Statybos žemės ūkio paskirties sklype dažnai kelia daug klausimų. Įsigijus sodybą žemės ūkio paskirties sklype dažnai kyla klausimų dėl naujo gyvenamojo namo statybos buvusio vietoje.

Žemės įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 punktuose nustatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo:
- naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą;
- laikytis žemės sklypui nustatytų specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų reikalavimų.
To paties įstatymo 21 straipsnio 11 punkte nurodyta, jog žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo statyti statinius ir įrenginius tik teisės aktų nustatyta tvarka gavus reikalingus leidimus.
Žemės įstatymo 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad žemės ūkio paskirties žemė, atsižvelgiant į žemės savininkų, kitų naudotojų ir visuomenės interesus, tvarkoma pagal patvirtintus teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus.
Ką galima statyti žemės ūkio paskirties sklype?
Pagal dabar galiojančius teisės aktus, žemės sklypuose, kurių pagrindinė žemės naudojimo paskirtis žemės ūkio paskirties žemė, naudojimo būdas kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, galimi ūkininkų sodybų ir žemės ūkio veiklai ar alternatyviajai veiklai reikalingi statiniai.
Pagal Lietuvos įstatymus, žemės ūkio paskirties žemėje galima statyti įvairius statinius, tačiau jie turi būti tiesiogiai susiję su žemės ūkio veikla.
Ūkiniai pastatai - tai įvairūs statiniai, kurie naudojami žemės ūkio veiklai, tokie kaip sandėliai, tvartai, šiltnamiai, angarai ir kt.
Gyvenamieji pastatai - žemės ūkio paskirties žemėje gyvenamojo namo statyba yra griežtai reglamentuojama. Gyvenamasis namas žemės ūkio paskirties sklype gali būti statomas tik tada, kai jis tiesiogiai susijęs su ūkininkavimo veikla.
Pagrindiniai reikalavimai gyvenamiesiems pastatams
- Statinio dydis: Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus, galima statyti gyvenamąjį namą, kurio plotas neviršija 80 kvadratinių metrų be žemės paskirties keitimo.
- Ūkininkavimo veikla: Jeigu gyvenamasis namas žemės ūkio paskirties sklype bus naudojamas ūkininkavimui (pavyzdžiui, kaip apgyvendinimas ūkininkui ar darbuotojams), jį galima statyti be žemės paskirties keitimo.
- Statybos leidimas: Statant gyvenamąjį namą žemės ūkio paskirties žemėje, net ir iki 80 m², reikalingas statybos leidimas.
- Ūkininko statusas: Žemės ūkio paskirties sklypuose gyvenamieji namai gali būti statomi ūkininkams ir jų šeimos nariams, jei tai būtina ūkininkavimui.
- Pagalbiniai pastatai: Pagalbiniai gyvenamieji pastatai, kurie gali būti susiję su gyvenimu ūkininkavimo vietoje (pvz., sezoninė apgyvendinimo vieta ar darbo jėgos apgyvendinimas), gali būti statomi žemės ūkio paskirties žemėje pagal tą pačią tvarką.
Ūkininko ūkio įstatymo suteikiamos galimybės
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) informuoja, kad pagal Ūkininko ūkio įstatymą ūkininko sodyba - tai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pastatytas vienas gyvenamosios paskirties pastatas su pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatais, reikalingais ūkininko veiklai vykdyti.
„Žemės sklype, esančiame neurbanizuotoje ar neurbanizuojamoje teritorijoje, gali būti vykdoma ūkininkų sodybų ir žemės ūkio veiklai ar alternatyviajai veiklai reikalingų statinių (taip pat jiems naudoti reikalingų komunikacijų) statyba, atitinkanti savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jeigu jis parengtas, sprendinius, vadovaujantis Statybos įstatymo nuostatomis. Jei savivaldybės lygmens bendrajame plane ir (ar) vietovės lygmens bendrajame plane yra nustatytas sprendinys, kad tokius statinius galima statyti tik pagal kaimo plėtros žemėtvarkos projektus, tai būtina parengti šį projektą“, - statybų žemės ūkio paskirties sklypuose taisykles aiškina VTPSI.
