Darbo jėgos nuoma iš Baltarusijos: iššūkiai ir galimybės Lietuvoje

Pastaruoju metu Lietuvoje sparčiai daugėja atvykusiųjų iš užsienio, o tai atsispindi darbdavių pranešimuose apie dirbančius užsieniečius. Atvykusios darbo jėgos didžiąją dalį sudaro trečiųjų šalių piliečiai, tarp kurių dominuoja baltarusiai. Tačiau pabėgėlių iš Baltarusijos integracija Lietuvoje susiduria su įvairiais iššūkiais.

Į Lietuvą nuo režimo represijų priversti trauktis baltarusiai čia reikalingi tik pagalbą teikiančioms nevyriausybinėms organizacijoms. Nors šalyje atvertas vadinamasis humanitarinis koridorius, juo patekus į Lietuvą vis dar nėra sukurtos specializuotos medicininės ir psichologinės pagalbos teikimo infrastruktūros. Pabėgėlio statusą pretenduojantys gauti baltarusiai negali dirbti ir yra priversti gyventi „ištiesta ranka“.

Dėl apribotų galimybių dirbti Lietuvoje baltarusiai dažnai renkasi net nesikreipti prieglobsčio - prašo vadinamosios „Vizos D“, tai yra leidimo oficialiai gyventi ir dirbti. Tokių šiuo metu yra net 7008 asmenys. Prieglobsčio Lietuvoje dėl persekiojimo šalyje pasiprašė vos 45.

Finansiniai iššūkiai ir pagalbos trūkumas

Iš šalies priverstiems trauktis baltarusiams padedančios VšĮ „Dapamoga“ vadovė Nataliya Kolegova pasakojo, kad tokiu atveju tenka susimokėti 60 eurų dydžio rinkliavą vizai gauti, taip pat savo lėšomis įsigyti sveikatos draudimą, kuris vienam žmogui per mėnesį kainuoja apie 80-100 eurų. Draudimas apima tik skubią pagalbą, tad neretai tenka papildomai mokėti medikams už konsultacijas. O kur dar būsto nuoma, maistas ir kitos išlaidos.

„Baltarusiai nebijo net juodžiausių darbų ir nenori tapti našta Lietuvai, - sakė N. Kolegova, - todėl renkasi dirbti. Tačiau išgyventi iki pirmojo atlyginimo, ypač turint vaikų, be santaupų paskubomis pasitraukus iš šalies, ganėtinai sudėtinga.“

Ne ką lengviau ir pasirinkusiems prašyti prieglobsčio: tokiems asmenims netaikoma 60 eurų rinkliava už vizą, valstybė pasirūpina ir būtinuoju sveikatos draudimu, tačiau kol svarstoma, ar asmeniui suteikti pabėgėlio statusą, šis negali dirbti - ši procedūra užtrunka 4-6 mėnesius. N. Kolegovos teigimu, tai stumia atvykėlius į šešėlį, didina pavojų, kad su jais bus nesąžiningai pasielgta.

N. Kolegova pasakoja, kad su išlaidomis baltarusiai susiduria vos pasukę Lietuvos pusėn - be 60 eurų rinkliavos už vizą, tenka pirkti sveikatos draudimą. Pastarasis irgi ne iš pigiųjų - 80-100 eurų.

Moteris prisimena atvejį, kai už sveikatos draudimą ir vizą sumokėjusi mergina pasijuto blogai ir buvo nugabenta į ligoninę. Už atliktus tyrimus papildomai teko sumokėti 30 eurų.

„Finansiškai - taip, labiau apsimoka prašyti pabėgėlio statuso, tuomet nekainuoja viza ir sveikatos draudimas nemokamas, tačiau tai reiškia, kad žmogus, kol bus sprendžiama dėl prieglobsčio, negalės dirbti ir bus priverstas gyventi „ištiesta ranka“, - sako „Dapamoga“ vadovė.

Maksimalus terminas, nustatytas prieglobsčio prašymo nagrinėjimui, yra 6 mėnesiai.

