Privalai žinoti: Kas yra ETF ir Kaip į juos Investuoti?
Vertybinis popierius, kaip civilinių teisių objektas, - tai dokumentas, patvirtinantis jį išleidusio asmens (emitento) įsipareigojimus šio dokumento turėtojui. Vertybinis popierius gali patvirtinti dokumento turėtojo teisę gauti iš emitento palūkanų, dividendų, dalį likviduojamos įmonės turto ar emitentui paskolintų lėšų (akcijų, obligacijų ir kt.), teisę ar pareigą atlygintinai ar neatlygintinai įsigyti ar perleisti kitus vertybinius popierius (pasirašymo teises, būsimuosius sandorius, opcionus, konvertuojamas obligacijas ir kt.), teisę gauti tam tikras pajamas ar pareigą sumokėti, pasikeitus vertybinių popierių rinkos kainoms (indeksui ir kt.).
Vertybiniu popieriumi taip pat laikomas dokumentas, kuriuo tiesiogiai pavedama bankui išmokėti tam tikrą pinigų sumą (čekiai) ar kuris patvirtina pareigą sumokėti tam tikrą pinigų sumą šiame dokumente nurodytam asmeniui (vekseliai) arba kuris įrodo nuosavybės teisę į prekes (prekiniai vertybiniai popieriai), taip pat dokumentas, patvirtinantis teisę ar pareigą įsigyti ar perleisti prekinius vertybinius popierius (išvestinis prekinis vertybinis popierius). Įstatymų numatytais atvejais leidžiami nematerialūs vertybiniai popieriai, kurie yra pažymimi (įtraukiami į apskaitą) vertybinių popierių sąskaitose.
Pagrindiniai nuosavybės vertybiniai popieriai, išleidžiami investicijoms pritraukti, suteikia nuosavybės teisę į dalį įmonės kapitalo, teisę dalyvauti jos valdyme, gauti dalį jos pelno, t. p. Kuo didesnis vertybinių popierių rizikingumas, tuo didesnes pajamas (palūkanų, dividendų, laukiamo vertybinių popierių vertės prieaugio ar kita forma) vertybiniai popieriai turi suteikti jų turėtojams, kad šie sutiktų juos pirkti.
Pagrindinės Vertybinių Popierių Rūšys
- Akcijos - tai nuosavybės vertybinis popierius. Akcijos, priklausomai nuo jų dalies, jų savininkui suteikia teisę į įmonės valdymą, dividendus bei kitas išmokas. Prie akcijų galima priskirti ir papildomą vertybinių popierių rūšį - „depozitoriumo pakvitavimus“.
- Obligacijos - tai skolos vertybinis popierius, kurio leidėjas obligacijų savininkui įsipareigoja išpirkti obligacijas (taip grąžinti paskolintus pinigus) suėjus jų terminui, bei sumokėti sutartas palūkanas.
- Investiciniai fondai - tai pusiau išvestinės priemonės, investuojančios į kitus vertybinius popierius. Paprastai investicinių fondų investicijų portfelis būna sudarytas iš akcijų ar obligacijų, o konkrečiai tai priklauso nuo fondo krypties bei strategijos.
- Išvestinės finansinės priemonės - tai vertybiniai popieriai, kurių vertė priklauso nuo kitų vertybinių popierių vertės rinkoje. Populiariausios išvestinės priemonės yra: opcionai (pasirinkimo sandoriai), fjurečiai (ateities sandoriai), forvardai (išankstiniai sandoriai) bei apsikeitimo sandoriai.
- Indėlių sertifikatai - tai pusiau obligacijos, pusiau indėliai (deja, indėlių draudimas negalioja), pritaikyti mažmeniniams investuotojams.
- Taupymo lakštai - tai valstybės vertybiniai popieriai, leidžiantys gyventojams skolinti valstybei pinigus tiesiogiai nedidelėmis sumomis.
- Čekiai - vietoje išrašomi vertybiniai popieriai, jų gavėjui suteikiantys teisę į tam tikrą pinigų sumą (kurią jis gali išsigryninti banke). Dėl vienokių ar kitokių priežasčių čekiai Lietuvos rinką aplenkė.
Iš esmės visi vertybiniai popieriai yra skirstomi į skolos arba nuosavybės vertybinius popierius. Pagrindiniai nuosavybės vertybiniai popieriai yra akcijos, o pagrindiniai skolos vertybiniai popieriai - obligacijos.
