Nuosavybės ir Turto Eksploatavimo Riba: Teisiniai Aspektai Lietuvoje

Šiame straipsnyje aptariami nuosavybės ir turto eksploatavimo ribos nustatymo teisiniai aktai, remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais. Straipsnyje analizuojami įstatymai ir kiti teisės dokumentai, reglamentuojantys šilumos tiekimą, pastatų priežiūrą ir kitus svarbius aspektus, susijusius su nuosavybės teisėmis ir jų įgyvendinimu.

Teisės Aktai ir Jų Įsigaliojimas

Šilumos ūkio įstatymas ir kiti susiję teisės aktai nustato nuosavybės ir turto eksploatavimo ribas. Pavyzdžiui, ministro įsakymas Nr. I-191, paskelbtas 2010 m. spalio 25 d., įsigaliojo 2010 m. spalio 25 d. Šis įsakymas ir kiti vėlesni pakeitimai (Nr. 1-191, 2011-07-20 ir Nr. 1-265, 2011-10-27) reglamentuoja įvairius aspektus, susijusius su šilumos tiekimu ir vartojimu.

Karšto Vandens Tiekimo Veikla

Karšto vandens tiekimo veikla gali užsiimti asmenys, teisėtais pagrindais valdantys (išskyrus nuosavybės teise) pastato šilumos ir karšto vandens ruošimo įrenginį. Iki kol bus įgyvendintas teisėtas šilumos ir karšto vandens ruošimo įrenginio valdymo būdas (išskyrus nuosavybės teise), karšto vandens tiekimo veiklą vykdo tuo metu ja užsiimantis asmuo. Daugiabučio namo patalpų savininkai, nuosavybės teise arba kitais teisėtais pagrindais valdantys pastato šilumos ir karšto vandens ruošimo įrenginius, gali pasirinkti teisės aktuose numatytą apsirūpinimo karštu vandeniu būdą ir jį įgyvendinti, nepažeidžiant kitų šių Taisyklių nuostatų.

Šilumos Skaitikliai ir Šildomas Plotas

Buitinis šilumos skaitiklis - neatsiskaitomasis šilumos apskaitos prietaisas, įrengtas ties tiekimo-vartojimo riba butuose ir kitose patalpose ir matuojantis suvartotą šilumos kiekį. Buto ar kitų patalpų sąlyginis šildomas plotas - buto ar kitų patalpų naudingasis (šildomas) plotas, padidintas proporcingai tiek, kiek yra padidinta statinio projekte (ar jo dalyje) numatytų šildymo prietaisų galia.

Pastato Šilumos Įrenginių Prijungimas

Šilumos vartotojas, pageidaujantis prijungti pastato šilumos įrenginius prie šilumos perdavimo tinklų, privalo pateikti prašymą savivaldybės institucijai ir gauti rašytinį pritarimą pastato paprastojo remonto projektui (aprašui), pertvarkant pastato inžinerines sistemas. Vartotojas, pageidaujantis prijungti pastato šilumos įrenginius prie kito pastato šilumos įrenginių, prašymą turi suderinti su to pastato savininku. Savivaldybės institucija, gavusi vartotojo prašymą išduoti rašytinį pritarimą pastato paprastojo remonto projektui (aprašui), pertvarkant pastato inžinerines sistemas, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų jį pateikia vartotojui.

Pastato šilumos įrenginiai pripažįstami prijungti prie šilumos perdavimo tinklų nuo akto-pažymos pasirašymo datos.

Šilumos Pirkimo-Pardavimo Sutartys

Šilumos pirkimo-pardavimo sutartis gali būti sudaroma su pastato savininkais arba nuomininkais. Šilumos tiekėjas, esant pastato savininko raštiškam sutikimui, gali sudaryti sutartį ne tik su pastato savininkais, bet ir su pastato nuomininkais. Prieš sudarant šilumos pirkimo-pardavimo sutartis su pastato nuomininku, šilumos tiekėjui turi būti pateikti pastato savininko nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai ir teisėtą pagrindą naudotis pastato savininko turtu patvirtinantys dokumentai. Šilumos pirkimo-pardavimo sutartys su pastato nuomininkais sudaromos pastato savininko nurodytam terminui, kuriam suėjus, sutartis pasibaigia, išskyrus atvejus, kai šilumos tiekėjas ir pastato nuomininkas susitaria, esant raštiškam pastato savininko sutikimui, pratęsti šilumos pirkimo-pardavimo sutarties galiojimo terminą ar sudaryti naują terminuotą šilumos pirkimo-pardavimo sutartį.

Šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis šilumos tiekėjai, esant buto ar kitų patalpų savininko raštiškam sutikimui, gali sudaryti ne tik su butų ir kitų patalpų savininkais, bet ir su butų ir kitų patalpų nuomininkais - buitiniais šilumos vartotojais. Prieš sudarant šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartis su buto ar kitų patalpų nuomininku, šilumos tiekėjui turi būti pateikti buto ar kitų patalpų savininko nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai ir teisėtą pagrindą naudotis savininko butu ar kitomis patalpomis patvirtinantys dokumentai.

Jeigu prie pastato savininkui nuosavybės teise priklausančių šilumos įrenginių yra prijungti kito pastato (ar kitų pastatų) šilumos įrenginiai, sudaroma daugiašalė šilumos pirkimo-pardavimo sutartis tarp šilumos tiekėjo bei šilumos įrenginių savininko ir visų kitų pastatų savininkų - šilumos vartotojų.

Šilumos Pirkimo-Pardavimo Vieta ir Tiekimo-Vartojimo Riba

Šilumos pirkimo-pardavimo vieta ir tiekimo-vartojimo riba nustatomos šilumnešio vamzdynų vietoje, kurioje šilumos tiekėjo įrenginiai sujungti su šilumos vartotojo nuosavybės arba buitinių šilumos vartotojų bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiais įrenginiais prieš šilumos punkto įrenginius arba už šilumos punkto įrenginių priklausomai nuo jų nuosavybės. Šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartimis tiekimo-vartojimo riba gali būti nustatyta kitoje vietoje negu šilumos pirkimo-pardavimo vieta arba bute ar kitose patalpose. Neatsižvelgiant į tai, kur nustatyta šilumos pirkimo-pardavimo vieta ir tiekimo-vartojimo riba, atsiskaitomieji šilumos apskaitos prietaisai įrengiami statinio projekte (ar jo dalyje) nurodytoje vietoje. Tokiu atveju šilumos vartotojo nuosavybės arba buitinių šilumos vartotojų bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiais įrenginiais šilumos pristatymo iki tiekimo-vartojimo ribos papildomas sąnaudas apmoka šie šilumos vartotojai.

Jeigu pastato (daugiabučio namo) buto ar kitų patalpų šilumos įrenginiai turi šilumos įvadą, sujungtą su šilumos perdavimo tinklais, šilumos vartotojų prašymu tiekimo-vartojimo riba nustatoma šilumnešio tiekimo ir grąžinimo vamzdynų vietose, kuriose šilumos vartotojo buto ar kitos patalpos šilumos įvade įrengtas atsiskaitomasis šilumos apskaitos prietaisas yra sujungtas su buto ar kitos patalpos šilumos įrenginiais.

Šilumos Paskirstymo Metodai

Šilumos tiekėjo parinktas ir su vartotoju suderintas iš Komisijos rekomenduojamų taikyti arba kitas su Komisija suderintas šilumos kiekio, nustatyto šilumos pirkimo-pardavimo vietoje ir (ar) ties tiekimo-vartojimo riba, paskirstymo butų ir kitų patalpų savininkams metodas, atitinkantis pastato šildymo ir karšto vandens sistemos ir jos prijungimo prie šilumos perdavimo tinklų tipą bei įrengtus šilumai paskirstyti naudojamus apskaitos prietaisus.