N. Kolegova pasakoja, kad negali skųstis ir Migracijos departamentu - esą tiek, kiek priklauso nuo jo darbuotojų, stengiamasi ieškoti išeičių ir suprasti susiklosčiusią padėtį. Tačiau šalies mastu institucinių sprendimų vis dar trūksta.

„Lietuva skyrė baltarusių reabilitacijai nemažus pinigus, tačiau praktiškai jų neįmanoma gauti. Čia atvykstantys žmonės patys perka draudimą, kuris veikia tik tada, jei prireikia skubios pagalbos. Daugiau jokios kitos - nei psichologinės, nei fizinės reabilitacijos - jie negauna“, - pasakojo „Dapamoga“ vadovė.

Jos teigimu, kol kas vienintelė organizacija, neatlygintinai teikianti psichologinę pagalbą nukentėjusiems baltarusiams, - Vilniaus miesto Psichikos sveikatos centras. Tačiau ši pagalba yra vienkartinė.

„Apie tai, kad reabilitacijos mechanizmas sukurtas, buvo labai skambiai pranešta, tačiau realiai jis neegzistuoja. Mes bandėme kalbėtis su Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), kreiptis į privačias ir valstybines klinikas - tokios galimybės nėra. Tai - vienas skaudžiausių iki šiol neišspręstų klausimų“, - apgailestavo „Dapamoga“ vadovė.

Anot N. Kolegovos, pagalbos baltarusiai negauna, nes nenorėdami būti našta valstybei, renkasi nesikreipti prieglobsčio, o prašo išduoti nacionalinę vizą. Taip jie daro dėl to, kad galėtų čia dirbti ir patys išsilaikyti.

N. Kolegova daro viską, kad savo namus ir šalį priversti palikti baltarusiai Lietuvoje jaustųsi kaip namuose. Moteris pasakoja, kad organizacijos atstovai visus besikreipiančius pasitinka jau pasienyje.

„Didžiausias paradoksas, kad žmonės, kurie dažnai atvažiuoja be nieko - kaip stovi, dar būna priversti susimokėti už nacionalinę vizą. Iki šių metų birželio ji baltarusiams buvo nemokama, nežinia kodėl dar prieš kilusius neramumus rinkliavą grąžino. Mes padedame neišgalintiems ją susimokėti - 60 eurų vienam asmeniui kartais būna nepakeliama suma, nes žmonės bėga ne geresnio gyvenimo ieškoti, o neturėdami kitos išeities“, - pasakojo „Dapamoga“ vadovė.

FotobankasProtestas prie Baltarusijos ambasados.

Išmokos prieglobsčio prašytojams

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, šiuo metu prieglobsčio prašantys 45 Baltarusijos piliečiai gali pretenduoti į išmokas, kurių negauna nacionalinę vizą gavę 7008 baltarusiai. Jų dydis priklauso nuo to, kur prieglobsčio prašytojas gyvena - Užsieniečių registracijos centre Pabradėje ar Ruklos pabėgėlių priėmimo centre. Gyvenamąją vietą paskiria Migracijos departamentas. Užsieniečių registracijos centre yra organizuojamos maitinimo paslaugos, todėl išmoka yra 12,50 euro. Pabėgėlių priėmimo centre maitinimo paslaugų neorganizuoja, todėl išmoka yra kiek didesnė - 87,50 euro.

Po to, kai asmeniui suteikiamas prieglobstis, pašalpų sumos didėja, tačiau jos yra mokamos tik pirmus 7 mėnesius. Vienam asmeniui skiriama 250 eurų pašalpa, 2 asmenų šeimai - 375 eurai, 3 asmenų šeimai - 500 eurų. Jei šeimoje yra daugiau nei 3 asmenys, 4-am ir kiekvienam kitam asmeniui papildomai - 62,5 euro.

Pradėjus integraciją įvertinamas prieglobsčio gavėjo pažeidžiamumo lygis, jo individualūs poreikiai ir sudaromas individualus integracijos planas, tada atsižvelgiant į jo daromą pažangą, pavyzdžiui, mokantis lietuvių kalbos ar ieškant darbo, taip pat motyvaciją bei pažeidžiamumo lygį pašalpos išmokos nuo 8 mėnesio yra diferencijuojamos. Paprastai yra skiriama nuo 50 iki 100 proc. iki 7 mėn. teiktos paramos dydžio pašalpa.

