Grafičiais išterlioti namai neturi teisės darkyti miesto veido. Todėl sudarkytų pastatų dažymas bei valymas tampa namų valdų bei gyventojų galvos skausmu. Klaipėdos valdžios žmonės sukūrė taisykles, kurios įpareigoja namų savininkus prižiūrėti, kad statiniai būtų švarūs ir tvarkingi, pradėję kovą už švarų miestą.
Liepos mėnesį Vilniaus miesto savivaldybė patvirtino naujas statybos ir statinių priežiūros taisykles - pagal jas už išterliotą sieną yra atsakingas pastato savininkas. Gražioje idėjoje visiems būti atsakingiems už tai, kaip atrodo sostinė, dauguma nuo vandalų nukentėjusių namų valdytojų logikos neranda. Nesusitvarkiusių pastatų savininkai bus baudžiami baudomis iki 2 tūkst.
Tačiau, kaip rodo praktika, sienas tepliojančių vandalų tai nestabdo. Vienas iš tokių pavyzdžių - Vilniaus Pylimo g. esanti kepyklos siena. Ant jos grafičių ir parašų atsiranda vis daugiau, o tekstas ant sienos perspėja, kad pinigų valymui teks skirti, kol vandalui dings noras kenkti: „Atėjau, perdažiau, nugalėjau - jei esate teisi, kovokite, ponia bandelini!“
Štai Seimo narys konservatorius Vytautas Juozapaitis siūlo stipriau kirsti per piniginę grafičių piešėjams ir taip galbūt pažaboti šį prieštaringai vertinamą reiškinį. Pagal jo Seime užregistruotą Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo pataisą, būtų skiriamos papildomos baudos už tyčinį turto sunaikinimą, padarytą dėl chuliganiškų paskatų. Tokiems pažeidėjams grėstų baudos nuo 300 iki 500 litų. Už pakartotinį tokį pažeidimą tektų pakloti nuo 700 iki 1000 litų. Dar griežčiau būtų baudžiamos pričiuptos grafičių piešėjų gaujos - jų kišenes paplonintų baudos nuo 1000 iki 2000 litų. Už tyčinę žalą, padarytą į kultūros paveldo registrą įtraukto objekto atžvilgiu, būtų skiriama bauda nuo 2000 iki 3000 litų.
Grafiti piešiniai, nupiešti be pastato savininko žinios, yra traktuojami kaip turto sugadinimas. Už tai, priklausomai nuo padarytos turtinės žalos, yra numatyta administracinė ir baudžiamoji atsakomybės. Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus, pričiuptam grafiti piešėjui tektų sumokėti nuo 100 iki 300 litų siekiančią baudą. Už svetimo turto sugadinimą ar sunaikinimą bausmės numatytos ir Baudžiamajame kodekse: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos viršininkas Zigmas Turskis teigė, kad gaudyti grafitininkus - ne visai šio skyriaus pareigūnų kompetencija. Dabar šios skyriaus pareigūnų akiratyje yra keturi galimi įtariamieji, bet akivaizdu, kad jų ratas didės. Dabar atliekamo tyrimo herojai taip pat atgailauja dėl to, ką padarė, bet kol kas nežinia, ar imsis patys dažyti namų sienas ar mokėti pinigus už šiuos darbus. Šiuo atveju didžiąją naštą ketina prisiimti kaltininkų tėvai.
Garsiausias Klaipėdos grafitininkas Gintaras Genčas yra teistas 14 kartų. Paskutinėje byloje jis nuteistas už 13 namų Klaipėdos centrinėje dalyje bei senamiestyje sugadinimą. Subendrinus visas iki tol skirtas bausmes teismas paskyrė galutinę vienų metų laisvės atėmimo bausmę ir 83 minimalių gyvenimo lygio dydžio 3124 eurų ir 95 centų baudą. Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti atviroje kolonijoje. Nukentėjusiųjų pareikšti civiliniai ieškiniai priteisti.
Praėjusiais metais Šiaulių miesto policija sulaukė dviejų pranešimų apie piešiniais sugadintas pastatų sienas. Vasarą apie grafiti piešiniais ištepliotą sieną pranešė Vytauto gatvėje įsikūrusi draudimo bendrovė, o gruodžio mėnesį grafiti piešinys buvo nupieštas ant Šiaulių dramos teatro pastato sienos. Dėl turto sugadinimo pradėti ikiteisminiai tyrimai. Įtariamieji kol kas nenustatyti.
Vilniaus savivaldybė yra patvirtinusi 7 vietas, kur grafičių entuziastai gali piešti. Tačiau vienoje iš jų apsilankę LTV „Panoramos“ žurnalistai įsitikino, kad naujiems piešiniams vietos ten kaip ir nelikę.
O valymo paslaugas teikiančioms įmonėms liepą prasidėjo tikras darbymetis. „Patvirtinus naujastinkamos statinių priežiūros taisykles, rinkoje atsirado sujudimas. Dažniausiai apie grafičių valymo paslaugas teiraujasi pastatų administratoriai. Daugiausia konkursinių užklausų sulaukėme liepos mėnesį“, - sako grafičių valymo paslaugas teikiančios įmonės „Abtech“ direktorius Rimantas Urbonas. Įmonė taip pat sulaukia užklausų iš valstybės ir savivaldybės įstaigų. Rečiausiai dėl terlionių valymo kreipiasi pavieniai gyventojai, įmonės ir bendrijos. Be to, tokios užklausos dažnai pasibaigia neužsisakius paslaugų. Gyventojai ar bendrijų atstovai kreipiasi norėdami sužinoti valymo paslaugų kainą, o vėliau pasirenka tą įmonę, kurios paslaugos kainuoja mažiausiai.