Šilumos paskirstymo metodai priklauso nuo įrengtų šilumos apskaitos prietaisų ir šildymo sistemos tipo. Pavyzdžiui:

• Kai šilumos pirkimo-pardavimo vietoje ir (ar) ties tiekimo-vartojimo riba pastato įvade įrengti šilumos apskaitos prietaisai, matuojantys atskirai šildymui suvartotą šilumos kiekį ir geriamam vandeniui pašildyti iki teisės akte higienos normomis nustatytos karšto vandens temperatūros bei karšto vandens temperatūrai palaikyti suvartotą šilumos kiekį, taikomas balansinis šilumos paskirstymo metodas Nr. 1.
• Kai šilumos pirkimo-pardavimo vietoje ir (ar) ties tiekimo-vartojimo riba pastato individualaus šilumos punkto įvade įrengtas šilumos apskaitos prietaisas matuoja bendrą tik šildymui viso pastato suvartotą šilumos kiekį arba šis kiekis nustatomas pagal Komisijos rekomenduotą arba buitinių šilumos vartotojų siūlomą ir su Komisija suderintą šilumos paskirstymo metodą, kai įvadinis šilumos apskaitos prietaisas matuoja šildymui, geriamam vandeniui pašildyti iki teisės akte higienos normomis nustatytos karšto vandens temperatūros bei karšto vandens temperatūrai palaikyti suvartotą šilumą, o visuose butuose pagal projektą įrengti vieno tipo šilumos dalikliai, vadovaujantis Lietuvos standartu, šilumos paskirstymui taikomas šilumos šildymui paskirstymo dalikliais metodas.

Šilumos tiekėjas pagal šilumos vartojimo pirkimo-pardavimo sutartį tiekia (pristato ir parduoda) pastato buto ar kitų patalpų savininkui - buitiniam šilumos vartotojui šilumą butams ar kitoms patalpoms, įskaitant bendro naudojimo patalpas, šildyti, vėdinti, geriamam vandeniui pašildyti iki teisės aktuose nustatytos karšto vandens temperatūros ir karšto vandens temperatūrai palaikyti.

Pastato Šildymo ir Karšto Vandens Sistemos Priežiūra

Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutartis sudaroma tarp daugiabučio namo valdytojo ir pastato šilumos ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo. Šiuo atveju teisės akte nustatyta sprendimų priėmimo tvarka, prižiūrėtoją pasirenka daugiabučio namo valdytojas ir su juo sudaro daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros sutartį. Daugiabučio namo valdytojas gali būti prižiūrėtojas, jeigu jis atitinka nustatytus kvalifikacinius reikalavimus eksploatuoti pastatų šildymo ir karšto vandens sistemas.

Jeigu pastato savininkas nesudaro pastato šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros sutarties su prižiūrėtoju, tai neatleidžia jo nuo prievolės vykdyti teisės aktuose nustatytas prižiūrėtojo funkcijas.

Šilumos Punkto Elektros Energijos Apskaita

Jeigu šilumos punktas nuosavybės teise priklauso šilumos tiekėjui ir yra įrengtas elektros energijos apskaitos prietaisas šilumos punkto įrenginiuose sunaudotai elektros energijai apskaityti, pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas pagal sudarytą sutartį su elektros tiekėju tiesiogiai atsiskaito už šilumos punkto įrenginiuose sunaudotą elektros energiją. Pasirašius atitinkamą elektros tiekėjo, pastato šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojo ir valdytojo susitarimą, informaciją apie šilumos punkte suvartotos elektros energijos kiekį gali pateikti valdytojas.

Inžinerinės Infrastruktūros Samprata

Bendrinėje kalboje infrastruktūra suvokiama kaip elementų kompleksas, kuris suteikia pagrindą visai sistemai veikti. Inžinerinė infrastruktūra ir jos teikiamos paslaugos buvo laikomos valstybės prerogatyva. Privati nuosavybė visuomenei ir ekonomikai yra naudingesnė nei valstybinė. Privatus subjektas rizikuoja savo, o ne kitu turtu, pelnas reiaškia vissą pirma jo paties turto padidėjimą, nuostolis - jo turto sumažėjimą. Taigi motyvacijos dirbti efektyviai savininkas turi daugiau nei valstybinio turto tvarkytojas.