Be mėnesinių išmokų, dar mokama vienkartinė įsikūrimo pašalpa: vienam asmeniui / 2 asmenų šeimai - 500 eurų, 3-4 asmenų šeimai - 750 eurų; 5-6 asmenų šeimai - 875 eurai; 7 ir daugiau asmenų šeimai - 1000 eurų.

Mokyklinio amžiaus vaikams išmokama pašalpa būtiniausiems mokinio reikmenims įsigyti - 58,5 euro.

Kas mėnesį mokama kompensacija vaikų ugdymo pagal ikimokyklinio ir (ar) priešmokyklinio ugdymo programas išlaidoms apmokėti (62,4 euro).

Be to, prieglobstį gavę užsieniečiai turi teisę į visas socialines garantijas, pavyzdžiui, vaiko pinigus, laidojimo pašalpą, kaip ir Lietuvos piliečiai.

Baltarusių įdarbinimas Lietuvoje: sektoriai ir profesijos

Šalies darbo rinkoje sparčiai daugėja atvykusiųjų iš užsienio. Atvykėlių darbo rinkoje metų pradžioje daugiausiai buvo iš Baltarusijos (47,7 tūkst.). Tai - beveik 1,6 karto daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu (30,5 tūkst.). Dirbančių ukrainiečių pagausėjo iki 44,8 tūkst. (pernai - 32,7 tūkst.), uzbekų - 6,6 tūkst. (1,8 tūkst.), kirgizų - 5,6 tūkst. (2,5 tūkst.), tadžikų - 4,6 tūkst.

Lietuvoje dirbantys užsieniečiai daugiausiai užima vidutinės kvalifikacijos darbo pozicijas. Tokius darbus dirba 112,1 tūkst. trečiųjų šalių piliečių (prieš metus - 66,7 tūkst.) ir daugiau nei pusė atvykusių iš Europos Sąjungos šalių (5,3 tūkst.).

„Įsidarbinusių užsieniečių skaičius per metus augo visuose sektoriuose. Per metus ryškiau išsiskyrė atvykėlių kvalifikacijos, spartus augimas fiksuotas vidutinės kvalifikacijos darbų grupėje - tiek darbo jėgos iš ES, tiek iš trečiųjų šalių. Daugiausiai užsieniečiai užpildo trūkstamų darbuotojų laisvas darbo vietas transporto ir statybos sektoriuose“, - sakė Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Sinkevičė.

Vidutinės kvalifikacijos trečiųjų šalių piliečių darbo jėgos sutelkta transporto ir saugojimo veiklą vykdančios įmonėse. Čia dirba daugiau nei pusė atvykėlių - 73,1 tūkst. (55,6 proc.), statybos sektoriuje - 22 tūkst., apdirbamosios gamybos - 12,9 tūkst.

Dominuojančios trečiųjų šalių piliečių profesijos - vairuotojai ir judamųjų įrenginių operatoriai sudaro daugiau nei pusę atvykėlių - net 72,8 tūkst. (55,4 proc.). Kvalifikuotais statybininkais dirba 15,6 tūkst. asmenų, daugiausiai betonuotojais ir betono apdailininkais (4,6 tūkst.), tinkuotojais (2,6 tūkst.), statybininkais (1,9 tūkst.), plytų mūrininkais (1,5 tūkst.).

Metalo apdirbimo, mašinų gamybos srityje įsitvirtino 9,4 tūkst. imigrantų, iš jų daugiausiai - suvirintojais (5,8 tūkst.) ir metalinių konstrukcijų ruošėjais ir montuotojais (2,3 tūkst.).

ES piliečių profesinės kvalifikacijos skiriasi - beveik 30 proc. dirba administracinės ir aptarnavimo veiklas vykdančiose įmonėse, statybos sektoriuje - kas ketvirtas (25,2 proc.), apdirbamosios gamybos įmonėse - 16,1 proc., transporto ir saugojimo - 9,1 proc.

