Kiekviena nauja idėja, kūrinys ar produktas, kurio pasaulis lig šiol dar nematė, yra unikalus mūsų kūrybinės, protinės ar techninės veiklos rezultatas.
Intelektinė nuosavybė yra teisės, kurios atsiranda kūrėjui ar išradėjui į protinės, mokslinės, kūrybinės ir kitokios intelektinės veiklos rezultatus.
Nerimo kyla mažiau, kai žinai apie saugiklius, kurie garantuoja kūrėjo teisių apsaugą į jo intelektinės veiklos rezultatą. Natūralu, kad paleidžiant kūrinį į pasaulį kyla pagrįstas nerimas - o jeigu jis bus nukopijuotas, pavogtas?
Pagrindinis pramoninės nuosavybės objektų apsaugos tikslas yra užtikrinti jų išskirtinumą, originalumą, pasirūpinti, kad konkurentai negalėtų jais naudotis be sutikimo.
Apsaugota intelektinė nuosavybė bene vienintelis patikimas būdas žmogui, o ir visai žmonijai judėti į priekį: generuoti naujas idėjas, drąsiai viešinti naujus kūrinius, produktus, kurie visų gyvenimą daro gražesnį, patogesnį. Be baimės, kad šie kūriniai bus pavogti ar nukopijuoti. Naujos idėjos, nauji išradimai įkvepia dar naujesnius.
Pramoninės nuosavybės teisių objektas yra pramoninis dizainas, prekių ženklai, įmonės pavadinimas, išradimų patentai, naudingieji modeliai, kilmės (vietos) nuorodos.
Populiariausias ir dažniausiai Lietuvoje registruojamas pramoninės nuosavybės objektas yra prekių ženklas. Oficialių (registruotų) prekių ženklų augimo tendencijos stebimos daugelyje šalių. Prekių ženklas yra viena iš intelektinės nuosavybės formų.
Išskirtinumą užtikrinančius prekių ženklo žymenis būtina įregistruoti. Įvairiose valstybėse prekių ženklų registravimo procedūros gali skirtis. Lietuvoje prekių ženklų registravimo procedūrą vykdo Valstybinis patentų biuras. Gavęs reikalingus dokumentus, jis atlieka paraiškos, o vėliau ir paties prekių ženklo, ekspertizę. Nustatęs, kad prekių ženklas registruotinas, skelbia jį viešai. Paskutiniame etape savininkui išduodamas registracijos pažymėjimas. Procedūra gali trukti nuo pusės metų iki metų ir daugiau. Prekių ženklas saugomas 10 metų.
Patentų biuras registruoja prekių ženklus ir visus kitus pramoninės intelektinės nuosavybės objektus (išradimus, dizainą, puslaidininkių gaminių topografijas) ir užtikrina jų apsaugą.
Valstybinis patentų biuras teikia 55 administracines paslaugas, susijusias su pramoninės nuosavybės objektų apsaugos įteisinimu. Paraiškas ir kitus dokumentus, susijusius su išradimų, prekių ženklų, dizaino ar puslaidininkių gaminių topografijų registravimu, galite pateikti internetu, naudodamiesi Valstybinio patentų biuro elektroninėmis paslaugomis. Norėdami pradėti, turite susikurti paskyrą. Jei ketinate registruoti prekių ženklą ar dizainą, registruokitės Prekių ženklo ir dizaino savitarnos portale, pasiekiamame čia. Tuo tarpu, jei norite registruoti išradimą, registruokitės Išradimų patentų savitarnos portale, pasiekiamame čia.
Autorių Teisės
Autorių teisės yra svarbi intelektinės nuosavybės dalis. Autorių teisėms taikomos Berno konvencija, kurią yra pasirašiusios beveik visos pasaulio šalys. Lietuvoje autorių teises reglamentuoja Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas, priimtas 1999 metais.
Autorių teisės į kūrinį atsiranda automatiškai, nuo jo sukūrimo momento. Papildomai nieko daryti nereikia. Tai turtinės ir neturtinės atlikėjų, fonogramos kūrėjų, transliuotojų, filmų gamintojų teisės į kūrinius, transliacijas, laidas. Neturtinės teisės garantuojamos tik atlikėjams. Gretutinės teisės į kūrinius įgyjamos nuo teisėto viešo paskelbimo ar kūrinio atlikimo momento.
Plečiantis atvirosios prieigos leidybai daugelis finansuojančių institucijų priima atvirosios prieigos politikos dokumentus, kurie užtikrina nemokamą prieigą prie mokslinių tyrimų rezultatų ir jų publikacijų. Duomenų bazėje Sherpa/Juliet galima rasti daugumos mokslą finansuojančių institucijų atvirosios prieigos reikalavimus.
