Darbuotojų nuomos administravimas ir darbdavio atsakomybė Lietuvoje

Darbuotojų nuoma: kas tai?

Darbuotojų "nuoma" Lietuvoje vadinama Laikinuoju įdarbinimu. Tai tokia darbo santykių forma, kuomet Laikinasis darbuotojas įdarbinamas Laikinojo įdarbinimo įmonėje su tikslu juos siųsti dirbti kitos įmonės (darbo naudotojo) naudai.

Laikinojo įdarbinimo (darbuotojų „nuomos“) veikla gali užsiimti tik įmonės, įrašytos į Valstybinės darbo inspekcijos sąrašą.

Terminas „Laikinasis įdarbinimas“ yra vertinys iš temporary staffing, „darbo nuoma“ yra vertinys iš staff leasing. Skirtingose šalyse ši ekonominė veikla yra vadinama skirtingai, šiek tiek skiriasi jos įstatyminis reguliavimas. Bet iš esmės tai ta pati veikla.

Ši galimybė niekada nebuvo draudžiama. 2011 05 19 priimtas LR Įdarbinimo per Laikinojo įdarbinimo įmones įstatymas, kurio nuostatos 2017 07 01 perkeltos į LR Darbo kodeksą.

Privalumai įmonėms

Kai kurios įmonės turi kintamą darbo krūvį, priklausomai nuo sezoniškumo ar kitų procesų. Kitos naudojasi įdarbinimo paslauga, kaip ir kitomis profesionaliomis paslaugomis (teisininkų, auditorių, konsultantų). Tokiu būdu įmonės gali maksimaliai susikoncentruoti į savo pagrindinę veiklą.

Darbo santykių klausimais perleisti atsakomybę rūpintis įdarbinimo įmonei, kuri užtikrins:

  • Darbuotojų suradimą
  • Pakeitimą kitu darbuotojui susirgus
  • Darbuotojų apmokymą
  • Įdarbinimą
  • Darbo užmokesčio mokėjimą
  • Atostogų apskaitą
  • Ligų kompensacijas
  • Teisingą mokesčių su darbo santykiais administravimą ir laiku sumokėjimą.

Kaip pradėti "nuomotis" darbuotojus?

Rekomenduojama kreiptis į Lietuvos įdarbinimo įmonių asociaciją (LĮĮA) arba į bet kurį LĮĮA narį tiesiogiai. Lietuvos įdarbinimo įmonių asociacija vienija tik skaidrų verslą vykdančias įmones ir siekia, kad darbo santykiai būtų lankstūs ir naudingi tiek verslui, tiek patogūs bei priimtini darbuotojui, kad darbuotojai dirbtų saugiai ir gautų laiku sutartą atlygį, už darbuotoją būtų laiku mokami mokesčiai bei socialinis draudimas.

Darbuotojų teisės ir pareigos

Sekti darbo skelbimus viešojoje erdvėje arba tiesiogiai kreiptis į Laikinojo įdarbinimo įmonę. Tokių darbdavių sąrašą galima rasti VDI nuorodoje. Turite žinoti, kad jūsų faktinis darbdavys (įmonė, su kuria pasirašysite darbo sutartį ir kuri mokės jums atlyginimą) ir darbo naudotojas (įmonė, kurioje faktiškai dirbsite) bus skirtingos, tačiau nuo to nenukentės nei jūsų darbo užmokestis, nei darbo sąlygos.

Darbo naudotojas už darbuotojo suradimo ir administravimo paslaugą atsiskaitys su įdarbinimo įmone tiesiogiai, jums tai nieko neturi kainuoti ir turite gauti tokį patį atlygį, kokį gauna tiesiogiai įdarbintas žmogus už tokį patį darbą.

Į ką atkreipti dėmesį "nuomojant" darbuotoją?

Visų pirma įmonė, norėdama užsiimti laikinojo įdarbinimo veikla turi užsiregistruoti Valstybinėje darbo inspekcijoje. Kai įmonė bus įrašyta į tokių įmonių sąrašą, galės darbuotojus įdarbinti pagal laikinojo įdarbinimo sutartis. Ir darbuotojo sutikus, jį siųsti dirbti į darbo naudotojo įmonę.