Nuosavybės ar skolos vertybiniai popieriai dažnai tampa puikia investicija tiek smulkiesiems, tiek stambiesiems investitoriams. Žvelgiant į statistiką, galima teigti, kad daugiausiai dėmesio reikėtų skirti akcijoms ir obligacijoms, mat ši prekyba vertybiniais popieriais neša didžiausią pelną.
Vertybinių Popierių Rinkos Istorija
Vertybiniai popieriai žinomi nuo vėlyvųjų viduramžių. Pirmieji atsirado skolos vertybiniai popieriai, kurie buvo žinomi nuo XIII amžiaus. Skolos vertybinius popierius leisdavo daugiausia Vyriausybės ir geležinkelio kompanijos, kurioms reikėjo lėšų infrastruktūrai kurti. Vyriausybės vertybiniais popieriais pradėta prekiauti jau XIII amžiaus viduryje.
XVI - XVII amžiuje pradėjo steigtis akcinės bendrovės, kurios leido akcininkams investuoti į rizikingą verslą ir gauti dalį pelno arba nuostolio. Daugiausia tai buvo anglų ir olandų kompanijos prekybai su Rytų Indija ir Amerika. 1602 m. Nyderlanduose buvo įkurta Olandijos Rytų Indijos bendrovė (oland. Vereenigde Oostindische Compagnie arba VOC). Tai buvo pirmoji bendrovė, kurios akcijomis buvo prekiaujama viešai.
Niujorko Akcijų Birža
JAV. 1790 metais JAV federalinė valdžia visas federalines ir valstijų skolas, atsiradusias dėl revoliucijos karo, refinansavo ir išleido 80 milijonų dolerių vertės vyriausybės vertybinių popierių emisiją. Tai buvo pirmoji JAV viešai išplatinta emisija, kuri žymi JAV investicijų rinkos atsiradimą. 1792 metais jau buvo suprekiauti 5 vertybiniai popieriai: 3 vyriausybės vertybiniai popieriai ir 2 bankų akcijos.
1792 m. gegužės mėn. 17 dieną, kai 24 brokeriai pasirašė Buttonwood Agreement susitarimą dėl prekybos už komisinius ir po medžiu, gatvėje pradėjo savo veiklą. Grupė brokerių Niujorko gatvėje prekiavo nelistinguojamomis Niujorko akcijų biržoje akcijomis bei 1850 m. įkūrė biržą, kuri buvo pavadinta Lauko birža. 1910 m. buvo įvestos formalios prekybos taisyklės ir pakeistas pavadinimas į Niujorko lauko biržą.
Lietuvos Vertybinių Popierių Rinka
Lietuvoje akcijos imtos platinti tik XIX a. pabaigoje, kai visoje šalyje pradėjo steigtis akcinės bendrovės. Tuo metu Lietuvoje gausiai cirkuliavo, bet išleisti ne Lietuvos įmonių bei vyriausybių: 1918 - 1940 m. Lietuvoje vertybinių popierių birža veikė 1923 - 1940 metais Kaune (su pertrauka 1935 - 1937 m.). Pradžioje joje buvo kotiruojamos užsienio valiutos, kai kurie valstybės išleidžiami vertybiniai popieriai (Lietuvos banko akcijos, valstybinės paskolos lakštai, nuo 1931 m. - Žemės ūkio banko įkaito paskolos lakštai).
Po pertraukos buvo prekiaujama tik vertybiniais popieriais, nes nuo 1935 metų užsienio valiutų kursą nustatinėjo Lietuvos bankas. 1926 - 1936 metais Fonds birža veikė ir Vilniuje. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui biržų veikla apmirė.
Investavimo Strategijos
Smulkieji investuotojai gali rinktis tiek tiesioginį, tiek investavimą per investicinius fondus. Ypač palanku investuoti į vekselius. Be to, reikėtų paminėti, kad šiuo metu yra itin išaugusi biržose prekiaujamų fondų (ETF) pasiūla, tad rinktis į ką norite investuoti tikrai rasite.
Pradedantiesiems arba norintiems mažesnės rizikos ir saugumo rekomenduotume pradėti nuo investavimo į vyriausybės vertybinius popierius. Visgi, investuojant į šiuos vertybinius popierius gaunamos mažesnės palūkanos, tad ir pajamos bus mažesnės. Vyriausybės valstybiniai popieriai gali būti obligacijos, iždo vekseliai ir taupymo lakštai.
Pažengusiems investuotojams rekomenduotume rinktis investuoti į įmonių vertybinius popierius. Vienas iš būdų investuoti į įmones - obligacijos. Jos nėra tokios rizikingos, kaip akcijos ir nesuteikia jokių teisių į investuojamą įmonę, tačiau yra išties pelningos ir neilgalaikės, o be to, prireikus gali būti perparduodamos.
