Žemė yra vienas svarbiausių išteklių ir nacionalinis turtas, kurio derlingas sluoksnis naudojamas kaip pagrindinė gamybos priemonė. Teisine prasme žemė yra suverenios valstybės teritorija ir nuosavybės bei naudojimo teisės objektas. Teisės normose žemė traktuojama kaip visuotinė vertybė, tarnaujanti visos tautos interesams.
Valstybė, tvarkydama žemės santykius teisės normomis, siekia apibrėžti žemės teisinį režimą, reguliuoti disponavimo žeme tvarką ir garantuoti racionalų naudojimą bei apsaugą. Šie santykiai įtvirtinti Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose.
Vienas svarbiausių įstatymų yra Lietuvos Respublikos Žemės įstatymas, reglamentuojantis žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymą ir administravimą. Šis įstatymas numato, kad žemės santykiai reguliuojami taip, kad būtų sudarytos sąlygos tenkinti visuomenės, fizinių ir juridinių asmenų poreikius racionaliai naudoti žemę, vykdyti ūkinę veiklą saugant ir gerinant aplinką, paveldą bei apsaugoti žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teises.
Žemės nuosavybės teisės esmę riboja Lietuvos civilinė teisė, įdiegta vadinamoji "triada" - nuostata, kad nuosavybės teisę sudaro trys savininko teisės: teisė turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti. Nors "triada" nuosavybės teisės turiniui apibrėžti naudojama tik Rusijoje, Europoje vyrauja prigimtinės nuosavybės teisės doktrina.
Civilinio Kodekso 4.37 straipsnis formuluoja nuosavybės teisę kaip teisę savo nuožiūra valdyti, naudoti ir disponuoti nuosavybės teisės objektu, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių bei interesų. Panašiai nuosavybės teisės sąvoka apibrėžiama ir kitų valstybių teisėje.
Pagal CK 4.38 str. nuosavybės teisės objektais gali būti daiktai ir kitas turtas, skirstomas į kilnojamąjį ir nekilnojamąjį. Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad visa Lietuvos Respublikos teritorijoje esanti privati, valstybinė ir savivaldybių žemė sudaro Lietuvos Respublikos žemės fondą.
Bendras Lietuvos Respublikos žemės plotas sudaro 6530,1 tūkst. ha. Kaip numatyta minėto straipsnio 3 dalyje, neperduota naudotis ir neiaišnuomota valstybinė žemė priskiriama laisvos valstybinės žemės fondui. Būtent šią žemę, ja naudotis ir disponuoti. Nuosavybė, kaip numato Lietuvos Respublikos Civilinis kodeksas ir Žemės įstatymas, gali būti privati, valstybinė ir bendroji.
Žemės savininkui valdymo teisė suteikia galimybę turėti žemę savo žinioje ir daryti jai fizinį bei ūkinį poveikį. Šios teisės pagrindu asmuo gali žemę arti, melioruoti ir kt. Naudojimo teisė savininkui leidžia žemės naudingąsias savybes pritaikyti savo poreikiams tenkinti ir taip gauti iš žemės naudą. Savininko naudojimo teisė apima teisę gauti derlių, vaisius ir žemės duodamas pajamas. Disponuodamas žeme savininkas įgyja teisę keisti žemės teisinę padėtį, tai yra sudaryti žemės pirkimo - pardavimo, nuomos, dovanojimo, mainų ir kitus sandorius.
Žemės Sklypo Savininko Teisės
Žemės sklypo savininko teisės ir jų apimtis reglamentuota Civilinio kodekso 4.40-4.46 straipsniuose. Civilinio kodekso naujovė nuosavybės teisinių santykių srityje yra nuosavybės atsiradimo momento reglamentavimas.
Civiliniame kodekse sutarties neįregistravimas nesukelia tokių sunkių pasekmių kaip sutarties pripažinimas negaliojančia. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad 2001 m. Civilinis kodeksas neskatina neregistruoti nuosavybės teisės. Jeigu nuosavybės teisė neįregistruota, tai asmuo negalės įrodyti savo teisių į tą turtą tretiesiems asmenims remiantis kitais įrodymais.