Skatinama pasirinkti leidėjus, kurie leistų autoriams išsaugoti autorių teises, kad būtų galima suteikti tiesioginę prieigą. Geriausia, jei darbui taikoma atvira licencija, kad prieigos ir pakartotinio naudojimo teisės būtų aiškiai apibrėžtos kiekvienam galutiniam vartotojui.
Kūrybinės bendrijos (angl. Creative Commons (CC)) yra ne pelno siekianti organizacija, kurios tikslas padėti autoriams dalytis savo kūriniais ir kurti kitų kūrinių pagrindu nepažeidžiant autorių teisių.
Turtinės Autorių Teisės
Tai turtinės ir neturtinės autoriaus teisės į meninį ar techninį kūrinį. Turtinės teisės reguliuoja kūrinio naudojimą ir iš to gaunamą finansinę grąžą. Kad kūriniui būtų taikoma autorių teisių apsauga, jis turi būti:
- originalus;
- kūrybinės ar mokslinės veiklos rezultatas;
- išreikštas objektyvia forma.
Bent vieno iš šių kriterijų nesant, autorių teisių apsauga negalima.
Turtinės teisės suteikia autoriui teisę kontroliuoti (leisti arba uždrausti) jo kūrinio bet kokį panaudojimą (atgaminimą, išleidimą, vertimą, adaptavimą, platinimą, viešą rodymą, viešą atlikimą, viešą paskelbimą ir t. t.) ir užtikrina galimybę gauti autorinį atlyginimą už kiekvieną kūrinio naudojimo būdą.
Bendra taisyklė - autorius turi teisę gauti autorinį atlyginimą už kiekvieną kūrinio naudojimo būdą, susijusį su autoriaus turtinėmis teisėmis.
Autorius turi teisę gauti tinkamą ir proporcingą autorinį atlyginimą už kiekvieną kūrinio naudojimo būdą, susijusį su autorių turtinėmis teisėmis, nurodytomis šio straipsnio 1 dalyje.
Kai autoriaus teises ar teisę gauti atlyginimą administruoja kolektyvinio administravimo organizacija, teisė gauti atlyginimą už tokių teisių naudojimą yra neatšaukiama (negalioja sutartys, kuriomis autorius jos atsisako) ir neperleidžiama (autorius negali jos perduoti jokiai kitai šaliai, išskyrus teisės paveldėjimo atvejus).
Už viešą kūrinio atlikimą autorius turi teisę gauti autorinį atlyginimą, kai kūrinys atliekamas tiesiogiai (gyvas atlikimas), taip pat panaudojant fonogramą ar audiovizualinį kūrinio įrašą, radijo ir televizijos transliaciją ar retransliaciją.
Už kūrinio transliaciją, retransliaciją ar kitokį viešą kūrinio paskelbimą, įskaitant kūrinio padarymą viešai prieinamo perduodant kompiuterių tinklais (internete), autorius turi teisę gauti autorinį atlyginimą, kai tiesioginis (gyvas) kūrinio atlikimas transliuojamas, retransliuojamas ar kitaip viešai skelbiamas, taip pat panaudojant fonogramą ar audiovizualinį kūrinio įrašą.
Autorius, perdavęs fonogramos gamintojui teisę nuomoti kūrinį, įrašytą į fonogramą, turi neatšaukiamą teisę į tam tikrą autorinį atlyginimą už kūrinio nuomą. Šį atlyginimą moka fiziniai arba juridiniai asmenys, kuriems fonogramos gamintojas perdavė arba suteikė teisę nuomoti fonogramas ar jų kopijas.
Neturtinės Autorių Teisės
Asmeninės neturtinės autoriaus teisės yra neekonominio pobūdžio, jos pripažįstamos tik pačiam autoriui - yra neperduodamos ir nepaveldimos - nes yra neatsiejamai susijusios su pačia autoriaus asmenybe, t. y. jo vardu, jo garbe ir reputacija. Tai autorystės teisė, teisė į autoriaus vardą, teisė į kūrinio neliečiamybę.
Asmeninės neturtinės autorių teisės saugomos neterminuotai. Autorius turi teisę ta pačia tvarka, kaip skiriamas testamento vykdytojas, nurodyti asmenį, kuriam jis paveda saugoti asmenines neturtines teises. Jeigu autorius nėra davęs tokių nurodymų, autorių asmenines neturtines teises saugo jo įpėdiniai. Kai įpėdinių nėra, taip pat kai pasibaigia šio Įstatymo nustatyti autorių turtinių teisių galiojimo terminai, autorių asmeninių neturtinių teisių apsaugą Vyriausybės nustatyta tvarka įgyvendina Vyriausybės įgaliota institucija.
Autorių asmeninių neturtinių teisių apsaugos politiką Lietuvoje įgyvendina Kultūros ministerija.
