Dažni atvejai, kai piliečiai, teisėtai besinaudojantys savo turtu, šio turto nėra įregistravę ir neturi nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų į šį turtą. Paprastai šią problemą sprendžiame tuomet, kai savo turtą norime perleisti ar reikia tvarkyti paveldėjimo klausimus. Iš praktikos žinoma, kad dalies butų, garažų teisinė registracija neatlikta, o gyvenamųjų namų bei garažų statybos kooperatyvai šiandien jau neegzistuoja. Paradoksali situacija: lyg ir turime nekilnojamąjį turtą, bet neturime jokio tai patvirtinančio dokumento.
Vienas nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra daikto įgijimas įgyjamąja senatimi. Atitinkantis visas išvardintas sąlygas asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo.
El. prekyba: praktiniai patarimai ir įrankiai, kurie padės dirbti pelningai
Įgyjamosios Senaties Sąlygos
Fizinis arba juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą.
Taigi, siekiant įgyti daiktą įgyjamąja senatimi, privalo būti įvykdytos šios sąlygos:
- Asmuo neturi būti daikto savininkas, t.y. nei anksčiau, nei šiuo metu neturi būti įgijęs nuosavybės teisės į daiktą (pagal sandorį, paveldėjimu, pasisavinant bešeimininkį daiktą ar kitais pagrindais).
- Daiktas neturi nuosavybės teise priklausyti valstybei ar savivaldybei, taip pat neturi būti įregistruotas kito asmens vardu. Taigi, draudžiama įgyjamąja senatimi įgyti viešosios nuosavybės teise priklausantį turtą, nes tokio daikto asmuo negali teisėtai valdyti kaip savo.
- Asmuo daiktą turi būti įgijęs sąžiningai ir sąžiningai jį valdyti visą valdymo laiką. Valdytojo sąžiningumas reiškia sąžiningą daikto užvaldymą ir valdymą visą įgyjamosios senaties laikotarpį. Sąžiningai daikto valdymas atsiranda ir tęsiasi tada, kai valdyti pradedantis asmuo yra įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau teisių į daiktą už jį, taip pat nežino apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn.
- Asmens valdymas visą daikto valdymo laikotarpį turi būti teisėtas, t.y. įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Teisėtu negali būti laikomas valdymas, įgytas per prievartą, slaptai, pažeidžiant teisės aktų nustatytus reikalavimus.
- Valdymas turi būti atviras. Asmuo, siekiantis įgyti daiktą įgyjamosios senaties būdu visą valdymo laikotarpį privalo daiktą valdyti kaip savą, nesislapstydamas.
- Daiktas turi būti valdomas nepertraukiamai. Nepertraukiamas valdymas nutrūksta, jei daiktą valdančiam asmeniui pareiškiamas ieškinys dėl daikto išreikalavimo arba pats valdytojas pripažįsta kito asmens nuosavybės teisę į jo valdomą daiktą.
- Daiktas visą valdymo laikotarpį turi būti valdomas kaip savas, t.y. asmuo turi būti įsitikinęs, kad niekas daugiau už jį teisių į daiktą neturi - nėra kito asmens, kuris būtų daikto savininkas.
- Nekilnojamojo daikto valdymas nurodytomis sąlygomis turi tęstis 10 metų, kilnojamojo - 3 metus.
Pareiškėjas įgyja nuosavybės teisę į daiktą nuo teismo sprendime nurodytos įgijamosios senaties termino suėjimo dienos ir gali ją įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.
Teisėtu laikomas daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. Daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai. Neteisėtu daikto valdymu laikomas per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas.
Kasacinio teismo išaiškinta, kad CK 4.23 straipsnio 2 dalies nuostata, kurioje įtvirtinta, jog daikto valdymas laikomas teisėtu, kol neįrodyta priešingai, negali būti aiškinama kaip reiškianti, kad asmuo, pretenduojantis daiktą įgyti nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu, neturi nurodyti daikto teisėto įgijimo pagrindo, t. y. kurio nors iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų, ir nurodyti, kodėl jis šiuo pagrindu neįgijo nuosavybės teisės į daiktą.
Teismo Praktika
Civilinė byla dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo. Pareiškėjas prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į ūkio pastatą.
Pareiškėjas nurodė, kad pagal pirkimo-pardavimo sutartį, sudarytą su kitu asmeniu, jis įsigijo dalį pastato - gyvenamojo namo. Taip pat, nors pirkimo-pardavimo sutartyje ir nenurodyta, jam buvo perleistas ir šalia šio gyvenamojo namo pastatytas ūkio pastatas.
Nagrinėjamoje byloje šalių ginčas kilo dėl to, ar egzistuoja būtinosios sąlygos teismui nustatyti pareiškėjo nuosavybės teisės pagal įgyjamąją senatį faktą (CK 4.68 straipsnio 2 dalis).
