Nekilnojamojo turto (NT) nuoma yra sudėtingas teisinis santykis, apimantis abipuses teises ir pareigas nuomotojui ir nuomininkui. Artėjant rudeniui, didmiesčiuose nuomininkų skaičius ypač išauga, nes atvyksta studentai. Specialistai pabrėžia, kad konfliktines situacijas galima ir net privalu aptarti dar prieš pasirašant būsto nuomos sutartį.
„Mūsų duomenys rodo, kad didžiausius nuostolius būstui padaro stichinės nelaimės, gaisrai ir užpylimai. Pastarieji gali nutikti dėl prakiurusių vamzdžių ar nesandarių vandens žarnelių, taip pat ir dėl gyventojų kaltės. Tuomet dažnai kyla klausimas - kas padarytą žalą turi atlyginti“, - teigia „Lietuvos draudimo“ turto žalų strategijos ekspertas Andrius Stryla.
Norint išvengti įtampos ir ginčų tarp nuomininko ir nuomotojo, rekomenduojama viską aptarti iš anksto, prieš pasirašant sutartį. Aptarkime svarbiausius aspektus, kuriuos būtina aptarti sudarant sutartį.
1. Būsto Būklė Nuomos Pradžioje
Nuomotojas privalo užtikrinti, kad būstas nuomos pradžioje atitiktų higienos normas, būtų saugus ir tinkamas gyventi. Tai apima:
- Tvarkingus ir švarius kambarius.
- Veikiančius buitinės technikos prietaisus.
- Tinkamai funkcionuojančias vandentiekio, kanalizacijos, šildymo ir elektros sistemas.
- Tvarkingus langus ir duris.
- Veikiančius apsaugos nuo ugnies ir kitus saugumo įrenginius.
Jei nuomojamas būstas yra su baldais ir buitine technika, nuomotojas privalo pateikti nuomininkui išsamų inventoriaus sąrašą. Nuomininkas privalo per protingą terminą (paprastai 7 dienas) nuo nuomos sutarties pradžios pranešti nuomotojui apie pastebėtus būsto trūkumus. Jei trūkumai nebuvo deklaruoti laiku, nuomotojas gali neprisiimti atsakomybės už jų pašalinimą.
Svarbu ne tik aprašai, tačiau ir nuotraukos, kas priklauso nuomotojui, o kas nuomininkui. Anot eksperto, didžiausią klaidą daro tie, kurie naudojasi šablonine būsto sutartimi iš interneto. Ten neįtraukia asmeniškai abiem pusėms aktualių punktų, nėra aišku, kas atsakingas už, pavyzdžiui, sulūžusią skalbimo mašiną.
Nuomininko teisės ir pareigos pagal įstatymus
2. Nuomotojo Įsipareigojimai Atlikti Remonto Darbus
Nuomotojas yra atsakingas už visus būtinus remonto darbus, susijusius su natūraliu būsto nusidėvėjimu ar konstrukciniais defektais. Tai apima:
- Vandentiekio ir kanalizacijos sistemų gedimų šalinimą.
- Elektros instaliacijos gedimų taisymą.
- Stogo remonto darbus.
- Fasado ir kitų konstrukcinių elementų remonto darbus.
Skubiais atvejais, kai kyla pavojus gyvybei ar sveikatai, nuomininkas gali pats atlikti būtinus remonto darbus ir vėliau reikalauti iš nuomotojo išlaidų kompensacijos.
Nuomininkas yra atsakingas už remonto darbus, susijusius su dėl jo kaltės ar neatsargumo padaryta žala nuomojamam turtui.
Pavyzdžiui, netyčia lūžus virtuvinei spintelei, draudimas gali pagelbėti ir padengti nuostolius. Anot A. Strylos, nuomininkams taip pat gali būti aktualu žinoti, jog įsigijus būsto ir turto apsaugą, yra atlyginami nuostoliai už netyčinę žalą tretiesiems asmenims, taip pat - netyčinę žalą perduotiems nuomotojo daiktams bei nekilnojamam turtui - sienoms ir grindims. Svarbu, jog nuomos sutartyje būtų aiškiai įvardinti šie perduoti daiktai - stalai, kėdės ar, tarkime, virtuvės komplektas.
3. Būsto Perėmimas Nuomos Termino Pabaigoje
Nuomininkas turi teisę likti būste iki nuomos sutarties pabaigos, net jei nuomotojas nori jį parduoti ar kitaip panaudoti. Nuomotojas gali nutraukti nuomos sutartį anksčiau laiko tik esant sutartyje numatytoms sąlygoms, pavyzdžiui, jeigu nuomininkas pažeidinėja sutarties sąlygas.