Tuo tarpu akcijos - viena rizikingiausių, bet ko ne pelningiausia vertybinių popierių rūšis. Investuoti į akcijas labiausiai apsimoka ilgajam laikotarpiui. Visgi, jos yra rizikingos dėl didelio vertės svyravimo, tad reikia atidžiai stebėti, kada reikėtų akcijas pirkti ir kada parduoti.
Vertybiniai popieriai - vienas iš investavimo būdų, padedantis padidinti Jūsų sąskaitos likutį. Toks investavimo būdas išties paklausus šiandienos technologijų kupiname pasaulyje. Vertybiniai popieriai gali būti įsigyjami net neišėjus iš namų, o tai reiškia, galite uždirbti tiesiog būdami namuose. Visgi, ne visi lietuviai gerai supranta kas yra vertybiniai popieriai, kokias naudas jie gali atnešti ir ką su jais, apskritai, reikia daryti. Kaip jau minėjome straipsnio pradžioje, vertybiniai popieriai yra vienas iš daugybės būdų investuoti. Ekspertų teigimu, šis būdas yra ko ne palankiausias ir labiausiai didinantis turimą kapitalą.
Vertybiniai popieriai yra lyg finansinės sutartys, pagal kurias jų savininkui suteikiama turto dalis. Šios sutartys gali būti parduodamos ir perkamos, tad įvertinus infliaciją, nuvertėjimą ir kitus svarbius aspektus, galima išties ženkliai padidinti investuotų pinigų sumą.
Skolos vertybiniai popieriai (dar kitaip vadinami obligacijomis) yra laikomi viena iš saugiausių investicijų. Juos leisti gali tiek privačios bendrovės ar finansų institucijos, tiek savivaldybės bei vyriausybės. Iš esmės, obligacijų leidėjas įsipareigoja investuotojui grąžinti skolos sumą kartu su palūkanomis. Toks susitarimas gali užtrukti itin skirtingą laikotarpį. Visgi, skolos vertybinius popierius dažniausiai įmanoma parduoti net ir nesulaukus jų išpirkimo termino. Žinoma, dėl mažesnės rizikos obligacijų pajamingumas nėra toks aukštas, kaip akcijų.
Pirkdami obligacijas investuotojai iš esmės skolina obligacijų pardavėjui savo pinigus. Obligacijos suteikia teisę sutarties terminui pasibaigus jų pirkėjams atgauti investuotus pinigus su palūkanomis.
Vekseliai yra tokie vertybiniai popieriai, kuriuos išrašęs asmuo įsipareigoja be sąlygų sumokėti tam tikrą sumą vekselyje nurodytam asmeniui. Vekseliai gali tapti ir puikia investicija. Turint vekselį nereikia kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo priverstiniu būdu.
Investuojant į išvestines finansines priemones reikia žinoti, kad jų vertė priklauso nuo kitų vertybinių popierių vertės rinkoje.
Investiciniai fondai yra pusiau išvestinės priemonės. Šiomis priemonėmis invertuojama į kitus finansinius instrumentus.
Galima teigti, kad tai pusiau obligacijos, pusiau indėliai.
Taupymo lakštai yra valstybės sukurtos investicinės priemonės. Tokio tipo investicijos, deja, Lietuvoje neprigijo, tačiau žinoti apie juos būtina, mat daugelyje pasaulio šalių ši investavimo galimybė aktuali.
Prekyba vertybiniais popieriais dažniausiai vykdoma vertybinių popierių biržose. Jose galima investuoti į akcijas, obligacijas, biržose prekiaujamus fondus, išvestines priemones, vekselius.
Kitais vertybiniais popieriais galima prekiauti be biržos pagalbos.
Visgi, neapsigaukite manydami, kad pirkdami vertybinius popierius gausite fizinį popierių, liudijantį nuosavybės teisę. Šiandienos pasaulyje pagrindiniai vertybiniai popieriai yra skaitmeniniai įrašai apskaitą vykdančiuose depozitoriumuose, tad jokių fizinių dokumentų, kaip būdavo iki skaitmenizacijos, jūs negausite.
Akcijos gali būti privilegijuotosios arba paprastosios vardinės. Gali būti išleidžiamos įvairių klasių akcijos. Klasės gali būti žymimos raide, pradedant nuo A. Akcijų klasės dažnai yra siejamos su balsavimo teisėmis, kurias suteikia tokios akcijos. A klasės akcijos suteikia jų turėtojams daugiau balsų negu B klasės akcijos ir t.t.