Pareiškėjas teigia, kad šios sąlygos egzistuoja, o apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad pareiškėjas nėra asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą - ūkio pastatą ir, kad šis daiktas visą valdymo laiką nebuvo valdomas teisėtai, taip pat nepagrįstai šį ūkio pastatą pripažino valstybės nuosavybe.
Kasacinio teismo praktikoje apibendrinta, kad nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma:
- pareiškėjas nėra daikto savininkas;
- daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė ir nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu;
- asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką;
- visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai;
- visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai;
- daiktas valdomas nepertraukiamai;
- visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas);
- valdymas tęsėsi ne mažiau kaip dešimt metų.
Bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, skirtingai nei bylose dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, kuriose prašoma nustatyti daiktų valdymo nuosavybės teise faktą, pareiškėjai neturi įrodyti, kad jie yra daiktų savininkai. Atvirkščiai, jie neturi būti daiktų, į kuriuos prašo pripažinti įgijus nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu, savininkai.
Jie turi įrodyti, kad yra tokių daiktų valdytojai, valdymas atitinka CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas, o daiktai gali būti privačios nuosavybės teisės objektais ir nepriklauso nei valstybei, nei savivaldybei bei nėra registruoti kitų asmenų (ne valdytojų) vardu.
CK 4.69 straipsnio 3 dalyje nustatytas imperatyvusis draudimas įgyjamąja senatimi įgyti nuosavybės teisę dviem atvejais: 1) nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus; 2) nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus.
Teismo byloje buvo nustatyta, kad ginčo ūkinį pastatą pareiškėjas pradėjo valdyti būdamas tikras, jog valdo jį teisėtai, sąžiningai ir atvirai. Buvęs turto savininkas teismui patvirtino, kad pareiškėjas, įsigijęs ūkinį pastatą, juo ėmė naudotis, vykdė remonto darbus.
Nagrinėjamoje byloje susiklostė situacija, kad pareiškėjas valdo ūkinį pastatą (sandėliuką) kaip savo ir juo naudojasi, vykdo jo priežiūros ir remonto darbus. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto - šio sandėliuko įgijimo įgyjamosios senaties pagrindu - nustatymo, bylą nagrinėję teismai priėmė skirtingus sprendimus.
Skundžiamu apeliacinės instancijos teismo sprendimu, kuriuo pareiškimas netenkintas, konstatuoti iš esmės vienas su kitu sunkiai suderinami faktai - tai, kad ūkio pastatas buvo sukurtas kaip namo priklausinys, ir tai, kad pagal privatizavimo sandorį šis priklausinys kartu su pagrindiniu daiktu - namu neperėjo privataus fizinio asmens - pirkėjos nuosavybėn.
Grąžinus bylą nagrinėti iš naujo, teismas turėtų nustatyti, ar pagal tuo metu galiojusį teisinį reguliavimą privatizavimo sandoryje privalėjo būti įvardijama, jog priklausinio neištinka pagrindinio daikto likimas, ir ar yra pagrindas išvadai, kad šio sandorio sudarymo metu pirkėjas neįgijo nuosavybėn ginčo statinio ir šis liko valstybės nuosavybe.
Taip pat nagrinėjant bylą iš naujo būtina nustatyti, ar pareiškėjas, tiek pradėdamas valdyti ginčo turtą, tiek valdydamas jį visą įgyjamosios senaties laiką, turėjo pagrindą būti įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų; ar visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai, t. y. ar pareiškėjas valdė daiktą kaip savą nesislapstydamas, ar buvo sudaryta galimybė daikto savininkui (jeigu toks būtų buvęs) įgyvendinti savo teisę į daiktą, pavyzdžiui, pareikšti ieškinį dėl daikto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, ir kitas teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes.
| Sąlyga | Aprašymas |
|---|---|
| Asmuo nėra savininkas | Pareiškėjas neturi būti įgijęs nuosavybės teisės į daiktą anksčiau. |
| Daiktas nepriklauso valstybei ar savivaldybei | Daiktas neturi būti valstybės arba savivaldybės nuosavybė. |
| Sąžiningas įgijimas ir valdymas | Asmuo turi būti sąžiningai įgijęs ir valdęs daiktą visą laikotarpį. |
| Teisėtas valdymas | Valdymas turi būti įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė. |
| Atviras valdymas | Asmuo turi valdyti daiktą atvirai, nesislapstydamas. |
| Nepertraukiamas valdymas | Valdymas turi būti nepertraukiamas. |
| Valdymas kaip savas | Asmuo turi valdyti daiktą kaip savą, įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau teisių. |
| Valdymo trukmė | Nekilnojamojo turto valdymas turi trukti ne mažiau kaip 10 metų, kilnojamojo - 3 metus. |