Iš to darytina išvada, kad iš esmės Civilinis kodeksas numato neigiamas pasekmes asmenims, kurie neregistruoja nuosavybės teisės perėjimo fakto. Nuosavybės teisė į žemę gali būti įgyjama sandoriais, paveldėjimo būdu, sukuriant naują daiktą, įgyjamąja senatimi ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais. Žemės nuosavybės teisei įgyti taikomi analogiški pagrindai.
Privačios žemės nuosavybės teisės subjektai gali būti Lietuvos Respublikos piliečiai, valstybinės įmonės, įstaigos ir organizacijos, individualios (personalinės) įmonės, ūkinės bendrijos ir kooperatinės bendrovės, kitos organizacijos, užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, savivaldybės, taip pat užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie atitinka europinės ir transatlantinės integracijos kriterijus ( Konstitucijos 47 str. ), bei užsienio valstybių diplomatinės ir konsulinės atstovybės. Privati žemės nuosavybės teisė įgyjama administraciniu aktu, sandoriu arba teismo sprendimu.
Ši nuosavybės teisė į žemę suteikiama žemė nuosavybėn neatlygintinai apskrities viršininko sprendimu. Teismas gina pažeistas teises, kai yra ginčas dėl teisės, kai reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą apie įgijimą žemės nuosavybės teisės įgyjamąja senatimi ir pan.
Aukščiausiosios Tarybos 1990 m. kovo 11 d. akte „Dėl Lietuvos Nepriklausomos Valstybės atstatymo“ patvirtintas Lietuvos valstybingumo ir suverenios galios tęstinumo principas. Nuosavybės teisės į žemę atkūrimą reguliuoja eilė įstatymų: 1991 m. Vyriausybės nutarimus pakeitė 1997 m. liepos 1 d. Įstatymas dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo, 1997 m. liepos 2 d. Lietuvos respublikos Žemės reformos įstatymo pakeitimo įstatymas, Žemės įstatymas.
Asmenims, kuriems turtas perleistas nesilaikant įstatymo nustatytos formos ir tvarkos testamentu ( naminiu testamentu ) arba sutartimis ( pirkimo-pardavimo, dovanojimo ar kitokiu rašytiniu dokumentu ), taip pat asmenims, kuriems nuosavybės teisių perėmėjai testamentu paliko turtą. Šio fakto nustatymo.
Asmenims, išvardyti šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis. Iki 2001 m. gruodžio 31 d. asmenys, kuriems miręs turto savininkas testamentu paliko savo turtą, nepaisant to, jog testamente nėra duomenų apie žemės ar kito nekilnojamojo turto palikimo faktą.
Įstatymų leidėjas, nustatydamas nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas, subjektiašikumui nebetaiko nuolatinio gyvenimo Lietuvos Respublikoje požymis, nors Konstitucinis Teismas 1994 m. birželio 15 d. . į išlikusį nekilnojamąjį turtą, tokį kaip žemė, miškai ir vandens telkiniai, nuosavybės teisės taip pat gali būti atkuriamos, kaip numato šio straipsnio 2 dalis.
Tai yra po to jo neliko dėl valstybės, savivaldybės institucijų priimtų sprendimų.Asmenys turėjo pateikti prašymus. Prašymų pateikimo terminus reglamentavo 1991 m. Įstatymas dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų. Įstatymo dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo 11 straipsnyje nurodytas prašymo turinys.
Iš jo seka, kad prie prašymo privalomai turi būti pateikti duomenys, patvirtinantys nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą bei dokumentai, kurie įrodo giminystės ryšius.Tai yra turimi dokumentai, nurodantys savininko nuosavybės teisėmis turėtą turtą, ir testamentai. Tai yra notars pripažinimo akts knygs ankstesnieji įrašai, hipotekos įstaigs pripažinimo akts knygs ankstesnieji išrašai, teismo sprendimai, notars patvirtinti testamentai ir pan. Šios dokuments.To dokumento, jeigu asmenys buvo gimę iki 1897 metų.
