Nuomininko Atsakomybė Už Įrangos Gedimus: Kas Atsakingas Už Remontą?

Nuomininko ir nuomotojo santykiai dažnai apipinti įvairiais nesutarimais, o ypač daug klausimų kyla dėl atsakomybės už būsto remontą. Kas atsakingas už buitinės technikos gedimus, natūralų baldų ir kitos įrangos bute nusidėvėjimą? Šiame straipsnyje aptarsime, kaip teisingai pasidalinti atsakomybę už einamąjį remontą nuomojamame būste, remiantis Lietuvos įstatymais ir teisininkų rekomendacijomis.

Nuomos sutartis - būtina sąlyga aiškiam atsakomybės pasidalijimui

Advokatų profesinės bendrijos „TRINITI LT“ partnerio, advokato Deivio Valiulio teigimu, nuomos sutartis ne visada turi būti rašytinė, tačiau tik raštu įforminti šalių įsipareigojimai padės išvengti ginčų ar juos išspręsti. VU Teisės klinikos direktorė teigia, kad nuomos sutartis dėl gyvenamosios patalpos turėtų būti rašytinė. Įstatymas numato tam tikrus atvejus, kai sutartį galima sudaryti žodžiu.

Tačiau, teisininkės teigimu, kad būtų aiškiau, visada verta sudaryti rašytinę gyvenamosios patalpos nuomos sutartį. Svarbu tinkamai ir konkrečiai nurodyti šalis. „Tai - savininko interesas, kad jis įsitikintų, jog nuomininkas tikrai yra tas asmuo, kuris pasirašo sutartį“, - mano pašnekovė. Rengiant nuomos sutartį būtina nurodyti deklaruotą gyvenamąją nuomininko vietą ir asmens kodą.

Svarbu! Verta pasirašyti du tokios sutarties egzempliorius, vienas lieka būsto savininkui arba nuomotojui, kitas - nuomininkui. Tiesa, tokios sutarties tvirtinti pas notarą nereikia.

Nemažiau svarbu konkrečiai apibrėžti, kokios patalpos yra nuomojamos. „Paprastai nurodomas tikslus adresas, buto kvadratūra. Tam tikros ypatingos buto naudojimo sąlygos, pvz., komunaliniai patarnavimai ir pan.“, - vardija V.

Labai rekomenduotina - nors tai ne visada padaroma - pačioje sutartyje įtraukti papildoma punktą arba pasirašyti atskirą dokumentą ir jame nurodyti, kokie trūkumai yra patalpoje, kad vėliau nekiltų ginčų. Tai naudinga tiek savininkui, tiek nuomininkui.

Advokato Arūno Bertulio teigimu, pagrindinės asmens teisės ir pareigos bei atsakomybė yra numatytos Civiliniame kodekse, o papildomai šalys galėtų aptarti tik specifines, su konkrečiu turtu ar nuomos aplinkybėmis susijusias atsakomybės sąlygas.

Taip pat šalys galėtų aptarti tas sąlygas, dėl kurių šalis gali apsispręsti pagal įstatymą pačios, o jų neaptarus nuomos sutartyje, galiotų Civiliniame kodekse numatytos sąlygos.

Pavyzdžiui: pagal įstatymą pareiga daryti numojamų patalpų kapitalinį remontą priklauso nuomotojui, o einamąjį - nuomininkui, tačiau kartu suteikiama galimybė šalims šias sąlygas pakeisti arba padaryti mišrias. Todėl šalims susitarus nuomos sutartyje, pareiga daryti kapitalinį remontą gali tekti nuomininkui, arba nuomotojas privalėtų atlikti tiek kapitalinį, tiek einamąjį remontą ir pan.

Einamasis ir kapitalinis remontas: kas už ką atsakingas?

Pagal įstatymą, einamąjį remontą turi daryti nuomininkas, nebent iš anksto sutartyje buvo aptarta kitaip. „Einamąjį remontą suprantame kaip smulkių technikos gedimų sutvarkymą: elektros lemputės pakeitimą, rozetės pritvirtinimą ir pan.

Savininkas atsakingas už kapitalinį remontą. „Ypač, jei kalbėsime apie visus komunikacinius, inžinerinius tinklus, t.y., elektros instaliaciją, vandentiekį ir pan.

D.Valiulio teigimu, einamąjį remontą turi atlikti nuomininkas, nuomotojo pareiga yra atlikti kapitalinį remontą. Kapitalinis remontas - tai remontas, kai yra stiprinamos ar keičiamos susidėvėjusios laikančiosios konstrukcijos, pvz., avarinės būklės sienos, lubos, keičiamos ar įrengiamos inžinerinės sistemos ar jų elementai, atliekami inžinerinių sistemų remonto darbai, pvz., elektros instaliacija, vandentiekis ir panašiai.

Svarbu! Atliekant kapitalinį remontą nuomotojas turi teisę reikalauti nuomininko laikinai nesinaudoti išnuomotu būstu, tačiau tokiu atveju nuomininkas turi teisę į nuomos mokesčio sumažinimą, kompensaciją ar nuomos sutarties nutraukimą.

Kadangi viena iš nuomininko pareigų yra išlaikyti išnuomotą būstą tvarkingą ir atlyginti būsto išlaikymo išlaidas, nuomininkas turi pareigą daryti einamąjį remontą, nebent būtų susitarta kitaip. Einamuoju remontu laikomas eilinis taisymas, kaip, pavyzdžiui, elektros lemputės pakeitimas, įbrėžimų sienose užglaistymas ir panašiai. Tai yra nuomininko atsakomybė.