Prieš siunčiant taip pat privaloma atlikti darbuotojų saugaus darbo instruktažą būsimoje darbo vietoje bei užtikrinti kitų kaip darbdaviui įstatymų numatytų prievolių įvykdymą.

Būtų gerai pasitikrinti, ar viešai skelbiamuose šaltiniuose (pvz., rekvizitai.lt), norinti darbuotojus „nuomotis“ įmonė neturi ilgalaikių, nuolatinių įsiskolinimų. Kitaip rizikuojate, kad jums nesumokės, o jums teks sukti galvą, kaip sumokėti darbuotojui.

Į ką atkreipti dėmesį "nuomojantis" darbuotoją?

Visų pirma, turi pasitikrinti, ar siūlanti darbuotoją įmonė gali užsiimti šia veikla. Jei taip, tai įprasta pasirašyti bendradarbiavimo sutartį, kur numatomos visos sąlygos koks reikalingas darbuotojas (su kokiomis žiniomis, patirtimi ar be jų), kokioms funkcijoms atlikti, kokį mokate darbuotojui darbo užmokestį už tokį darbą ir mokestis laikinojo įdarbinimo įmonei už paslaugą.

„Besinuomojanti” įmonė turi pravesti instruktažus darbo vietoje apie darbuotojo saugų darbą ir tada gali įprastai pradėti dirbti kaip su tiesiogiai įdarbintu darbuotoju.

Krizės laikotarpis ir darbuotojų "nuoma"

Dėl pandemijos skubiai priimtame LR Vyriausybės nutarime numatyta, kad įmonė, kurios veikla dėl karantino veiklos turi būti stabdoma, išimties tvarka, per 1 darbo dieną gali būti įrašyta į Valstybinės darbo inspekcijos sudaromą Laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą.

Pagrindinis kriterijus - įmonės veikla negali būti sustabdyta ar apribota, neturi būti iškelta bankroto byla. Tai leidžia darbdaviams, kuriems šiuo metu trūksta darbuotojų, kiek paprasčiau „išsinuomoti“ darbuotojus iš kitos bendrovės.

Vienintelės šalyje internetu pilnai įdarbinančios platformos Workis.online vadovas Jurgis Kovas sako, kad šiuolaikinės technologijos suteikia galimybę visus interviu procesus įgyvendinti nuotoliniu būdu. Platformoje darbdavys gali paskelbti darbo pasiūlymą, atsirinkti tinkamus darbuotojus. Vėliau darbuotojai peržiūri saugaus darbo įvadinius instruktažus, o darbo sutartis pasirašoma internetu. Platformos darbuotojai sutvarko įdarbinimo dokumentus. Susirasti darbuotoją ir pasirašyti darbo sutartį galima per vieną valandą.

Ir primena - Europos sąjungos šalyse už įdarbinimo paslaugas iš kandidato imti pinigus draudžiama. Už tai moka įmonė, į kurią kandidatas eis dirbti. Tačiau rinkoje vis dar yra nesąžiningų žaidėjų.

Anot J. Kovo, dėl dabartinio ekonominio neapibrėžtumo ir nestabilumo, trumpalaikių darbų poreikis išaugs: verslui tai saugus būdas įdarbinti darbuotoją skubiai, reikalingam laikotarpiui.

Workis.online duomenimis, per kovo mėnesį įdarbinimas internetu augo apie 230 proc.

Dalyje bendrovių naujų darbuotojų reikia ne tik dėl augančios paklausos, bet ir dėl to, kad norima apsaugoti vyresnio amžiaus, aukštesnei rizikos grupei priklausančius darbuotojus.

„Dalis mūsų klientų ėmėsi papildomų apsaugos priemonių ir suteikė galimybes vyresniems nei 60 metų darbuotojams likti namuose, bet gauti pilną darbo užmokestį. Tokie atsakingo verslo pavyzdžiai išties džiugina. Pastebime, kad vyresnio amžiaus žmonės, kurie priklauso aukštesnei rizikos grupei mažiau kandidatuoja į dabar siūlomas laikino darbo pozicijas “, - prognozuoja J. Kovas.