Nuosavybės teisės įgijimo inžinerinės infrastruktūros objektus problematikos, nei moksliškai, nei praktiškai iki šiol niekas neanalizavo. Taip pat negausu teismų praktikos nagrinėjama tema, todėl ir praktikoje neatskleistas galimų problemų egzistavimas ir jų sprendiniai.

Sisteminės analizės metodas naudojamas analizuojant sąlygas, kurioms esant ribojama inžinerinės infrastruktūros objektų civilinė apyvarta; taip pat taikant analizės metodą analizuojamas subjektų teisnumo santykis nuosavybės teisės įgijimo minėtus objektus požiūriu. Loginiu-analitiniu metodu analizuojama inžinerinės infrastruktūros objektų kaip nekilnojamųjų daiktų pagal prigimtį samprata, konkretinamos problemos su kuriomis susiduria atskiri subjektai, siekiantys įgyti nuosavybės teises į minėtus objektus. Naudojant analizės metodą formuluojami galimi įvardintų problemų sprendiniai. Pasikliauti galimus įvardintų problemų spendimo būdus.

Šiuolaikinės Teisės Samprata

Šiuolaikinės teisės sampratos esmė atkleidžiama per subjektinių teisių ir pareigų vienovę. Šis santykis, nulemts individų iašlikimo ir klestėjimo poreikis.Ši vienovė reiaškia, jog individas, siekdamas apsaugoti savo interesus yra priverstas gerbti kito asmens tokias pat teises. Nuosavybės teisės prigimtinė esmė. Romėns teisė skyrė daiktinius (actiones in rem) ir asmeninius ieškinius (actiones in personem). Remiantis tuo padalijimu subjektinės teisės buvo pradėtos skirstyti į daiktines ir asmenines. Šis skirstymas sudarė kontinentinės civilinės teisės doktrinos esmę. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.20 str. įtvirtinta nuostata, jog daiktinė teisė - tai absoliuti teisė, pasireiaškianti teisės turėtojo galimybe įgyvendinti valdymo, naudojimo ir disponavimo teises ar tik kai kurias iaš jų. Daiktinės teisės tarpusavyje skiriasi savo turiniu. Plačiausia savo turiniu daiktinė teisė yra nuosavybės teisė. Tai viena pagrindinis žmogaus teisis, jo egzistencijos, gyvenimo pilnatvės bei kokybės, saviraiškos ir realaus įgyvendinimo to, ką apima žodis laisvė, pagrindas.Įmonės įgydami nuosavybę formuojasi kaip laisvos asmenybė, t.y. turėdami savo turtą, jie tampa nepriklausomi nuo kitų subjektų valios.Nuosavybė bendriausia, buitine prasme suprantama vienprasmiškai - kaip savininko teisė elgtis su nuosavu daiktu savo nuožiūra. Ši teisė yra tiek kiekvieno civilinis teisinis santykis subjekto, tiek visos visuomenės gyvavimo ekonominis pagrindas. Šis turto valdymo, naudojimo ir disponavimo teisinius santykius.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.37 str. 1 d. nuosavybės teisė - tai teisė savo nuožiūra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisis ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti. Šias nuosavybės teises, o ne jas nustatyti.Nuosavybės teisės turinio atskleidimas yra teisės mokslo, o ne įstatymų leidėjo reikalas. Šis reglamentuojami bendruomeniniai daikts valdymo santykiai, o tik vėliau atsiradus valstybei ir teisei, susiformavo nuosavybės teisė ir ją užtikrinanti teisinė sistema, pagrįsta valstybės prievartos priemonėmis.Šis teiginys patvirtina nuostatą, jog nuosavybė yra prigimtinis reiškinys, t.y. iašoma žmonis bendruomenės egzistavimo prielaida, kuri yra pagrįsta teisiniu reglamentavimu.

