Nuosavybės teisių atkūrimas į nekilnojamąjį turtą Lietuvoje yra sudėtingas ir ilgalaikis procesas, susijęs su daugybe teisinių, ekonominių ir socialinių aspektų. Šiame straipsnyje apžvelgiamos nuosavybės teisių atkūrimo problemos, ypač Kauno mieste, analizuojami pretendentų kreipimaisi į teismus ir aptariami teisės aktų pakeitimai, turintys įtakos šiam procesui.
Nuosavybės Teisių Atkūrimo Teisiniai Aspektai Lietuvoje
Atliekama mokslinės ir literatūros analizė, siekiant išanalizuoti nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo prielaidas ir atkūrimą Europos šalyse. Taip pat nagrinėjami nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo teisiniai aspektai Lietuvoje.
Nuosavybės Teisių Atkūrimo Problemos
Nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo ir kompensacijų mokėjimo problemos yra vienos iš pagrindinių kliūčių šiame procese.
Tyrimas atskleidė, kad nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą grąžinimą lėtina didelis darbo krūvis tenkantis darbuotojams. Pretendentai taip pat lėtina atkūrimą Kauno mieste, nes dažniausiai pageidauja atgauti turtą natūra, nesutinka su išmokos dydžiu bei neskuba pateikti dokumentų, reikalingų nekilnojamo turto grąžinimui.
Sutinkama, kad dažni teisės aktų, reglamentuojančių nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimą, papildymai bei pakeitimai sąlygoja atkūrimo problemas ir stabdo jo eigą.
Tyrimo Metodika
Tyrimo metodika apima tyrimo objekto, tyrimo metodų, tyrimo imties ir tiriamųjų aprašymą, taip pat tyrimo eigą.
Teisių į Nekilnojamąjį Turtą Grąžinimo Situacija Kauno Mieste
Tyrimo rezultatai apžvelgia teisių į nekilnojamąjį turtą grąžinimo situaciją Kauno mieste, analizuojami pretendentų kreipimaisi į Europos Žmogaus Teisių Teismą, kompensacijų mokėjimo už nekilnojamąjį turtą problematika.
Atlikto tyrimo duomenimis 2020 m. sausio 1 d. duomenimis nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą Kauno mieste yra neatkurtos 5 proc. visų pretendentų - grąžintinas plotas 182,3091 ha.
Pretendentų Kreipimaisi į Teismus
Per 2010 - 2019 m. pretendentai dėl nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą atkūrimo kreipėsi į Lietuvos Respublikos teismus 936 kartus.
Dažniausiai pretendentai dėl nuosavybės teisių atkūrimo į Lietuvos Respublikos teismus kreipėsi dėl jiems paskirtų kompensacijų paskaičiavimo, teigdami, jog siūlomos kompensacijos neatitinka turto rinkos vertės. Tuo tarpu į Europos Žmogaus Teisių Teismą kreiptąsi dėl teisingo bylos nagrinėjimo bei proceso trukmės.
Pagrindinės priežastys, dėl kurių kreipiamasi į teismus:
- Kompensacijų dydžio nesutikimas
- Proceso trukmė
- Teisingo bylos nagrinėjimo užtikrinimas
Kompensacijos už nekilnojamąjį turtą
Kompensacijos už nekilnojamąjį turtą yra vienas iš būdų atlyginti už prarastą nuosavybę. Tačiau dažnai kyla nesutarimų dėl kompensacijos dydžio, kadangi pretendentai mano, kad siūlomos sumos neatitinka realios turto vertės rinkoje.
Ši problema ypač aktuali Kauno mieste, kur nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą vis dar neatkurtos 5 proc.
Nuosavybės Teisių Atkūrimas Kaimo Vietovėse: LVAT Bylos Apžvalga
LVAT nagrinėjo bylą dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje:
Byloje nustatyta, kad Pareiškėja pretendavo atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. Š. iki žemės nacionalizacijos valdytą žemę.
Pažymėtina, kad tiek Atkūrimo įst. 21 str., tiek Tvarkos 103 p. nesuteikia teisės viešojo administravimo subjektui priimti sprendimą dėl nuosavybės teisės į žemę, mišką ar vandens telkinį atkūrimo atlyginant pinigais vien konstatavus pretendento neatvykimo į susirinkimą faktą, šios normos įpareigoja instituciją esant faktiniam pagrindui (tam tikrai informacijai dėl neatvykimo priežasčių) taip pat įvertinti ir neatvykimo priežastis, konstatavus neatvykimą ne nuo neatvykusio asmens valios priklausančių aplinkybių, minėtos teisės normos neleidžia priimti sprendimo dėl nuosavybės teisės į žemę, mišką ar vandens telkinį atkūrimo atlyginant pinigais ir nustato kitus klausimo sprendimo būdus priklausomai nuo to, kada (iki viešo svarstymo pabaigos ar vėliau) paaiškėja aplinkybės dėl asmens neatvykimo. Šių reikalavimų nesilaikymas sudaro pagrindą naikinti sprendimą dėl nuosavybės teisės į žemę, mišką ar vandens telkinį atkūrimo atlyginant pinigais.