Dauguma dirbančių europiečių taip pat priklauso vidutinės kvalifikacijos darbuotojų grupei (5,3 tūkst.) - dirba statybininkais (700), kitur nepriskirtais statybininkais montuotojais (600), dažytojais (300), vandentiekininkais ir vamzdynų montuotojais (300).

Aukštos kvalifikacijos reikalaujančias pareigas užima 12,6 tūkst. trečiųjų šalių piliečių: 1,8 tūkst. - vadovaujančias, 9,3 tūkst. - specialistų, 1,5 tūkst. - technikų ir jaunesniųjų specialistų. Beveik pusė - 6 tūkst. atvykusių asmenų dirba informacijos ir ryšių sektoriuje.

Kas penktas (2,1 tūkst.) ES pilietis, dirbantis aukštos kvalifikacijos darbus Lietuvoje, užima specialistų (1,1 tūkst.) ir vadovų (748) darbo vietas.

Žemos kvalifikacijos darbus dirba ketvirtadalis ES piliečių (2,5 tūkst.) ir 5,1 proc. trečiųjų šalių piliečiai (6,7 tūkst.).

Pasak G.Sinkevičės, dauguma šalyje dirbančių baltarusių turi vidutines kvalifikacijas ir kompetencijas - tai rodo jų užimtumas darbo rinkoje. Aukštos kvalifikacijos darbai daugiausiai susiję su transporto sektoriumi ir IT sritimi.

Baltarusijos piliečiai daugiausiai dirba tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojais (24,4 tūkst.), vilkiko (treilerio) vairuotojais - per 1,4 tūkst., betonuotojais - 873, kompiuterių taikymo inžinieriais - 748, programinės įrangos testuotojais - 431, sunkvežimio vairuotojais - 375, programinės įrangos kūrėjais - 287, inžinieriais programuotojais - 264, savivarčio vairuotojais - 228, suvirintojais dujomis ir elektra - 226.

Dirbančių ES piliečių penketukas pagal pilietybę šiek tiek keitėsi - šių metų pradžios duomenys rodo, kad italai užėmė penktą poziciją, pernai daugiau buvo dirbančių ispanų (200). Į Lietuvą dirbti daugiausiai atvyko dirbti ES šalių piliečių iš Rumunijos (2,9 tūkst.), Latvijos (2,4 tūkst.) ir Lenkijos (1,5 tūkst.), Bulgarijos (1 tūkst.) ir Italijos (300).

Būsto nuomos iššūkiai baltarusiams Lietuvoje

Baltarusių specialistams susirasti būstą Lietuvoje gali būti sudėtinga. Dažniausiai jie renkasi butus, kurių kaina yra 500-600 eurų. Pirminis baltarusių biudžetas visą laiką būna mažesnis, tačiau jie, atvažiavę ir pamatę, kokios čia yra kainos, pasiūla, visada turi tą savo biudžetą padidinti.

Jie biudžetus nusistato pagal savo šalies rinką, dažnai kainas Lietuvoje lygina su kainomis Baltarusijoje. Tačiau, kai pateikiame pasiūlymus, ką jie gali išsinuomoti už tokį patį biudžetą kaip Minske, jie tada visgi padidina biudžetus ir ieško to, kas jau tikrai jiems patiktų.

Vis tiek jie nori naujesnės statybos namų, kad komunalinės išlaidos būtų kiek mažesnės. Taip pat svarbiausias atstumas iki jų biurų, vaikų mokyklų ar darželių. Daugiausia atvažiuoja šeimos, kurios turi bent 1-2 vaikus, paskui - žmonės su gyvūnais ir labai retai - poros arba pavieniai asmenys.

Lietuviai apskritai į užsieniečius žiūri gana įtariai. Jiems turi būti arba labai „teisinga“, standartinė šeima, arba vienas žmogus, o nuomotojams geriausia, kad nuomininkai išvis negyventų tame išnuomotame bute.

Kai paskambini nuomotojams ir pasakai, kad žmonės atvyksta iš Baltarusijos, daugumai iš pradžių jie asocijuojasi su statybininkais, kurie Vilniuje kepa daugiabučius.