Atsakomybės klausimai

Darbuotojų nuomos modelyje įmonė gavėja (tai yra jūs, jei nuomojatės darbuotojus) turi aiškiai apibrėžtą atsakomybės sferą. Jūs atsakote už darbo saugą toje darbo vietoje, kurioje darbuotojas dirbs pas jus. Jei jūsų gamykloje blogos darbo sąlygos ir darbuotojas susižeidžia, atsakomybė guls jums ant pečių. Jūs taip pat turite užtikrinti, kad darbuotojui būtų suteiktos tinkamos darbo priemonės ir sąlygos darbui atlikti.

Tačiau viskas, kas susiję su darbo santykių administravimu, mokesčių mokėjimu, atostogų skaičiavimu, nedarbingumo išmokų tvarkymu - tai viskas tenka nuomos agentūrai.

Terminuoto įdarbinimo atveju viskas paprasta - jūs esate darbdavys, vadinasi jūs atsakote už viską. Nuo darbo saugos iki mokesčių mokėjimo, nuo atostogų suteikimo iki nedarbingumo apmokėjimo. Čia nėra kam nukreipti pirštą, jei kas negerai - visa atsakomybė ir visi įsipareigojimai yra jūsų rankose.

Darbuotojo atsakomybė už žalą

Naujajame DK įtvirtinta, kad pagal bendrą principą darbuotojas, padaręs žalą darbdaviui, atsakys ne daugiau kaip savo trijų vidutinių darbo užmokesčių dydžiu, o jeigu turtinė žala padaryta dėl darbuotojo didelio neatsargumo - ne daugiau kaip šešių vidutinių darbo užmokesčių dydžiu.

Naujajame DK nebelieka visiškos materialinės atsakomybės sutarčių kaip pagrindo neribotai darbuotojo turtinei atsakomybei kilti. DK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 6 str. 12 d. numato, kad visiškos materialinės atsakomybės sutartys, sudarytos iki DK įsigaliojimo netenka galios.

Tai reiškia, kad nebelieka galimybės darbdaviui ir darbuotojui individualiu papildomu susitarimu pakeisti ribotos darbuotojo turtinės atsakomybės dydį. Išimtis ir galimybė - taikant DK 33 str. 4 d.

Senojo DK 256 str. 2 d. numatė, kad tais atvejais, kai dėl kartu dirbamo darbo neįmanoma atriboti atskirų darbuotojų atsakomybės, gali būti sudaroma visiškos materialinės atsakomybės sutartis su darbuotojų grupe. Šiuo atveju žalą atlygina visi sutartį pasirašę darbuotojai. Kiekvieno jų dalis atlyginant žalą nustatoma proporcingai jų dirbtam laikui, per kurį susidarė žala, jei sutartyje nenustatyta kitaip.

Naujasis DK tokios galimybės nenumato, tačiau manome, kad susitarimas dėl darbuotojų grupės turtinės atsakomybės būtų galimas. T. y. darbuotojas (jų grupė) ir darbdavys galėtų susitarti, kaip bus paskirstoma darbuotojų grupės padaryta žala, kai negalima nustatyti konkretaus tokios žalos atsiradimo kaltininko.

Visiško žalos atlyginimo atvejai:

  • žala padaryta tyčia
  • darbdaviui padaryta neturtinė žala. Pavyzdžiui, darbuotojas padarydamas šiurkštų darbo drausmės pažeidimą kartu diskredituoja darbdavio vardą, dėl ko jis patiria realias neigiamas pasekmes.
  • kai visiško žalos atlyginimo atvejis numatytas kolektyvinėje sutartyje.

Darbuotojų nuoma bankroto atveju

Atsakovė neužtikrino, kad ieškovės bankroto procedūros vyktų kiek įmanoma skaidriau. Teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovės poziciją, kad ji turėjo teisę įdarbinti naujus bankrutuojančios įmonės darbuotojus, nepranešusi kreditorių susirinkimui.