Byloje nustatyta, kad iki susirinkimo viešojo administravimo subjektui buvo žinomos aplinkybės, kad Pareiškėja neatvyks į susirinkimą, nurodė priežastis, dėl kurių negalės atvykti į susirinkimą (dėl sveikatos problemų), nurodė informaciją dėl sklypų, kuriuos norėjo pasirinkti. Susirinkimo protokole, kuriame įtvirtinta ginčijamų klausimų nagrinėjimo eiga ir konstatuotos aplinkybės, kuriomis rėmėsi atsakovas priimdamas skundžiamus sprendimus, visa minėta informacija dėl Pareiškėjos neatvykimo į susirinkimą, reikšminga sprendžiant Pareiškėjos klausimą, nėra nurodyta. Todėl negalima tvirtinti, kad atsakovas įvertino nagrinėjamam klausimui reikšmingą informaciją, taigi priimti sprendimai negali būti laikomi teisėtais ir naikinami kaip prieštaraujantys aukštesnės galios teisės aktams.
Pastebėtina ir tai, kad atsakovas neįvertinęs visos reikšmingos informacijos, kurią teikė Pareiškėja iki Sprendimo priėmimo, nesilaikė ir asmens būti išklausytam principo. Remiantis šiuo principu, asmuo gali teikti informaciją viešojo administravimo subjektui, kuri, jo manymu, yra reikšminga jo klausimo nagrinėjimui, tai suponuoja viešojo administravimo subjektą įvertinti visas reikšmingas nagrinėjamam klausimui aplinkybes.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. balandžio 9 d. sprendimas naikinamas.
Mokesčių Tarifų Proporcingumas: LVAT Bylos Apžvalga
LVAT nagrinėjo bylą dėl Pareiškėjui apskaičiuoto mokesčio didesniu tarifu proporcingumo:
Byloje nustatyta, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Apskaitos ir mokesčių kontrolės Panevėžio apskaitos ir mokesčių kontrolės skyriaus pareigūnai, atlikę Pareiškėjo planinį patikrinimą, nustatė, kad Pareiškėjas išgavo ir naudojo požeminį vandenį be Lietuvos geologijos tarnybos išduoto leidimo.
Pareiškėjui buvo surašytas 2020-06-15 Patikrinimo aktas, kuriame Pareiškėjui apskaičiuotas mokėtinas mokesčio dydis už 2017-2019 m. be leidimo naudoti žemės gelmių išteklius ir ertmes vykdytą gėlo požeminio vandens išgavimą. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos direktorius 2020-08-19 Sprendimu patvirtino minėtą Patikrinimo aktą ir nurodė Pareiškėjui sumokėti 88 820 Eur mokestį.
Pirmosios instancijos teismas pakeitė skundžiamą atsakovo Sprendimą - priskaičiuotą mokesčio padidintu tarifu sumą sumažino nuo 88 820 Eur iki 8 882 Eur, t. y. iki 100 proc. mokesčio sumos.
Teisėjų kolegijos vertinimu, Pareiškėjui nepateikus deklaracijų, būtent nedeklaruotas gamtos išteklių kiekis yra pagrindas taikyti MUVGIĮ 6 str. 2 d. nustatytą didesnį mokesčio tarifą, o aplinkybės, jog Pareiškėjas prasidėjus patikrinimui pateikė deklaracijas, sumokėjo mokestį, kitų pažeidimų jo veikloje nustatyta nebuvo, teisingai apskaitė išgautą požeminį vandenį, šių išteklių ir mokesčių nesiekė nuslėpti ir pan., yra reikšmingos, sprendžiant klausimą dėl Pareiškėjui paskirtos sankcijos sumažinimo, bet nesudaro pagrindo apskritai netaikyti Įstatymo 6 str. 2 d. nuostatų.
Taigi Pirmosios instancijos teismas pagrįstai spręsdamas dėl Pareiškėjui taikytinos mokesčio sumos, tinkamai pritaikęs Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pateiktus išaiškinimus, darė išvadą, kad Pareiškėjui už 2017-2019 m. pritaikyta sankcija, taikant 10 kartų didesnį mokesčio tarifą, yra pernelyg griežta ir neproporcinga. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, tikslui pasiekti adekvati ir proporcinga ekonominė sankcija Pareiškėjui už be leidimo išgautą ir nedeklaruotą požeminį vandenį už tikrintą laikotarpį padidintina 50 proc. bei Sprendime apskaičiuotas mokesčio už nedeklaruotą ir be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį dydis už 2017-2019 m.
Svarbu: Informacija pateikta šiame straipsnyje yra bendro pobūdžio ir neturėtų būti laikoma teisine konsultacija. Jei susidūrėte su nuosavybės teisių atkūrimo problemomis, rekomenduojama kreiptis į kvalifikuotą teisininką.
tags: #nuosavybes #teisiu #atkurimo #byla