Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo sąlygos Lietuvoje

Straipsnyje aptariamos žemės įsigijimo sąlygos Lietuvoje, įskaitant pirmumo teisę, valstybinės žemės pardavimo tvarką ir reikalavimus pirkėjams.

Pirmumo teisė įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę

Pirmumo teisę (išskyrus atvejus, kai pirmumo teise pasinaudoja žemės sklypo bendraturčiai Civilinio kodekso 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka) įsigyti privačios žemės ūkio paskirties žemės už kainą, už kurią ji parduodama, ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis turi valstybė, kai:

• Pagal galiojančius detaliuosius ar specialiuosius planus planuojama panaudoti visuomenės poreikiams.
• Reikalinga valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamiems valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių ir (ar) sistemų rekonstravimo ir projektavimo darbams atlikti ir apleistų žemės plotų mažinimo priemonėms įgyvendinti.

Kaina, kurią valstybė gali mokėti už perkamus privačios žemės ūkio paskirties žemės sklypus, negali viršyti šių žemės sklypų vidutinės rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą visuotiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka, arba rinkos vertės, apskaičiuotos valstybės vardu veikiančios institucijos ar įmonės užsakymu, taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimo būdą, jeigu pastaroji vertė yra didesnė.

Žemės nuoma

Nacionalinė žemės tarnyba ar valstybės įmonė Žemės ūkio duomenų centras žemės ūkio paskirties žemę, reikalingą valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamiems valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių ir (ar) sistemų rekonstravimo ir projektavimo darbams atlikti ir apleistų žemės plotų mažinimo priemonėms įgyvendinti, vadovaudamasi Žemės įstatymu, gali nuomoti (Civilinio kodekso 6.559 straipsnyje nustatyta tvarka perimti nuomotojo teises ir pareigas, jeigu nuomos sutartis įregistruota viešajame registre) be aukciono asmeniui (-ims), teisėtai ją naudojusiam (-iems) iki žemės ūkio paskirties žemės perėjimo valstybės nuosavybėn.

Pranešimas apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemę

Žemės savininkas apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą praneša pasirinktam notarui arba Nacionalinei žemės tarnybai. Pranešime apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą žemės savininkas privalo nurodyti žemės ūkio paskirties žemės sklypo naudotoją (-us), jeigu žemės ūkio paskirties žemės sklypą naudoja kitas asmuo, ir pardavimo sąlygas.

Žemės sklypo savininkui draudžiama nustatyti žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo sąlygą, numatančią, kad pirmumo teisę turintis asmuo gali pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą kartu su kitais parduodamais žemės sklypais, išskyrus atvejus, kai visi parduodami žemės sklypai tarpusavyje ribojasi.

Jeigu žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavėjo pranešimas pateikiamas notarui, šis ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo jo gavimo dienos šį pranešimą perduoda Nacionalinei žemės tarnybai. Kai parduodama bendrosios nuosavybės teise valdoma žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalis, pranešimas apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalį Nacionalinei žemės tarnybai teikiamas, jeigu Civilinio kodekso 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka pirmumo teise pirkti žemės sklypą nepasinaudoja žemės sklypo bendraturtis.

Nacionalinė žemės tarnyba apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, pardavimo sąlygas ir sąlygas, kada asmenys gali pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo žemės savininko pranešimo gavimo dienos praneša:

• Parduodamo žemės sklypo naudotojui (-ams).
• Asmenims, kurių nuosavybės teise turimi žemės sklypai ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu.
• Savivaldybės pagal žemės buvimo vietą administracijos direktoriui ar kitai žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotai institucijai, jeigu parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą pagal galiojančius detaliuosius ar specialiuosius planus planuojama panaudoti visuomenės poreikiams.

Nacionalinė žemės tarnyba informaciją apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, pardavimo sąlygas ir sąlygas, kada pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę gali pasinaudoti asmenys, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo žemės savininko pranešimo gavimo dienos taip pat paskelbia savo interneto svetainėje. Šie asmenys savo sutikimą (sprendimą, kai žemė įsigyjama valstybės nuosavybėn) pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą ar atsisakymą jį pirkti turi pateikti Nacionalinei žemės tarnybai ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo arba pranešimo paskelbimo Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje dienos.

Nacionalinė žemės tarnyba, gavusi rašytinį sutikimą, sprendimą pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo termino, per kurį asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, galėjo pateikti sutikimą jį pirkti, pabaigos dienos patikrinusi asmenų gautus sutikimus pasinaudoti pirmumo teise ir nustačiusi jų atitiktį reikalavimams, išduoda pažymą žemės sklypo pardavėjui, kad šis žemės ūkio paskirties žemės sklypas parduodamas šiame straipsnyje nustatyta tvarka pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui.