Akcijų kainų svyravimai yra didesni, lyginant su skolos vertybiniais popieriais ar investiciniais fondais. Tarkime vienerių metų bėgyje bendrai šalies akcijų indeksas gali susvyruoti nuo -50% iki +100% ar dar daugiau, tuo tarpu atskirų kompanijų akcijų kursų svyravimai būna didesni.
Perkant bei parduodant akcijas trumpam laikotarpiui taip pat yra galimybė uždirbti, tačiau tokiu atveju pelnas dažniausiai gaunamas iš akcijos vertės padidėjimo, o ne iš mokamų dividendų ar bendrovės generuojamo pelno. Toks investavimo būdas yra labai rizikingas, nes reikalauja labai aiškios strategijos, investavimo rizikos valdymo, disciplinos, laiko rinkų stebėjimui bei analizei ir pan.
Kaip jau buvo minėta, investavimo į nuosavybės vertybinius popierius pelningumas trumpu laikotarpiu gali labai ženkliai svyruoti, tačiau tokias finansines priemones išlaikius ilgiau (10 - 20 metų), dažniausiai jų vidutinis metinis pelningumas bus didesnis nei pinigų rinkos priemonių ar skolos vertybinių popierių.
Tuo tarpu akcijų likvidumas labai priklauso nuo konkrečios rinkos ar bendrovės, į kurią yra investuojama. Kiekvienoje šalyje yra akcijų, kurios yra sąlyginai likvidžios (dažniausiai tai stambiausių kompanijų akcijos), tačiau galima rasti ir tokių, kuriomis prekiauti praktiškai neįmanoma.
Investavimas - tai vis labiau populiarėjantis būdas, kaip galite įdarbinti savo pinigus. Šiais laikais, pasirinkimo tikrai netrūksta. Visgi, vienu iš dažniausių variantų išlieka vertybiniai popieriai.
Tačiau, prieš pradedant investuoti, rekomenduojama nustatyti pagrindinį savo tikslą. Ar taupote konkrečiam pirkiniui? O gal ieškote saugios vietos pinigams atsidėti? Galbūt kaupiate senatvei? Atsakymai į šiuos klausimus padės pasirinkti geriausią investicijų būdą.
Nors obligacijos ir akcijos išlieka vienais iš populiariausių pasirinkimų, vertybinių popierių egzistuoja gerokai daugiau. Pavyzdžiui, dažnas asmuo taip pat susidomi investiciniais fondais. Pastarieji yra itin puiki priemonė tiems, kurie nenori arba neturi laiko pasigilinti į investavimo aktualijas.
Anksčiau jau paminėti taupymo lakštai yra dar vienas ganėtinai dažnas pasirinkimas. Tai - vyriausybės leidžiami vertybiniai popieriai, leidžiantys gyventojams skolinti valstybei.
Investavimas į vertybinius popierius įprastai užtikrina gerokai didesnę grąžą nei banko indėliai.
Visgi, šiuo atveju, svarbu turėti nemažai žinių apie investavimą. Įmonių akcijos nuolat kinta, todėl reikia sekti visas su bendrove susijusias naujienas. Be to, kartais tenka imtis itin ryžtingų sprendimų ir rizikuoti.
Dar vienas ganėtinai didelis akcijų privalumas - tai likvidumas.
Obligacijos yra ganėtinai patrauklios tuo, kad jų kaina svyruoja gerokai mažiau, negu akcijų. Pastarosios taip pat pasižymi fiksuota grąža, kurią gausite tuomet, jei turimus vertybinius popierius išlaikysite iki sutartos datos.
Dažniausiai obligacijų platinimu užsiima bankai bei finansų maklerių įmonės.
Kaip jau minėjome kiek anksčiau, nemažai asmenų nusprendžia investuoti į fondus. Be jokios abejonės, pastarieji skiriasi tiek savo strategijomis, tiek galimomis rizikomis bei duodama grąža.
Iš esmės, profesionalūs fondo valdytojai Jūsų lėšas investuos savo nuožiūra. Tad, tai idealus variantas tiems, kurie neturi laiko bei noro domėtis šios srities ypatumais.
Investiciniai fondai pasižymi tiek keliais privalumais, tiek trūkumais. Pavyzdžiui, pastaruosius dažniausiai valdo profesionalai, šioje srityje sukaupę nemažai žinių. Tad, galite neapsikrauti investavimo ypatumais bei leisti kitiems pasirūpinti tuo už Jus.
Be to, tai diversikuota priemonė, išskaidanti lėšas į skirtingus instrumentus. Tad, taip apsisaugote nuo didelio pinigų praradimo.
