.

Viena vertus, užsieniečių, kaip nuomininkų, teisinis statusas niekuo nesiskiria nuo Lietuvos Respublikos piliečių, kaip nuomininkų. Taigi, tiek užsieniečiai, tiek Lietuvos Respublikos piliečiai turi tas pačias teises ir pareigas, susijusias su nuomos teisiniais santykiais, kai nuomos objektas yra Lietuvos Respublikoje.

Todėl nuomos sutartyje tokiu atveju siūloma įtvirtinti nuostatą, kad nuomos sutarties šalys (nuomininkas ir nuomotojas), aiškindami ir vykdydami šią sutartį vadovaujasi Lietuvos Respublikos įstatymais ir kitais teisės aktais. Tokiu atveju, ginčui, kilusiam iš nuomos teisinių santykių, išspręsti bus taikomi Lietuvos Respublikos teisės aktai, kurie taikomi ir įprastai, kai nekilnojamąjį turtą nuomojasi ir Lietuvos Respublikos piliečiai.

Gyvenamosios Vietos Deklaravimas

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuomotojai, nuomojantys nekilnojamąjį turtą užsieniečiams, neturėtų išsigąsti užsieniečio nuomininko prašymo deklaruoti gyvenamąją vietą nuomos objekte, kadangi gyvenamosios vietos deklaravimas užsieniečiams gali būti privalomas, siekiant įsidarbinti, studijuoti ar gauti leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje.

Be kita ko, gyvenamosios vietos deklaravimas nuomojamame objekte yra galimas tik nekilnojamojo turto savininkui (nuomotojui) sutikus, t. y. joks nuomininkas negali deklaruoti gyvenamosios vietose nuomojamame būste be savininko sutikimo, todėl sprendimas, ar leisti nekilnojamame objekte deklaruoti užsieniečiui savo gyvenamąją vietą išimtinai priklauso nuomotojui.

Vertėtų pabrėžti ir tai, kad nuomotojai, kaip būsto savininkai, bet kuriuo metu galės panaikinti nekilnojamame turte deklaruotus asmenis ir tai nereikalaus didelių laiko ir (ar) piniginių sąnaudų.

Tokiu atveju, nuomos sutartyje galėtų būti įtvirtinta nuostata dėl leidimo / neleidimo užsieniečiui deklaruoti gyvenamąją vietą ir nurodyti laikotarpį, kuriuo suteikiama teisė užsieniečiui deklaruoti savo gyvenamąją vietą nuomojamame objekte, kadangi nuomos sutartyje nurodytam laikotarpiui pasibaigus, užteks tik pateikti nuomos sutarties kopiją ir tokiu atveju susidarys teisinis pagrindas išdeklaruoti užsienietį asmenį iš nuomojamojo nekilnojamojo turto objekto.

Sutarties Vertimas ir Nutraukimo Sąlygos

Sudarant nuomos sutartį su užsieniečiu svarbu paruošti ir pateikti susipažinti bei pasirašyti nuomininkui nuomos sutarties vertimą į užsieniečiui suprantamą užsienio kalbą.

Tuomet, kai nuomos sutartis bus pasirašyta abiem sutarties šalims suprantamomis kalbomis, nuomotojas bus apsaugotas nuo užsieniečio galimų pareikšti reikalavimų pripažinti atitinkamas sutarties nuostatas negaliojančiomis, t. y. nuomininkas neturės teisės gintis tuo, jog nesuprato nuomos sutarties turinio ir nuomos sutarties pagrindu prisiimtų pareigų.

Nuomos sutartyje patariama nusimatyti nuomos sutarties nutraukimo atvejus, leisiančius paprasčiau nutraukti nuomos teisinius santykius, t. y. gali būti numatyti tokie sutarties nutraukimo atvejai, kai nuomininkas nemoka nuomos mokesčio, gadina turtą ir pan. Papildomai gali būti aptarti atvejai, kuomet nuomos sutartis nutraukiama kurios nors iš šalių iniciatyva įspėjus kitą šalį prie sutartyje sulygtą įspėjimo terminą, pavyzdžiui, prieš mėnesį dėl bet kokių priežasčių ir nesant kitos šalies kaltės.

Pasirašant nuomos sutartį tiek su ukrainiečiais ar kitais užsieniečiais, tiek su Lietuvos Respublikos piliečiais, visais atejais svarbu fotonuotraukomis užfiksuoti nuomojamo turto esamą būklę ir jas pridėti prie nuomos sutarties, nes tokiu atveju palengvinamas žalos, galimai padarytos nuomos sutarties galiojimo laikotarpiu, atlyginimo klausimo išsprendimas.