Bet, kai vėliau paaiškini, kad tai yra geros, solidžios, dažniausiai informacinių technologijų (IT), įmonės išsilavinę darbuotojai ir jiems reikia ne 8 žmonėms vieno būsto su dviaukštėmis 4 lovomis viename kambaryje, bet normalaus būsto standartinei šeimai, nuomotojai nusiramina.

Bet problema ta, kad baltarusiai, nors mato didelę pasiūlą, bet mato ir tai, kad jų nuomotojai visgi prisibijo, vengia ir nenori. Nesvarbu, kad tiek lietuvių, tiek baltarusių šeimos tvarkingai gyvens, tuo labiau, kad yra ir sutartys.

Tai tikrai turi įtakos, yra tokių atvejų. Atrodo, nuomotojui viskas tinka: kad atvažiuoja šeima su vaiku ar dviem, su šuniuku ar kačiuku, bet, kai pradedame kalbėti apie gyvenamosios vietos deklaravimą, jis tada susimėto ir tu pamatai, kad jis nėra linkęs viešai deklaruoti nuomojantis butą, o yra labiau linkęs gauti popierinius pinigus.

Bet stengiamės keisti šį požiūrį: kai kada už geresnį butą pasiūlome didesnius pinigus nuomotojui, kad jis nebeturėtų preteksto pasakyti „ne“. O tada tuos pinigus jis skiria tam pačiam verslo liudijimui arba susimokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM). Tai yra nustatyta nuomos suma, plius mokesčiai. Tai nėra standartas, tiesiog yra visokių atvejų.

Pinigus moka ir sutartį sudaro patys fiziniai asmenys. Mes tik bendradarbiaujame su įmone, kuri suinteresuota, kad apgyvendintume jų darbuotojus, kadangi jų gana daug ir ateityje bus dar daugiau.

Šiuo atveju sudarome sutartį su konkrečiais fiziniais asmenimis, Baltarusijos piliečiais. Į sutartį įmonės būna įrašytos tik kaip saugikliai, jeigu kiltų kokių nesklandumų - nuomininkas nemokėtų ar nekomunikuotų. Įmonės tiesiog laiduoja už savo darbuotojus.

Darbo imigrantų skaičiaus dinamika

Pernai į Lietuvą atvyko dirbti mažiau trečiųjų šalių piliečių, didėjo užsieniečių srautas iš Europos šalių. Šiuo metu šalyje dirba 174,5 tūkstančių užsieniečių.

Dominuoja ukrainiečiai (51,8 tūkst.), baltarusiai (47,2 tūkst.), uzbekai (11,2 tūkst.), tadžikai (7,1 tūkst.), indai (6,1 tūkst.). Palyginti su situacija prieš metus, dirbančių ukrainiečių bendruomenė ūgtelėjo 11,9 proc. (5,5 tūkst.), uzbekų - 34,2 proc. (2,9 tūkst.), indų - 31,8 proc. (1,6 tūkst.).

„Užsieniečių darbo jėgos tendencijos keičiasi. Pernai į mūsų šalį atvyko dirbti 5 proc. mažiau trečiųjų šalių piliečių (tai - 3 tūkst. asmenų), o 25 proc. didėjo užsieniečių srautas iš Europos šalių“, - pabrėžė Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Sinkevičė. - Susitraukusiam darbuotojų iš trečiųjų šalių skaičiui daugiausiai įtakos turėjo sumažėję baltarusių - net 4,2 tūkst., azerbaidžaniečių (700), tadžikų (600), kirgizų (500), moldavų (400) srautai. Tačiau itin sparčiai augo atvykusių iš Filipinų skaičius - pernai pradėjo dirbti 1,5 tūkst. šios Azijos šalies piliečių. Dabar darbo rinkoje jų turime per 2,1 tūkst.“

2025 m. į Lietuvą atvyko dirbti 71,4 tūkst. užsieniečių. Dauguma - trečiųjų šalių piliečiai (59,4 tūkst.) - 3 tūkst. (4,7 proc.) mažiau nei 2024 m. ES piliečių - atvirkščiai - darbo rinkoje skaičius augo 25,3 proc. (2,4 tūkst.).