Konkrečių galimų statyti statinių (pastatų, inžinerinių statinių) dydžių, pasak VTPSI, teisės aktai nenustato. Reikia vadovautis teritorijų planavimo dokumentų ar kaimo plėtros žemėtvarkos projektų sprendiniais, konkrečiu atveju taikytinais teisės aktų reikalavimais.
„Kai priklausomai nuo statinio paskirties ir kategorijos pagal teisės aktus statinio statybai privalomas statybą leidžiantis dokumentas (SLD), tokio statinio statybą galima pradėti tik gavus SLD. Pvz., gyvenamojo namo ir neypatingųjų ar ypatingųjų statinių statybai SLD visada privalomas.
Statinio statyba neturint SLD, kai jis privalomas, arba jį turint, bet pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius, laikytina savavališka. Kai SLD neprivalomas, teisės aktų pažeidimu būtų laikoma ir kitos, nei galima žemės ūkio paskirties žemėje, paskirties statinių statyba, taip pat statyba pažeidžiant teritorijų planavimo dokumentų sprendinius, nustatytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, reikalavimus dėl atstumų iki sklypo ribų, kitus teisės aktų reikalavimus“, - galimus pažeidimus vardija VTPSI.
Inspekcija informuoja, kad už savavališką statybą taikoma administracinė atsakomybė priklauso nuo statinio kategorijos ir teritorijos. Pvz., naujo nesudėtingojo statinio (plotas iki 80 kv. m, aukštis iki 8,5 m) savavališka statyba fiziniam asmeniui užtraukia 150-300 eurų baudą, o tokio statinio statyba kompleksinėje saugomoje teritorijoje - 300-560 eurų. Statybos darbų atlikimas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus užtraukia 50-1000 eurų baudą.
Ūkininko pažymėjimas ir statybos galimybės
Lietuvos jaunųjų advokatų asociacijos narys, advokato padėjėjas Arnas Stačiokaitis paaiškina, kad kalbos apie statybas žemės ūkio paskirties sklypuose prasidėjo supratus seniai visiems žinomą, tačiau anksčiau mažiau viešintą žmonėms sutaupyti leidžiančią schemą.
„Pagal įstatymą žmonės, kurie turi ūkininko pažymėjimą ir ne mažesnį nei 0,5 ha žemės ūkio paskirties sklypą, tame sklype galėjo statyti vadinamąją ūkininko sodybą. Reikėdavo parengti žemėtvarkos projektą, kuriame suplanuojama teritorijos riba, žyminti ūkininko sodybos ribą, ir sklype statyti pastatą. Jis galėjo būti ir tiesiog žmogaus gyvenamasis namas su visais patogumais, šalia jo galėjo būti ir kitų, ūkinių pastatų“, - paaiškina teisininkas.
Iš esmės šis teisės aktas leisdavo žmonėms, kurie neužsiima jokia ūkine veikla, o tik yra išklausę kursus, reikalingus ūkininko pažymėjimui gauti, turėti normalaus dydžio nuosavą namą žemės ūkio paskirties sklype. Neretai žemo našumo (nederlinga) žemės ūkio paskirties žemė, sklypai (ypač nedidelio ploto) parduodami daug pigiau nei vienbučių, dvibučių statybos paskirties sklypai, todėl lietuviai, norėdami sutaupyti, mokėdavo už ūkininkų kursus ir, gavę pažymėjimus, planuodavo nuosavo namo statybas žemės ūkio paskirties sklypuose.
Taip pat tokia galimybe pasinaudodavo gyventojai, kurie paveldėdavo žemės ūkio sklypus, tačiau juose neplanuodavo užsiimti žemės ūkių, žmonės, kuriems tiesiog buvo patrauklu gyventi labiau nuo miesto nutolusiose vietovėse.
