Patvirtinus specialiąsias žemės naudojimo sąlygas (SŽNS), žemės savininkai apie tai informuojami registruotais laiškais. Gavusiesiems laiškus kyla klausimų, todėl svarbu suprasti, kokia veikla tokiose teritorijose yra leidžiama, o kokia draudžiama.
Specialiosios žemės naudojimo sąlygos - tai teisės aktais reglamentuota procedūra. SŽNS nustatomi patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų, žemės valdos projektų, statinių projektų su statybą leidžiančiu dokumentu, poveikio aplinkai ar poveikio visuomenės sveikatai vertinimo dokumentų bei kitų įstatymų nustatyta tvarka suderintų projektų pagrindu.
Specialiosios žemės naudojimo sąlygos (SŽNS) nustatymas - tai teisės aktais reglamentuota procedūra.
Specialiosios žemės naudojimo sąlygos - Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme nustatyti įstatyme nurodytose teritorijose taikomi ūkinės ir (ar) kitokios veiklos apribojimai, priklausantys nuo geografinės padėties, gretimybių, pagrindinės žemės naudojimo paskirties, žemės sklypo naudojimo būdo, vykdomos konkrečios veiklos, statinių, nekilnojamojo kultūros paveldo ir aplinkos apsaugos, visuomenės sveikatos saugos, valstybės saugumo ir viešojo intereso poreikių.
Teritorijų planavimo schema
Kada reikia rengti SŽNS planus?
Pagal Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymą, SŽNS planai rengiami tais atvejais, kai atsiranda poreikis įregistruoti Nekilnojamojo turto registre įstatymuose nustatytus žemės naudojimo apribojimus. Šie apribojimai atsiranda patvirtinus teritorijų planavimo dokumentus, žemės valdos projektus, išduodant statybą leidžiančius dokumentus, atlikus poveikio aplinkai ar poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, taip pat parengus kitus įstatymų nustatyta tvarka suderintus projektus.
Įstatymas numato, kad SŽNS laikomos nustatytomis tik tada, kai jos įregistruojamos Nekilnojamojo turto registre, o registravimui būtina parengti atitinkamos formos planą ir skaitmeninius duomenis.
Kodėl tai svarbu?
- Užtikrina, kad nustatyti apribojimai bus įregistruoti NTR.
- Apsaugo Jūsų interesus sandorių, ginčų ar investicijų atvejais.
Jų įregistravimui Nekilnojamojo turto registre rengiamas nustatytos formos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų planas ir parengiami privalomi skaitmeniniai duomenys, kurie užtikrina, kad visi apribojimai būtų tiksliai apibrėžti, įtraukti į valstybinius registrus ir turėtų privalomąją teisinę galią.
Specialiosios sąlygos skirtingoms teritorijoms
Pelkės ir šaltinynai
Teritorijose, kuriose nustatytos pelkių ir šaltinynų specialiosios žemės naudojimo sąlygos, leidžiama:
- Šienauti, šalinti arba retinti sumedėjusią augaliją, jeigu naudojamos priemonės nesuardo pelkių ir apypelkių augalinės dangos, jeigu sumedėjusių augalų ar nendrių kirtimas nesikerta su saugomų rūšių ir buveinių apsaugos tikslais. Šalinant sumedėjusią augaliją būtina atsižvelgti į saugotinų želdinių ir gamtos paveldo objektų apsaugos reikalavimus.
- Ganyti, nes tradiciškai žemapelkėse ir joms artimose šlapynėse buvo ekstensyviai ganoma - tokia veikla palankiai veikia šlapynes.
Teritorijose, kuriose nustatytos pelkių ir šaltinynų specialiosios žemės naudojimo sąlygos, draudžiama:
- Sausinti, t. y. įrengti sausinimo sistemas.
- Keisti šaltinynų ir jų grupių hidrologinį režimą, t. y. ne tik juos nusausinti, bet ir patvenkti.
- Ardyti pelkių ir apypelkių augalinę dangą.
- Suarti
- Sodinti mišką
- Užsodinti želdiniais
- Įrengti vandens telkinius (leidžiama įrengti vieną, ne didesnio kaip 0,1 hektaro ploto dirbtinį nepratekamą vandens telkinį).
Draudimas sausinti pelkes ir šaltinynus, keisti šaltinynų ir jų grupių hidrologinį režimą, ardyti pelkių ir apypelkių augalinę dangą netaikomas tais atvejais, kai Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatyta tvarka atlikus poveikio aplinkai vertinimą priimamas sprendimas pritarti planuojamai ūkinei veiklai.
Natūralios pievos ir ganyklos
Teritorijose, kuriose nustatytos natūralių pievų ir ganyklų specialiosios žemės naudojimo sąlygos, leidžiama:
- Šienauti (rekomenduojama laikytis ekstensyvaus daugiamečių pievų tvarkymo patarimų, t. y. leisti išsiperėti anksti lizdus sukantiems paukščiams, pvz., tilvikams; šienaujant su greitaeigiais mechanizmais - pradėti iš lauko vidurio; žolės nesmulkinti ir nepaskleisti, o jeigu biomasė nereikalinga - geriau tik nupjauti ir palikti; jeigu leidžia galimybės - taikyti mozaikišką šienavimo būdą ir pramečiavimą).