Kūrybinių bendrijų (Creative Commons) licencijos elementai
Autorių Teisių ir Gretutinių Teisių Įstatymas
Lietuvoje autorių teises reglamentuoja Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas, priimtas 1999 metais. (Valstybės žinios [interaktyvus]. 1999, Nr. Nr. Įsigalioja 1999-06-09 (Įstatymo 16 straipsnio 3 dalis ir 23 straipsnio 4 dalis įsigalioja 2000-07-01.)
Priėmė: Lietuvos Respublikos Seimas.
Paskelbta: Valstybės žinios, 1999-06-09, Nr. 50-1598.
Eurovoc terminai: administracinis bendradarbiavimas, intelektinė nuosavybė, neteisėta prekyba, informacijos sistema, duomenų apsauga, autoriaus teisė, steigimosi teisė, originalo perpardavimo atlygio teisė, moksliniai tyrimai ir intelektinė nuosavybė, užimtumas, kultūra ir religija, informacija ir informacijos apdorojimas, informacijos technologija ir duomenų apdorojimas.
Ryšys su ES teisės aktais: Direktyva Nr. 1996/9, Celex Nr. Direktyva Nr. 1993/83, Celex Nr. Direktyva Nr. 1993/98, Celex Nr. Direktyva Nr. 1990/313, Celex Nr. Direktyva Nr. 1991/250, Celex Nr. Direktyva Nr. 1992/100, Celex Nr. Direktyva Nr. 1991/250, Celex Nr. Konvencija Nr. 1995/C316/34, Celex Nr.
Autorių asmeninių neturtinių teisių apsaugos politiką Lietuvoje įgyvendina Kultūros ministerija.
Pagrindinės Autorių Teisės
- Pirmojo paskelbimo teisė (pranc. droit de divulgation, angl. Divulgation Right, vok.
- Autorystės teisė.
- Teisė į autoriaus vardą.
- Teisė į kūrinio neliečiamybę.
- Atgaminimo teisė (kopijavimo teisė). Pagrindas - Berno konvencijos 9 str., ATGT. 15 str. 1 d.
- Platinimo teisė. Pagrindas - ATGT. 15 str. 1 d. 5 p.
- Nuomos teisės sąvoka - kūrinio originalo ar jo kopijos perdavimas naudoti tam tikrą laiką siekiant tiesioginės ar netiesioginės komercinės naudos (ATGT. 2 str. 25 d.; Direktyvos 92/100/EEB 1 str.
- Panaudos teisės sąvoka - kūrinio originalo ar jo kopijos perdavimas neatlygintinai naudoti tam tikrą laiką naudotis bibliotekose ar kitose viešai prieinamose įstaigose (ATGT. 2 str. 26 d.; Direktyvos 92/100/EEB 1 str.
- Viešo paskelbimo teisė.
- Viešo atlikimo teisė. Pagrindas - ATGT. 15 str. 1 d. 7 p., Berno konvencijos 11 str.
- Kūrinio perdirbimo teisė.
- Teisė į kūrinio originalo dalies pajamas už perparduotą meno kūrinio originalą (valstybės narės turėjo įgyvendinti direktyvos nuostatas iki 2006 m. LR įgyvendino 2006-10-12 įstatymu Nr. X-855; pakeitimai 2010-01-19 įstatymu Nr. XI-656, 2014-10-07 įstatymu Nr. XII-1183, 2014-12-16 įstatymu Nr. XII-1460; 2016-11-03 įstatymu Nr.
Blokų grandinė: intelektinės nuosavybės apsaugos ateitis | Kary Oberbrunner | TEDxOshkosh
Prekių ženklai
Išimtinės Teisės Apribojimai
- Architektūros kūrinio atveju - pastato ar kito statinio savininkas be autoriaus leidimo gali keisti pastatą ar kitą statinį.
- Duomenų bazės atveju - naudotojas tiek, kiek būtina sužinoti duomenų bazės turinį ir juo tinkamai naudotis.
- Būtų galima naudotis programa pagal paskirtį, kuriai programa buvo įsigyta.
Teismų Praktika
Civilinė byla Nr. Teisminio proceso Nr. 2017 m. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė, sekretoriaujant Rasai Švėgždienei, dalyvaujant ieškovės J. S. atstovui advokatui Donatui Petrauskui, atsakovui G. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės J. S. atsakovui G. S. dėl nuosavybės teisės gynimo ir turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo ir atsakovo G. S. priešieškinį ieškovei J. S. 1) įpareigoti atsakovą G. S. 2) įpareigoti atsakovą G. S. 3) priteisti iš atsakovo G. S. 2058 Eur nuostolių, ieškovės patirtų dėl negalėjimo naudotis jai priklausančia buto (duomenys neskelbtini), dalimi, 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 6 proc.
tags: #nuosavybes #turtines #ir #neturtines #teises