Kita vertus, dažniausiai turite mokėti papildomus mokesčius, nepriklausomai nuo fondo veiklos rezultatų. Be to, niekuomet negalite kontroliuoti priimamų sprendimų.
Tuo tarpu, anksčiau jau paminėti taupymo lakštai yra ganėtinai saugus sprendimas. Be jokios abejonės, tai taip pat reiškia, kad gaunama metinė grąža nebus itin didelė. Pavyzdžiui, 2020 metų duomenimis, valstybė siūlė fiksuotas metines palūkanas, kurios siekė vos 0,3%.
Jeigu tik pradedate investuoti į vertybinius popierius, reikėtų atsiminti kelis svarbius aspektus. Pirmiausiai, norint apskaičiuoti pasirinkto varianto grąžą, derėtų atsižvelgti į infliaciją bei įvairius mokesčius. Pastarųjų atsiras ne tik sudaromame sandoryje. Dalį pinigų turėsite sumokėti ir valstybei.
Be to, kiekvienam naujokui vertėtų atsidaryti vertybinių popierių sąskaitą. Tai galite padaryti tiesiog savo banke.
Į vertybinius popierius gali investuoti visi pilnamečiai asmenys, turintys tam pakankamai pinigų. Visgi, nepamirškite apgalvoti įmanomų rizikų. Pavyzdžiui, kas nutiktų tuomet, jeigu prarastumėte investuotus pinigus? Ar išties turite stabilias pajamas ir patikimą darbovietę?
Investuoti rekomenduojama tik tuos pinigus, kurie Jums nėra būtini pragyvenimui. Be to, svarbu turėti finansinę pagalvę, kuri pagelbėtų atsitikus nelaimei. Kitu atveju, atsiėmę investicijas anksčiau arba netinkamu metu, galite prarasti nemažai pinigų.
Vertybinių popierių rinkos teisinis reglamentavimas
Šiau vertybinių popierių rinkos teisinis reglamentavimas atsirado tik 1992 metais Vyriausybei priėmus nutarimą dėl Vertybinių popierių komisijos bei Vertybinių popierių biržos įkūrimo. Šios sandorių vykdymo sąlygas, sandorių saugumą bei vykdymo efektyvumą.
Makroekonominiai veiksniai
Vertybinių popierių rinka atlieka ypatingą vaidmenį ekonominėje sistemoje, kuri nėra centralizuotai valdoma ir kur vyriausybės vaidmuo ekonomikoje paskirstant finansinius bei materialius išteklius yra ribotas.
A. Rastenienė (1998) vertybinių popierių rinką skirsto į tam tikrus tipus pagal šiuos požymius - emitentus, ekonominę vertybinių popierių prigimtį, vertybinių popierių ryšį su pirminiu jų pa skirstymu ir tolimesne apyvarta, finansinių aktyvų cirkuliacijos terminą, pajamų išmokėjimo būdą; teritoriją, kurioje cirkuliuoja vertybiniai popieriai.
- Vyriausybės rinka.
- Privataus sektoriaus rinka.
- Užsienio emitentų rinka.
pirminė rinka - tai tokia rinka, kurioje vertybiniai popieriai pirmą kartą patenka į rinką, kai ūkio subjektas vykdo emisiją. antrinė rinka - tai tokia rinka, kurioje...
Tikimės, kad dabar geriau suprantate, kas yra vertybiniai popieriai, kokios egzistuoja jų rūšys ir kuo jie skiriasi. Dabar atėjo metas pakalbėti apie tai, kada kokias investicijas rinktis.
| Vertybinio popieriaus tipas | Apibūdinimas | Privalumai | Trūkumai |
|---|---|---|---|
| Akcijos | Nuosavybės vertybinis popierius, suteikiantis dalį įmonės nuosavybės | Potencialiai didelė grąža, dalis įmonės pelno, teisė dalyvauti valdyme | Didelė rizika, vertės svyravimai |
| Obligacijos | Skolos vertybinis popierius, įsipareigojimas grąžinti paskolintus pinigus su palūkanomis | Mažesnė rizika nei akcijų, fiksuota grąža | Mažesnis pajamingumas nei akcijų |
| Investiciniai fondai | Priemonės, investuojančios į kitus vertybinius popierius | Profesionalus valdymas, diversifikacija | Mokesčiai, negalima kontroliuoti sprendimų |
| Taupymo lakštai | Valstybės leidžiami vertybiniai popieriai | Saugus sprendimas | Maža grąža |
tags: #nuosavybes #vertybiniai #popieriai #equity #securities