Apie savo ketinimą išsikraustyti iš nuomojamo būsto nuomininkas privalo informuoti nuomotoją likus ne mažiau kaip 1 mėnesiui iki numatyto išsikraustymo datos arba vadovaujantis pasirašytoje nuomos sutartyje sutartais terminais.
Nuomininkas privalo grąžinti būstą tvarkingą ir tinkamos būklės, atsižvelgiant į natūralų nusidėvėjimą. Nuomotojas gali atskaičiuoti iš užstato dalį lėšų, skirtų būsto atnaujinimui ar remontui, jei nuomininkas padarė žalos būstui.
4. Sąžiningas Atsiskaitymas
Nuomininkas privalo mokėti sutartą nuomos mokestį laiku ir pagal sutartyje numatytą grafiką. Nuomotojas gali taikyti delspinigius už vėluojantį mokėjimą.
Nuomininkas gali būti atsakingas už komunalinius mokesčius, tokius kaip elektra, vanduo, dujos, šildymas ir kt. Šie mokesčiai gali būti įskaičiuoti į nuomos mokestį arba mokami atskirai.
Nuomininkas prieš įsikraustydamas į būstą privalo sumokėti nuomotojui užstatą, kuris paprastai atitinka vieno ar dviejų mėnesių nuomos mokestį. Užstatas grąžinamas nuomininkui per sutartą laikotarpį po nuomos sutarties pasibaigimo, atėmus išlaidas, susijusias su būsto atnaujinimu ar remontu, jei nuomininkas padarė žalos būstui.
Anot jo, užliejimo atveju svarbu pagalvoti ir apie civilinę atsakomybę. Kai apliejami kaimynai, sugadinamas jų turtas - nuostolių kaltininkai turi atverti savo piniginę.
„Per šių metų pirmą pusmetį užliejimų padarytiems nuostoliams atlyginti jau išmokėjome beveik 3,5 milijonus eurų. Tai yra ne tik viena brangiausių, bet ir bene dažniausiai nutinkanti nelaimė. Vidutinė nuostolio suma pirmąjį pusmetį siekė 700 eurų“, - pasakoja A. Stryla.
Viena iš apsaugos nuo ginčų forma gali būti būsto draudimas. Nuomininkai, prieš pasirašydami nuomos sutartį su būsto šeimininku, turėtų pasidomėti, ar jis yra apdraustas pastatų draudimu. Jei taip - nuomininkui užtenka pasirūpinti savo turto apsauga, taip pat ir civiline atsakomybe nelaimės atveju“, - sako ekspertas. Anot jo, turint civilinės atsakomybės draudimą, apliejus kaimynus nuostolių atlyginimu pasirūpintų draudimo bendrovė, tad tokiu atveju kaltininkui netektų mokėti iš savo kišenės. Taip pat nuomininkui aktualus nuomojamo būsto draudimas, kuris užtikrina, jog nelaimės atveju bus atlyginta žala ir jo asmeniniams daiktams.
„Tai yra naudinga tiek vagystės, gaisro atvejais, tiek, pavyzdžiui, sudaužius stiklą - langą, kaitlentę virtuvėje ar kitus stiklinius daiktus, kurie yra būste ir už kurių suniokojimą būsto šeimininkas greičiausiai paprašys atlyginti nuostolį“, - sako A. Stryla.
Draudimo ekspertas pažymi, kad šių metų pirmą pusmetį vagysčių vidutinio nuostolio suma siekia 890 eurų sumą, o, pavyzdžiui, stiklo dūžių vidutinė nuostolio suma minimu laikotarpiu buvo beveik 350 eurų. Anot jo, gaisro nuostoliai patys skaudžiausi - vidutinė nuostolio suma viršijo 4 tūkst. eurų sumą.
NT draudimas gali apsaugoti nuo didelių nuostolių. Šaltinis: ld.lt
5. Ginčų Sprendimas
Jei tarp nuomotojo ir nuomininko kyla ginčas, pirmiausia reikėtų pabandyti jį išspręsti taikiai, derantis abiem pusėms. Jei derybos nepavyksta, galima kreiptis į nekilnojamojo turto tarpininką ar teisininką, kuris padėtų rasti abiem pusėms priimtiną sprendimą.
Jei ginčo nepavyksta išspręsti taikiai, galima kreiptis į teismą.
Būsto nuomotojo atsakomybė prieš nuomininkus yra plati ir apima įvairius aspektus, susijusius su tinkamų gyvenimo sąlygų užtikrinimu ir sutarties sąlygų laikymusi. Nuomininkai taip pat turi tam tikrų pareigų, kurių laikymasis yra būtinas sklandžiam nuomos procesui.
tags: #nuomininkas #privalo #atlyginti