Kiek kainuos sutvarkyti apipaišytą sieną, paprastai yra nusprendžiama po pastato apžiūros. Valymo darbus atliekančios įmonės atsižvelgia į sienos paviršių, dažus, grafičio dydį. Vidutiniškai vieno kv. m dydžio grafičio nuvalymas gali kainuoti apie 50-60 Lt.
Valymo įmonės „Abtech“ direktorius išskiria kelias terlionių valymo technologijas - grafičius nuo sienų galima šalinti naudojant cheminį arba srautinį valymą. Dažniausiai yra naudojamas cheminis valymas ir aukšto slėgio plovimo įranga - taip mažiausiai pažeidžiamas valomas paviršius. Tiesa, kartais po terlionių šalinimo gali likti vadinamųjų „šešėlių“, kurių naudojant chemiją pašalinti neįmanoma. O srautinis valymas naudojamas tokiu atveju, kai dažai būna įsigėrę į paviršių ir kitu metodu jų pašalinti neįmanoma.
Pastatus galima padengti ir „anti-graffiti“ medžiaga - ji neleidžia dažams sukibti su danga, todėl juos lengviau nuvalyti. Kuo paprasčiau grafitis nusivalo nuo sienos, tuo mažiau kainuoja jo šalinimas.
„Kai per kišenę pajus, tai gal kitaip žiūrės, ką jų vaikai veikia vakarais“, - liepos mėnesį priimtas tinkamos statinių priežiūros taisykles komentavo Vilniaus savivaldybės Saugaus miesto departamento direktorius Henrykas Surovičius. Liepos mėnesį jis tikino, kad savivaldybės tarnautojai nepradės baudų dalinti kiekvienam nuo sienos ką tik atsiradusio grafičio nenuvaliusiam pastato savininkui, bet imsis aktyvesnio stebėjimo ir fiksavimo.
Tai, kad naujos taisyklės papiktino sostinės gyventojus, neslepia ir valymo paslaugų įmonę valdantis R. Urbonas. „Pastatų savininkai ir turi būti atsakingi už savo nuosavybę, tačiau bausti juos už tai, kad kažkas išpaišė jų pastatus, nėra teisinga išeitis. Aišku, niekas iškart nepuls bausti pamatęs nenuvalytą fasadą, tačiau šios taisyklės jau sukėlė tam tikrą nerimą ir žmonių nepasitenkinimą“, - sakė R.
Aš manau, kad graffiti ant gyvenamųjų namų, ką tik pastatytų mokyklų ar atnaujintų bažnyčių ir visose viešosiose vietose be leidimo yra chuliganizmas ir vandalizmas. Jeigu būtų mano valia, aš įvesčiau veikiančią tokių "menininkų" sugaudymo sistemą, apvilkčiau juos ryškiais marškinėliais su užrašu "Aš darkau pastatus, o mokesčių mokėtojai ir pastatų savininkai moka už valymą" ir priversčiau dienos šviesoje matant visam pasauliui tuos graffiti nuvalyti. Tada dar baudą paimčiau. O jeigu apie savo teises prisimintų, pasodinčiau išklausyti pilietiškumo kursą.
Jeigu informacija nepasenusi, ne aš viena panašiai galvoju: baudžiamojo kodekso projekto iniciatoriai graffiti piešėjams siūlo skirti viešuosius darbus, baudą, laisvės apribojimą arba laisvės atėmimą iki 2 metų.
Vilniaus savivaldybė yra pasirašiusi sutartį su viena iš kelių mieste veikiančių grafičių valymo įmonių dėl piešinių naikinimo keturiose miesto seniūnijose. Tam per metus tenka pakloti maždaug 0,5 mln.
Kūtvėla Rūmuose ant Tauro kalno - sujudimas. „Čia, be abejo, turėjo būti jauni žmonės, nes užlipti galima tik vienoje - gaisrinėmis kopėčiomis, o jos yra gan aukštai nuo žemės. Pastato nuomininkai teigia jau užsisakę kraną šiai teplionei uždažyti ir ketina įtaisyti stebėjimo kameras, kad panašūs atvejai nesikartotų, nes rūmų ant Tauro kalno sienas grafičių piešėjai yra labai pamėgę. Visa tai kainuosią iki 30 tūkst. Pasak merijos darbuotojų, grafičių problema sostinėje įsisenėjusi ir sunkiai sprendžiama.
Grafiti valymas Paryžiuje
Grafiti valymo kainos
Valymo paslaugų kainos priklauso nuo įvairių faktorių. Žemiau pateikiama lentelė, kurioje nurodyti vidutiniai grafiti valymo įkainiai:
| Grafičio dydis | Valymo kaina (vidutinė) |
|---|---|
| 1 kv. m | 50-60 Lt |