Įstatymų leidėjai, kurie vykdo socialinę ir ekonominę politiką, duodama pasirinkimo galimybė turi būti pakankamai plati, Europos žmogaus teisis teismas, nagrinėdamas bylas atsižvelgia į įstatymų leidėjo sprendimus apibrėžiant visuomenės interesus, nebent tie sprendimai bkts realiai nepagrsti. Nuosavybės paėmimas, vykdomas įstatyminės socialinės bei ekonominės politikos labui, gali būti pateisinamas visuomenės interesais net ir tada, kai visuomenė tiesiogiai nesinaudoja atimtu turtu (bylos: James ir kiti priea Jungtinę karalystę (1986m.), Litghgow ir kiti priea Jungtinę Karalystę (1987m.). Tokiu būdu, nuosavybės paėmimas visuomenės poreikiams lemia ne tai, koks subjektas vėliau taps šios nuosavybės savininku, o tai, ar nuosavybė, kuri bus paimta iaš savininko, tikrai bus paimta dėl to, kad ji reikalinga visuomenės poreikiams tenkinti, t.y. šiu paimamu turtu. iau turi būti laikomasi esminės nuostatos, kad negalima apribojimais pažeisti teisės turinio esmės, t. y. teisę taip apriboti ar suvaržyti, jog jos įgyvendinimas tampa nebeįmanomas. Inžinerinės infrastruktūros objektai pagal savybes yra materialūs daiktai ir laikytini savarankiaškais nuosavybės teisės objektais.

Tokiu būdu, šios objektų savininkui įgyvendinant savo teises, jo veiksmai negali prieaštarauti kitų žmonių, visuomenės, valstybės interesams.
iausiasis Teismas yra konstatavęs, jog inžinerinės infrastruktūros objektų naudojimo paskirtis užtikrinti nenutrūkstamą, visiems prieinamą bet kokios paskirties objekto aprūpinimą elektros, šilumos, dujs energija, vandeniu suponuoja atitinkamas šios objektų savininks nuosavybės teisės gynimo ribas.
iausiojo teismo 2000-06-05 nutartyje civilinėje byloje Nr. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad teismas, gindamas pažeistas teises, turi vadovautis protingumo, teisingumo ir iašiamumo principu, kadangi tiek ieaškovams nuosavybės teise priklausantis dujotiekis, tiek atsakovams nuosavybės teise priklausantis dujotiekis yra sudedamoji dujs tiekimo sistemos dalis, kuria užtikrinamas dujs energijos tiekimas vartotojams. Ir ašiuo atveju ieaškovs pareikaštas reikalavimas apginti js teises tokiu būdu, kokiu prašo ieaškovai reikašts ieaškovs nuosavybės teisės suabsoliutinimą, kuris suponuots kitų dujs vartotojs teisis pažeidimą, t.y. dujs tiekimo nutraukimą kitiems vartotojams.

Teisių ir Pareigų Įgijimas

Šis teisių ir pareigų įgijimas yra siejamas su teisės normose įtvirtints teisinis fakts atsiradimu. Taip yra paaiaškinamas tarp objektyviosios ir subjektyviosios teisis egzistuojantis glaudus ryašys, t. y. jog subjektinės teisės iašplaukia iaš objektyviosios teisės. Tokiu būdu, nekelia abejonis nuostata, jog nuosavybės teisę galima įgyti tik įstatymais nustatytais pagrindais, t. y. įvykus teisės normose nustatytiems įvykiams arba atlikus numatytus veiksmus. Romėns teisėje buvo iašskiriami bendrieji nuosavybės teisės įgijimo principai, kuriais remiantis nuosavybės teisės įgijimo pagrindai buvo klasifikuojami į pirminius ir iašvestinius. Pirminiai nuosavybės teisės įgijimo pagrindai - tai juridiniai faktai, kuris pagrindu nuosavybės teisė į civilinis teisinis santykis objektus yra įgyjama pirmą kartą, nes tas daiktas niekada nebuvo kieno nors nuosavybė, arba šia teisė atsiranda nepriklausomai nuo ankstesnio savininko valios ir teisės. Šiuo atveju laikomasi principo, jog įgijėjo teisė į daiktą atsiranda pirmą kartą ir ašitąip įgyta nuosavybė yra laisva nuo bet kokis prievolis, turtas nėra apsunkintas, jokie tretieji asmenys teisis į tą turtą neturi. Tuo tarpu, įgyjant nuosavybės teises vienu iaš iašvestinis šios teisės įgijimo pagrinds, nuosavybės teisės turinys priklauso nuo ankstesnio savininko valios ir teisis. Šiuo atveju laikomasi principo, kad niekas negali perduoti daugiau teisis nei pats js turi, t. y. naujojo savininko nuosavybės teisė remiasi ankstesnio savininko teise ir yra iašvesta iaš jo teisės.