Nepilnamečių Vaikų Iškeldinimas

Klausimai, susiję su užsieniečio nuomininko, kuris turi nepilnamečių vaikų, iškeldinimu, iš esmės niekuo nesiskiria nuo Lietuvos Respublikos piliečio, kaip nuomininko, kuris turi nepilnamečių vaikų, iškeldinimo iš nuomojamojo nekilnojamojo turto.

Visų pirma, tokiu atveju turėtų būti vadovaujamasi nuomos sutartyje sulygtomis nuomos sutarties nutraukimo sąlygomis ir tik tuomet, jeigu nuomininkas (galioja tiek užsieniečiui, tiek Lietuvos Respublikos piliečiui) piktybiškai neišsikrausto, tuomet nuomotojas savo pažeistas teises gali ginti teisme.

Kilus ginčui dėl iškeldinimo gali būti apsunkintas dokumentų įteikimas, todėl nuomos sutartyje tikslinga aptarti tikslius el.

Migracijos Departamento Informacija

Migracijos departamentas informuoja, kad 2021 m. kovo 1 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimams, užsienietis gali pasirinkti, kuriuo metu deklaruos gyvenamąją vietą Lietuvoje - Migracijos departamente, pateikiant prašymą išduoti leidimą gyventi, ar seniūnijoje, jau atsiėmus leidimą gyventi.

Jeigu užsienietis pasirinks gyvenamąją vietą deklaruoti Migracijos departamente, pateikiant prašymą išduoti leidimą gyventi:

• Tokiu atveju duomenis apie gyvenamąją vietą Lietuvoje nurodomi pildant prašymą išduoti leidimą gyventi, o gyvenamosios vietos deklaracijos atskirai pildyti nebereikia.
• Per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (MIGRIS) pildydamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi, užsienietis gali pridėti dokumentus, patvirtinančius užsieniečio teisę deklaruoti gyvenamąją vietą gyvenamojoje patalpoje.

Tai gali būti:

• gyvenamosios patalpos savininko ar bendraturčio ar jo (jų) įgalioto atstovo sutikimas apsigyventi savininkui (bendraturčiams) priklausančioje gyvenamojoje patalpoje. Savininko (bendraturčio) sutikimas turi būti patvirtintas notaro arba seniūno. Jeigu prie prašymo pridedamas nepatvirtintas savininko (bendraturčio) sutikimas, savininkas (bendraturtis) turi atvykti į Migracijos departamentą kartu su užsieniečiu rezervuotu vizito laiku - tokiu atveju savininko (bendraturčio) sutikimą patvirtins užsieniečio prašymą priimantis Migracijos departamento darbuotojas;
• su fiziniu ar juridiniu asmeniu sudaryta nuomos ar panaudos sutartis. Sutarties nebūtina tvirtinti notariškai arba registruoti VĮ „Registrų centras“;
• juridinio asmens išduotas raštas, patvirtinantis teisę apsigyventi juridiniam asmeniui priklausančioje patalpoje, arba apsigyvenimą viešbutyje ar suteiktą bendrabutį patvirtinantis dokumentas.

Pildant prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi, užsienietis vieną iš minėtų dokumentų ir pasižadėjimą deklaruoti gyvenamąją vietą tinkamoje gyvenamojoje patalpoje gali pridėti prašymo pridedamų dokumentų skiltyje „Galiojantis kelionės dokumentas“.

Jeigu gyvenamoji patalpa užsieniečiui priklauso nuosavybės teise arba su fiziniu ar juridiniu asmeniu sudaryta nuomos ar panaudos sutartis įregistruota VĮ „Registrų centras“, šias aplinkybes patvirtinančių dokumentų Migracijos departamentui pateikti nereikia.

Jeigu užsienietis pasirinks gyvenamąją vietą deklaruoti seniūnijoje, jau atsiėmus leidimą gyventi:

Pildant prašymą išduoti leidimą gyventi, galima pateikti pasižadėjimą deklaruoti gyvenamąją vietą tinkamoje gyvenamojoje patalpoje, o vėliau, atsiėmus leidimą gyventi iš Migracijos departamento, per 1 mėnesį nuvykti į seniūniją ir deklaruoti gyvenamąją vietą VĮ „Registrų centras“ direktoriaus nustatyta tvarka.

Primename, kad kiekvienas pilnametis užsienietis, siekiantis gauti leidimą gyventi Lietuvoje, turi įrodyti, kad jam tenkantis gyvenamasis plotas yra ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai. Užsieniečiams, atvykstantiems mokytis ar studijuoti, taikomas mažesnio gyvenamojo ploto reikalavimas - 4 kvadratiniai metrai.