Pašnekovas tęsia, kad šalys būtinai turėtų būti aptarti ir išlaidų atlyginimo tvarką dėl buitinės technikos ar kitų būste esančių įrenginių sugadinimo, taisymo ar pakeitimo. Tai labai svarbu sprendžiant ginčus dėl sutarties vykdymo ar nuomos pradžioje sumokėto užstato grąžinimo klausimus.

Vandentiekio, nuotekų ar kitų inžinerinių sistemų gedimų remontas paprastai yra nuomotojo rūpestis ir atsakomybė, jei dėl šių gedimų nebūtų nustatyta nuomininko kaltė (pvz.: netyčia pragręžtas vandentiekio vamzdis).

Svarbu! Nuomininkas privalo pranešti savininkui apie įvykusią avariją ar gedimą. „Žinoma, lėšas, išleistas remontui, nuomininkas išsireikalauja iš savininko arba atitinkamai sumažina nuomos mokestį“, - teigia V.

Kaip išvengti ginčų dėl remonto?

1. Kruopščiai sudarykite nuomos sutartį: Įtraukite visus svarbius aspektus, susijusius su remonto darbais, atsakomybe ir išlaidų kompensavimu.
2. Aprašykite būsto būklę: Prieš pasirašydami sutartį, atidžiai apžiūrėkite būstą ir aprašykite visus esamus trūkumus sutartyje. Dar geriau - nufotografuokite arba nufilmuokite būstą.
3. Susitarkite dėl pagerinimų: Jei planuojate atlikti būste pagerinimus, iš anksto susitarkite su nuomotoju dėl išlaidų kompensavimo.
4. Būkite sąžiningi: Praneškite nuomotojui apie visus gedimus ir avarijas, kad būtų galima kuo greičiau juos pašalinti.

Patartina visus matomus trūkumus aprašyti nuomos sutartyje, vertėtų gyvenamąjį būstą nufilmuoti ar nufotografuoti.

Svarbu! Jei nuomininkas nuomotojo leidimu išnuomotą būstą pagerina, jis turi teisę į turėtų išlaidų atlyginimą. Tuo atveju, jei nuomotojo sutikimas nebuvo gautas ir nuomotojas nesutinka atlyginti pagerinimų vertės, nuomininkas atliktus pagerinimus gali pasiimti tik tada, jei juos galima atskirti be žalos išnuomotam būstui.

Nuomos eigoje nuomininkui būtina pastebėjus gedimą, jį nedelsiant užfiksuoti ir pranešti nuomotojui, o nuomai pasibaigus, taip pat patikrinti įrenginių veikimą, kad vėliau dėl to nekiltų ginčų.

Kada moka nuomininkas?

Pasak advokato A. Bertulio, šiais klausimais įprastai galioja įstatymo nustatytas bendras principas, kad jeigu nuomininkas pablogina išsinuomotą daiktą, jis privalo nuomotojui atlyginti dėl pabloginimo atsiradusius nuostolius, išskyrus tuos atvejus, kai įrodo, kad daiktas pablogėjo ne dėl jo kaltės.

Tačiau jeigu daikto būklė pablogėja dėl jo natūralaus susidėvėjimo arba dėl jo normalaus naudojimo laikantis nuomos sutarties sąlygų, tai tokiais atvejais nuomininkas neprivalo atlyginti atsiradusių nuostolių nuomotojui, nebent sutartyje būtų nustatyta kitaip.

Svarbu! Dėl šių priežasčių labai svarbu prieš nuomos pradžią ne tik surašyti, bet ir faktiškai patikrinti įrenginių veikimą. Kadangi nuomotojas perduoda ir faktiškai išnuomoja ne tik patį būstą bet ir jame esančius daiktus, A. Bertulio teigimu, ir šių daiktų einamasis remontas, šalims nesusitarus kitaip, tenka nuomininkui, o kapitalinis - nuomotojui, pvz:. elektros lemputes tokiu atveju teks keisti nuomininkui, o nusidėvėjusią elektros instaliaciją - nuomotojui.

Vandentiekio, nuotekų ar kitų inžinerinių sistemų gedimų remontas paprastai yra nuomotojo rūpestis ir atsakomybė, jei dėl šių gedimų nebūtų nustatyta nuomininko kaltė (pvz.: netyčia pragręžtas vandentiekio vamzdis).

Nuomos sutarties pavyzdys

Žemiau pateikiamas nuomos sutarties ištraukos pavyzdys, iliustruojantis, kaip gali būti apibrėžtos šalių teisės ir pareigos dėl remonto:

Sudarant nuomos sutartį, svarbu tinkamai ir konkrečiai nurodyti šalis bei detalizuoti visus svarbius aspektus, susijusius su remonto darbais, atsakomybe ir išlaidų kompensavimu. Taip pat rekomenduojama aprašyti būsto būklę prieš nuomos pradžią, susitarti dėl pagerinimų ir būti sąžiningiems pranešant apie gedimus. Kruopščiai sudaryta sutartis padės išvengti nesusipratimų ir užtikrins sklandų nuomos procesą.

tags: #nuomininkas #atsako #uz #irangos