Kai pirkti parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą pirmumo teise pageidauja keli asmenys, Nacionalinė žemės tarnyba raštu informuoja asmenis, pageidavusius įsigyti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kad šis žemės sklypas bus parduodamas asmenims pagal šiame įstatyme nustatytą eilę.

Kai pirmumo teisę turintys asmenys atsisako pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą arba nustatytu laiku nepateikia sutikimo pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypo, Nacionalinė žemės tarnyba ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo termino, per kurį asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, galėjo pateikti sutikimą jį pirkti, pabaigos dienos išduoda pažymą, kad siūlomo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo nepageidauja pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti pagal šio straipsnio nuostatas, ir žemės sklypo savininkas šį žemės sklypą gali perleisti kitiems asmenims.

Šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytos pažymos galioja vienus metus nuo jų išdavimo dienos, bet ne ilgiau, iki pasikeičia duomenys, pagal kuriuos išduotos šios pažymos, kai šie pasikeitimai gali turėti įtakos pagal šio straipsnio 1 dalį nustatant asmenis, turinčius pirmumo teisę įsigyti privačios žemės ūkio paskirties žemės.

Valstybinės žemės įsigijimo galimybės

Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) primena apie galimybes ir būdus įsigyti valstybinės žemės sklypus. Įsigyti galima kitos paskirties, o nuo 2026 m. ir žemės ūkio paskirties valstybinę žemę.

Valstybinę žemę galima įsigyti aukciono ir ne aukciono būdu. Valstybinę kitos paskirties žemę ne aukciono būdu gali įsigyti tokioje žemėje esančių pastatų, statinių savininkai, kai tokia žemė yra reikalinga pastatams eksploatuoti. Statiniais neužstatyta valstybinė žemė yra parduodama aukciono būdu.

Nuo 2024 m. savivaldybės, tapusios valstybinės žemės patikėtinėmis miestų ir miestelių teritorijose, gali pačios inicijuoti valstybinės žemės aukcionus, tai yra spręsti dėl žemės pardavimo ir kreiptis į NŽT dėl aukcionų organizavimo.

Valstybinės žemės pardavimas aukcionuose duoda naudą visoms pusėms: užtikrinamas racionalus žemės įveiklinimas, žmonės ir įmonės turi galimybę už jiems tinkamą kainą įsigyti žemės sklypą, o už aukcionus gautos lėšos lygiomis dalimis paskirstomos valstybei ir aukcioną organizavusiai savivaldybei. Pavyzdžiui, 2025 metais už valstybinės žemės pardavimą į valstybės ir savivaldybių biudžetus pervesta 53,3 mln. eurų. Tai 11,1 mln. eurų daugiau nei 2024 metais. Iš šios sumos 32,2 mln. eurų pervesta į valstybės biudžetą, o 21,1 mln.

Aukcionai vyksta elektroniniu būdu Elektroninių varžytynių ir aukcionų portale www.evarzytynes.lt. Prisijungti gali visi norintys: tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, taip pat užsienio piliečiai, atitinkantys teisines sąlygas.

Atkreipiame dėmesį, kad valstybinę kitos paskirties žemę galima pirkti išsimokėtinai. Tai patogus ir prieinamas būdas tapti žemės savininkais iš karto nesumokant visos sumos.

Nuo 2026 metų ūkininkams atsivėrė nauja galimybė įsigyti teisėtai naudojamą ar su jų valdoma žemės ūkio paskirties žeme besiribojančią valstybinę žemės ūkio paskirties žemę. Net 80 proc. lėšų, gautų pardavus valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, bus skiriama Valstybės gynybos fondui.

Įsigyti galima iki 3 ha valstybinės žemės sklypus neurbanizuotose teritorijose, tinkamose žemės ūkio veiklai, kurie nėra rezervuoti investiciniams projektams ar karinei infrastruktūrai. Vienam asmeniui iš valstybės įsigytų tokių sklypų plotas negali viršyti 21 ha, o bendras asmeniui ir su juo susijusiems asmenims priklausantis žemės ūkio paskirties žemės plotas negali būti didesnis kaip 500 ha.

Svarbu žinoti, kad valstybinė žemės ūkio žemė neparduodama išsimokėtinai.

Pildant prašymus, dalis laukų užsipildo automatiškai, nes ŽIS yra susieta su kitomis valstybės informacinėmis sistemomis ir registrais. Kad prašymo teikimas vyktų sklandžiai ir be klaidų, parengta atmintinė, kaip naudotis ŽIS ir kokius dokumentus būtina pridėti.

Kilus klausimų ar sunkumų naudojantis Žemės informacine sistema, visada galima kreiptis konsultacijos telefonu +370 706 86 666, el.

Valstybinės žemės pardavimo statistika (2024-2025 m.)

tags: #nzt #del #zu #zemes #isigijimo