Šis teisis ir pareigs apimtis priklauso nuo šios teisės įgijimo pagrinds.
iausiais Teismas 2007-10-09 civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2007 J.G., V. V. v J.
. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekso 4.47 str. Prie iašvestinis nuosavybės teisės pagrinds, t. y. Lietuvos Respublikos norminiai aktai nenurodo iašsamaus sąraašo atvejs, kada nuosavybės teisė įgyjama į inžinerinės infrastruktūros objektus. iau ašie objektai pagal savo savybes yra pripažįstami materialiais daiktais ir nekilnojamuoju turtu vienas iaš pirminis nuosavybės teisės įgijimo pagrinds - nuosavybės teisės įgijimas pagaminant naują daiktą. Bendrąja prasme daikto pagaminimas suvokiamas, kai sujungus gaminimo medžiagas jos sudaro kokybiašką naują daiktą, kuris tampa savarankiašku nuosavybės teisės objektu. Atsižvelgiant į tai, jog inžinerinės infrastruktūros objektai įstatymo leidėjo yra priskiriami vienai iaš inžinerinis statinis grupei valstybei arba savivaldybėms teismo sprendimu įgyjant nuosavybėn beašeimininkį daiktą. . teismą su pareiaškimu dėl daikto pripažinimo beašeimininkiu gali kreiptis finanss, kontrols arba savivaldybės institucija, fizinis ar juridinis asmuo, kurio žinioje beašeimininkis daiktas yra arba kuris sužinojo apie tokio daikto buvimą suėjus vieneriems metams nuo tos dienos, kurią daiktas įtrauktas į apskaitą. Šio turto iašaiaškinimo, apskaitos bei perdavimo nuosavybėn tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimo Nr. 634 nuostatos. įgyjant nuosavybės teisę į daiktą įgyjamąja senatimi. Teismui konstatuojant šį juridinį faktą, nėra nei vieno asmens valios perleisti daiktą kitam asmeniui - įgijėjui, taip pat nėra teisis perėmimo. Nuosavybės teisės įgijimas galimas, kai pareiaškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teises į daiktą iki sueinant terminams. Tokiu būdu, nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimas įgyjamąja senatimi teismo yra konstatuojamas esant šias sąlygs visetui: asmuo daiktą įgijo sąžiningai bei sąžiningai, teisėtai, atvirai ir nepertraukiamai, kaip savą valdė teisės normose nustatyta terminą. Įgyjant nuosavybės teises pagal sandorius (pirkimo-pardavimo, dovanojimo, mainš) naujasis savininkas įgyja tiek teisis ir pareigs, kiek js turėjo buvęs savininkas, jei įstatymai arba sutartis nenustato ką kita. Nuosavybės teisės įgijimą įstatyms leidėjas sieja su daikto perdavimo momentu. Šios teisės normos pobūdis yra dispozityvus, todėl šalys sutartyje gali nuosavybės teisės perėjimą momentą susieti su kitomis aplinkybėmis ir faktais.
iausiasis Teismas 2008 m. kovo 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008 Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. Lietuvis kataliks mokytojs sąjunga, Vilniaus miesto savivaldybės taryba, valstybės įmonės Registrs centro Vilniaus filialas pažymėjo, jog turto perdavimas kito asmens nuosavybėn yra savininko valinis veiksmas, kuriuo jis atsisako savo teisės į daiktą. Dėl to kiekvienu atveju nurodytas savininko ket...

tags: #nuosavybes #ir #turto #eksploatavimo #riba #nustatoma