Asmenys, kuris nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir giminystės ryšį patvirtinantys dokumentai neišliko, kaip numatyta .Įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje, turi kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka dėl nuosavybės teisis bei giminystės ryšio nustatymo.
Teismų praktikoje dažnai pasitaiko atvejų, kai pateikti prašymai neatitiko jų turiniui įstatymo keliamų reikalavimų. Asmenys, turintys teisę į turto sugrąžinimą, prašymas surašytas ne ant nustatytos formos blanko, nenurodomas nekilnojamojo turto dydis ir pan.
Valstybinės Žemės Pirkimas ir Pardavimas
Žemės įstatymo 11 straipsnis nustato valstybinės žemės pirkimo ir pardavimo ypatybes. Svarbu žinoti, kas parduoda valstybinę žemę ir kokios yra pirkimo-pardavimo sąlygos.
Valstybinę žemę gali parduoti:
- Centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas.
- Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT).
Pirkimo-pardavimo sutartyje turi būti numatyta pirkėjo pareiga per 3 mėnesius įregistruoti nuosavybės teisę į žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre.
Valstybinė žemė gali būti parduodama be aukciono šiais atvejais:
- Žemė, užstatyta nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais.
- Žemė, suteikta sodininkų bendrijoms.
- Žemė su įrengtais akvakultūros tvenkiniais.
Parduodamų valstybinės žemės sklypų dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus.
Valstybinės žemės sklypų pardavimo aukciono būdu ir be aukciono tvarką nustato Vyriausybė. Taip pat numatytos lengvatos fiziniams asmenims, kurių šeimose nėra darbingų asmenų ir kuriems nustatytas 0-40 procentų dalyvumo lygis arba kurie yra sukakę senatvės pensijos amžių ar yra nepilnamečiai.
Aukciono būdu išnuomotame valstybinės žemės sklype pastačius naujus statinius ar įrenginius, sklypas gali būti parduodamas nuomininkui be aukciono už rinkos vertę.
Valstybinės žemės sklypai neformuojami ir neparduodami tam tikrais įstatymo nurodytais atvejais. Kai keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, jo pardavimo tvarką nustato aplinkos ministras.
Žemės įstatymo 11 straipsnis buvo keičiamas 2023 m. birželio 29 d. įstatymu Nr. XIV-2140 ir 2023 m. gruodžio 14 d. įstatymu Nr. XIV-2340. Žemės įstatymo 12 straipsnis buvo keičiamas 2023 m. birželio 29 d. įstatymu Nr. (TAR, 2023, Nr.).
Bendroji dalinė valstybės ir savivaldybių arba kitų asmenų žemės nuosavybė atsiranda, įsigijus iš valstybės ar valstybei įsigijus iš savivaldybių arba kitų asmenų statinio ar įrenginio užimto žemės sklypo arba vandens telkinio dalį. Taip pat, atkūrus nuosavybės teises į pagal teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą suformuoto neužstatyto žemės sklypo dalį.
Ši informacija padeda suprasti valstybinės žemės pirkimo ir pardavimo procesą bei sąlygas, kurios taikomos skirtingiems subjektams ir situacijoms.
Lietuvos žemėlapis
| Nuosavybės forma | Reglamentuojantys įstatymai | Subjektai |
|---|---|---|
| Privati | Civilinis kodeksas, Žemės įstatymas | Lietuvos piliečiai, įmonės, užsienio subjektai |
| Valstybinė | Žemės įstatymas | Valstybė |
| Savivaldybių | Žemės įstatymas | Savivaldybės |
Du Lietuvos žemės ūkio tipai: iki ir po valakų reformos
tags: #nuosavybes #teise #valstybine #zeme