Kartu teismas pažymėjo, kad atsakovės padarytas ĮBĮ nuostatų pažeidimas savaime nereiškia, kad ieškovė patyrė nuostolių ta apimtimi, kiek naujai priimtoms dviem darbuotojoms buvo sumokėta darbo užmokesčio, taip pat mokesčių ir įmokų į valstybės bei VSDF biudžetą.

Vertindamas dviejų darbuotojų, kurias atsakovė įdarbino bankroto proceso metu ieškovės veiklai tęsti, įdarbinimą, teismas pažymėjo, kad, jeigu atsakovė būtų nepriėmusi į darbą turto valdytojos ir vyr. finansininkės, po bankroto bylos iškėlimo tęsiant ieškovės ūkinę komercinę veiklą, susijusią su patalpų nuoma, vis tiek būtų tekę patirti sąnaudų - neįdarbinus naujų darbuotojų, vis tiek būtų reikėję pirkti su patalpų nuoma susijusias turto valdymo ir buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas.

Teismas nustatė, kad ieškovės 2012 m. sausio 11 d. kreditorių susirinkime patvirtintoje atsakovės veiklos ataskaitoje nurodytas 12 766 Eur ūkinės komercinės veiklos rezultatas. Atsakovė (bankroto administratorė), apskaičiuodama nurodytą rezultatą, neįtraukė sąnaudų už buhalterinės apskaitos tvarkymą ir turto valdymą bei priežiūrą. Nurodytos išlaidos įtrauktos į administravimo išlaidas, iš viso - 17 262 Eur. Palyginus iš veiklos gautų pajamų dydį, atėmus komunalinius mokesčius ir aptariamas išlaidas, matyti, kad veiklos rezultatas būtų neigiamas.

Teismas nustatė, kad išlaidų turtui valdyti ir prižiūrėti bei buhalterinei apskaitai tvarkyti nuo bankroto bylos iškėlimo iki ataskaitos pateikimo tvirtinti nurodytame kreditorių susirinkime kas mėnesį patirta iš viso - 1 918 Eur. Antroje veiklos ataskaitoje, kuri patvirtinta ieškovės 2014 m. gegužės 27 d. kreditorių susirinkime, apskaičiuotas 2 871,97 Eur ieškovės veiklos rezultatas nuo pirmojo kreditorių susirinkimo iki 2014 m. gegužės 27 d., t. y. už 29 mėnesius. Į išlaidas, susijusias su tęsiama ieškovės veikla, įtrauktas taip pat ir turto valdytojai bei vyr. finansininkei išmokėtas darbo užmokestis, t. y. įtrauktos išlaidos, susijusios su turto valdymu ir priežiūra bei buhalterinės apskaitos tvarkymu, iš viso - 65 203,31 Eur.

Teismas konstatavo, kad atsakovė, nesant tam ekonominio pagrindo ir negavusi ieškovės kreditorių susirinkimo pritarimo, 58 346,72 Eur suma nepagrįstai padidino ieškovės išlaidas, susijusias su ūkine komercine veikla, todėl padarė žalos, kurią privalo atlyginti ieškovei.

Išlaidos turtui valdyti ir prižiūrėti

Teismas nustatė, kad 2011 m. sausio-gegužės mėn. laikotarpiu įmonės turto valdymo ir buhalterinės apskaitos funkcijas vykdė direktorius ir finansų direktorė - bendras šių darbuotojų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis buvo 1 075 Eur. Padalinęs šią sumą, teismas nusprendė, kad nurodytu laikotarpiu išlaidos turtui valdyti ir prižiūrėti buvo 537,50 Eur. Teismas padarė išvadą, kad išlaidos turtui valdyti ir prižiūrėti buvo pagrįstos, todėl atsakovė nepagrįstai skyrė nurodytai funkcijai vykdyti 876,32 Eur.

Apibendrinant, darbuotojų nuoma yra naudingas įrankis verslui, tačiau svarbu suprasti visas teisines ir finansines subtilybes, taip pat tinkamai įvertinti atsakomybės klausimus. Tik tokiu atveju darbuotojų nuoma gali tapti efektyviu ir skaidriu sprendimu, padedančiu įmonei siekti savo tikslų.

tags: #nuomos #administravimas #darbuotojai