- Ganyti gyvulius (rekomenduojama laikytis ekstensyvaus daugiamečių pievų tvarkymo patarimų, pvz., kad ganyklos apkrova per visą ganymo sezoną neviršytų 1 sąlyginio galvijo 1 ha).
- Aptverti
- Šalinti ar retinti sumedėjusią augmeniją (atsižvelgus į saugotinų želdinių ir gamtos paveldo objektų apsaugos reikalavimus).
Teritorijose, kuriose nustatytos natūralių pievų ir ganyklų specialiosios žemės naudojimo sąlygos, draudžiama:
- Suarti
- Sausinti, t. y. įrengti sausinimo sistemas.
- Keisti žolynų būklę ir sudėtį. Gamtiniu požiūriu, žolynų sudėtį nepalankiai keičia tręšimas, kalkinimas, kultūrinių augalų įsėjimas.
- Užsodinti želdiniais
- Įveisti mišką
Atkreipiame dėmesį, kad natūralios pievos ir ganyklos, pelkės ir šaltinynai atlieka svarbų vaidmenį gamtoje ir mūsų visų gyvenime.
Pelkės kraštovaizdis
Sugerdamos anglies dvideginį iš atmosferos ir stabilizuodamos drėgmės režimą, kaupdamos vandenį ir mažindamos potvynių grėsmes upių žemupiuose, o vėliau sausringais laikotarpiais lėtai jį atiduodamos, jos yra svarbios daugelio organizmų rūšių, įskaitant paukščius ir natūralius augalų apdulkintojus, buveinės.
Šiems kraštovaizdžio elementams kyla grėsmė išnykti. Keičiantis ūkininkavimo pobūdžiui natūralių pievų ir ganyklų ekosistemos traukiasi.
Bendras pelkių plotas Lietuvoje dar išlieka gana stabilus, bet neišvengiama iššūkių dėl gretimuose plotuose intensyvėjančio žemės ūkio, transformacijos į kitas žemės naudmenas, urbanizacijos, atnaujinamos melioracijos ir durpių kasybos, klimato kaitos.
Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas suponuoja, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos yra žemės savininko teisę sudarančių teisių ir tam tikrais atvejais ir kitų asmenų teisių ribojimai (suvaržymai), skirti apsaugoti bendrąjį gėrį, nustatyti specialiu įstatymu.
Tam, kad specialiosios žemės naudojimo sąlygos būtų taikomos konkrečiam žemės sklypui, jos turi būti nustatytos Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme įtvirtinta tvarka.
Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatyme įtvirtintas šių sąlygų nustatymo reguliavimas iš esmės grindžiamas principu, kad įstatyme nurodyta teritorija gali būti nustatyta tik esant į tą teritoriją patenkančio žemės sklypo savininko ar valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimui ir atitinkamai atlyginant už specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nulemtus teisių ribojimus.
Įstatymas įtvirtina atvejus, kai įstatyme nurodyta teritorija gali būti nustatyta be žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimo, t. y. sutikimas yra neprivalomas.
Tačiau šie atvejai yra išimtiniai, jie yra išsamiai apibrėžti įstatymu ir taikomi tik tada, kai įstatyme nurodytos teritorijos nustatomos tenkinant viešąjį interesą.
Žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikime dėl įstatyme nurodytos teritorijos (teritorijų) nustatymo turi būti aptarta:
- Šios teritorijos (teritorijų) dydis;
- Nuostolių, patiriamų dėl specialiųjų žemės naudojimo sąlygų taikymo nustatytose šiame įstatyme nurodytose teritorijose, atlyginimas.
Teismas atkreipė dėmesį, kad žemės savininko sutikimas duodamas laisva valia, šiam sutikimui taikomas sutarties laisvės principas.
Įstatymas nedetalizuoja, ar toks sutikimas išreiškiamas vienašaliu sandoriu (sandoris, išreiškiantis vienos šalies tam tikrų faktų patvirtinimą), ar sutartimi su suinteresuotu asmeniu.
Vis dėlto iš nurodyto reguliavimo akivaizdu, kad žemės savininko sutikimas, išreikštas vienašaliu sandoriu, yra skirtas žemės savininko valiai prieš trečiuosius asmenis įrodyti, tuo tarpu tarp žemės savininko ir suinteresuoto asmens egzistuoja tam tikri vidiniai sutartiniai santykiai, nustatantys, be kita ko, ir kompensacijos (ne)mokėjimo bei kitus reikiamus aspektus.
Būtent sutikimo pagrindu žemės savininkui atsiranda Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymu nustatyti nuosavybės teisės turinio suvaržymai.
Teismas nurodė, kad civilines teises gali apriboti tik įstatymai ar įstatymų pagrindu - teismas jeigu toks apribojimas būtinas viešai tvarkai, geros moralės principams, žmonių sveikatai ir gyvybei, asmenų turtui, jų teisėms ir teisėtiems interesams apsaugoti.
tags: #nustatytos #specialiosios #zemes #naudojimo #salygos