Nuomos Rinkos Iššūkiai

NT brokeris Mantas Mikočiūnas atkreipė dėmesį į tai, kad sostinėje gerokai išaugo tiek nuomos paklausa, tiek kaina. Į Vilnių gyventi atvyksta ne tik karo pabėgėliai iš Ukrainos, bet ir baltarusiai. Iš Baltarusijos daugiausiai atvyksta IT specialistai. Jų pajamos gana didelės, todėl jie, o ne ukrainiečiai, iškreipia nuomos rinką.

M. Mikočiūno teigimu, tiems, kam sunku būstą išsinuomoti normaliomis sąlygomis, yra linkę mokėti daugiau. „Nuomos kainos pakilo apie 10-15 proc. Tačiau tai dar ne nuomos piko metas, kuris ateis liepą ir rugpjūtį, kai būsto ieškos studentai. Sudėtinga net prognozuoti, kokios bus kainos tuo metu. Žinoma, bus baigti statyti nauji būstai ir žmonės, kurie juos įsigijo investicijai išnuomos. Pasiūla po truputį pildysis. Tačiau paklausa vis tiek bus didesnė“, - prognozavo brokeris.

Vyresni Nuomotojai Nepasitiki Užsieniečiais

Anot pašnekovo, butus nuomoti užsieniečiams labiausiai bijo vyresni, nuo 50 metų žmonės.

„Vyresnius žmones veikia rusiška propaganda, jie dažniausiai žiūri, ar skaito rusiškas naujienas, kur yra skleidžiama dezinformacija. Ten rašoma, kad ukrainiečiai nuomininkai kažką apvogė. Nors tokia informacija buvo paskleista vos prasidėjus karui, kai dar nė vienas ukrainietis nebuvo atvykęs į Lietuvą. Tačiau žmonės tokia informacija tiki. Todėl jie ir galvoja, kad ukrainiečiai bus blogi arba nemokūs nuomininkai. Tačiau jaunesni žmonės neskirsto žmonių ir nuomoja būstus tiek lietuviams, tiek užsieniečiams“, - komentavo M. Mikočiūnas.

Pasak jo, būna tokių žmonių, kurie nenori būsto nuomoti užsieniečiams arba ir lietuviams, kurie turi vaikų ar augintinių. „Tačiau kartais tokiems nuomotojams tenka nusileisti, nes jie gali taip ir nerasti nuomininkų. Tačiau dabar kai kurie žmonės verčiau jau priima lietuvių šeimą su vaikais ar gyvūnais nei užsieniečius“, - pastebėjo M. Mikočiūnas.

Mažėjanti Nuomojamų Būstų Pasiūla

Nekilnojamojo turto plėtros asociacijos vadovo Mindaugo Statulevičiaus teigimu, nuomos rinka šiandien stebina. „Šiuo metu rinkoje yra vos 400 butų skirtų nuomai. Jeigu palyginsime su sausio mėnesiu, nuomos pasiūla siekė 2 tūkst. butų. Tai lėmė į Lietuvą atvykstantys ukrainiečiai, baltarusiai. Kiti žmonės išėmė būstus iš rinkos, nes juos suteikė neatlygintinai gyventi karo pabėgėliams. Vasarą turėtų situacija keistis, dalis žmonių išvažiuos. Tačiau vėliau būstų ieškos studentai ir jiems turbūt paieškas reiktų pradėti jau vasaros pradžioje. Nuomos kainos dabar išaugo, dalis žmonių stengiasi pasinaudoti esama situacija“, - situaciją nuomos rinkoje komentavo M. Statulevičius.

Nuomos Kainos Vilniuje

NT skelbimų portale „Aruodas“ Vilniuje nuomai skirtų butų yra tiek, kiek ir minėjo M. Statulevičius - 429. Vidutiniškai vieno kambario buto nuoma siekia 500 eurų.

Nuomotojo Patarimai

Prieš įsileidžiant į savo būstą nuomininkus, kokios socialinės grupės ar tautybės jie bebūtų, pirmiausiai patariama išsiaiškinti, ar jie yra finansiškai pajėgūs mokėti sutartą nuomą. Tam kartais gali pakakti kelių klausimų - kur ir kokį darbą žmogus dirba, jeigu nedirba, kas užtikrina jo finansinį stabilumą. Finansiškai apsigauti tenka ir būstų nuomininkams.

Kitas vienas paprasčiausių būdų siekiant sumažinti riziką, kad nuomininkas pabėgs nesusimokėjęs ar pridaręs žalos, - pasirašyti detalią ir abiem pusėms suprantamą bei priimtiną būsto nuomos sutartį.

tags: #nuoma #su #uzsienio #pileiciu