Trečdalis naujos darbo jėgos - iš Ukrainos (32,1 proc. arba 19,1 tūkst.), penktadalis - iš Baltarusijos (19,9 proc. arba 11,8 tūkst.), 10,2 proc. (6,1 tūkst.) - iš Uzbekistano ir dar 3,5 tūkst. (5,8 proc.) - iš Indijos. Iš ES šalių daugiausiai atvažiavo rumunų - 4,8 tūkst. (39,7 proc.), latvių - 2,7 tūkst. (22,8 proc.), lenkų - 1,8 tūkst.

Pasak G. Sinkevičės, palyginti su ankstesniais metais, mažiau atvyko dirbti vairuotojų ir judamųjų įrenginių operatorių, statybininkų, metalo apdirbimo, mašinų gamybos darbininkų, pardavėjų, klientų aptarnavimo tarnautojų, pagalbinių žemės, miškų ir žuvininkystės ūkio darbininkų, IT ir ryšių sistemų specialistų ir asmens priežiūros darbuotojų.

Dirbančių trečiųjų šalių piliečių skaičius per metus augo visuose sektoriuose, išskyrus informacijos ir ryšių (0,4 proc.). Transporto ir saugojimo srityje migrantų skaičius ūgtelėjo 7 tūkst. (9,6 proc.) - čia įdarbinta daugiau atvykėlių iš Uzbekistano (1,7 tūkst.), Ukrainos (1 tūkst.), Indijos (900) ir kt. Statybos sektorius irgi pasipildė 3,5 tūkst. (13,9 proc.) darbuotojų iš užsienio - labiausiai ukrainiečiais (800), uzbekais (700), filipiniečiais (500) ir kt.

Imigrantai daugiausiai dirba transporto ir saugojimo sektoriuje (50,1 proc. arba 79,1 tūkst.), statybos - 28,5 tūkst. (18 proc.), apdirbamosios gamybos - 17,1 tūkst. (10,8 proc.), apgyvendinimo ir maitinimo srityje - 7,3 tūkst.

25 proc. 2025 m. pagal darbo sutartis Lietuvoje pradėjo dirbti 12 tūkst. Europos Sąjungos šalių pilietybę turinčių asmenų - 2,4 tūkst. (25,3 proc.) daugiau nei 2024 m.

Didžiąją dalį - 77,4 proc. - sudaro Rumunijos, Latvijos ir Lenkijos piliečiai. Daugiausiai atvyko rumunų - 4,8 tūkst., latvių - 2,7 tūkst. ir lenkų - 1,8 tūkst.

Pagrindinis sektorius, kuriame telkiasi ES piliečiai - statybos. Čia dirba trečdalis (32 proc. arba 5,3 tūkst.) europiečių, penktadalis - administravimo ir aptarnavimo srityje (21,8 proc. arba 3,6 tūkst.) bei 16,2 proc. (2,7 tūkst.) - apdirbamosios gamybos sektoriuje.

„ES piliečiai vis dažniau užima vadovaujančias pozicijas - per metus jų skaičius vadovų grupėje augo 324 asmenimis.

Šie darbuotojai vertinami Lietuvoje dėl savo darbštumo ir atsakingumo. O tuo pačių darbuotojai iš šių šalių nuolatos ieško įvairių darbo pozicijų užsienyje, ypač Europoje. Žinoma, kitas svarbus aspektas, Lietuva, kaip ir kitos ES narės yra labiau išsivysčiusios ekonomiškai. Todėl darbuotojai, kurie yra kvalifikuoti, iš šių šalių gali labai sėkmingai ir greitai kilti karjeros laiptais.

Darbuotojai iš Indijos, Azerbaidžano, Pakistano ir Filipinų mielai gyvens ir dirbs Lietuvoje, jeigu tik Jūsų siūlomos laisvos darbo vietos atitiks visus reikalavimus. Šie piliečiai nereiklūs, patikimi, atsakingi, nebijo darbo.

Užimtumo statistika Lietuvoje (2024-2025 m.)

tags: #nuomuojasi #darbininkus #is #baltarusijos