„Praktika ilgą laiką nusistovėjusi buvo tokia, kad žmonės, kurie atrasdavo sau tinkamą sklypą, tinkamas vietas gyventi, sodybai, nuolatiniam gyvenimui ar laikinam, bet tos žemės paskirtis būdavo žemės ūkio, jie ieškodavo, kaip galima teisėtai pasistatyti statinį. Ir tai būdavo viena iš galimybių. Turint žemės ūkio paskirties sklypą tapti ūkininku - gauti ūkininko pažymėjimą ir toliau rengti žemėtvarkos projektą ir pasistatyti ūkininko sodybą“, - sako A. Stačiokaitis.
Pasak teisininko, problematika, kurią įžvelgė Seimas - chaotiškas užstatymas, urbanizuojamos neurbanizuojamos teritorijos, todėl praėjusiais metais buvo pateiktas Ūkininko ūkio įstatymo pakeitimas.
„Praėjusiais metais buvo planuojami pakeitimai, tačiau prezidentas juos vetavo . Juose buvo numatyta, kad pusė ar daugiau pajamų per 3 metus turi būti gauta iš ūkininko veiklos, 2 ha plotas turėjo būti minimalus. Prezidentas vetavimo tokį pakeitimą, nes toks teisės aktas apriboja ūkininkų galimybes, juo statybų klausimas sprendžiamas ribojant ūkininkų galimybes“, - teigia advokatas.
Ūkininko ūkio įstatymo pakeitimas
Tačiau idėjos apriboti statybas žemės ūkio paskirties sklypuose nebuvo atsisakyta. Šiemet, kovo 16 dieną, Seime buvo priimtas Ūkininko ūkio įstatymo pakeitimas, kuriuo, pasak A. Stačiokaičio, numatoma, kad norint žemės ūkio paskirties sklype statyti statinį, minimalus žemės sklypo plotas galės būti 2 ha. Taip pat būsimo pastato statytojas turės deklaruoti pajamas, gautas iš ūkininko veiklos per 3 paskutinius metus. Šis įstatymo pakeitimas įsigaliotų nuo šių metų liepos 1 dienos.
Ūkininko ūkio įstatymo pakeitimai: Pagrindiniai aspektai
| Aspektas | Sena Tvarka | Nauja Tvarka (nuo liepos 1 d.) |
|---|---|---|
| Minimalus žemės sklypo plotas | 0,5 ha | 2 ha |
| Pajamos iš ūkininko veiklos | Nereikalaujama | Būtina deklaruoti pajamas per 3 metus |
Nacionalinė žemės tarnyba informuoja, kad žemėtvarkos projektų rengėjai ir ūkininkai turėtų atkreipti dėmesį į LR Seime priimtas Ūkininko ūkio įstatymo pataisas ir suskubti užbaigti jau pradėtus kaimo plėtros žemėtvarkos projektų (ūkio sodybos vietai nustatyti) procesus iki šių metų liepos 1 d.
Tačiau šis reikalavimas nebus keliamas statant kitos paskirties ūkinius pastatus, reikalingus ūkininko veiklai vykdyti. Taip pat numatyta, kad gyvenamasis namas su pagalbiniais pastatais galės būti statomas tik 2 ha ir didesniame nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, išskyrus tuos atvejus, kai kituose įstatymuose, teritorijų planavimo dokumentuose nustatyta kitaip.
Kitos paskirties pastatai, reikalingi ūkininko veiklai vykdyti, galės būti statomi ir nuosavybės teise priklausančiame žemės ūkio paskirties žemės sklype, ne mažesniame kaip 0,5 hektaro.
Saugomose teritorijose ūkininko sodybos pastatų statyba turi būti numatyta saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentais nustatytose vietose.

Kai žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalis yra Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje, nepatenkančioje į nacionalinę saugomą teritoriją, ūkininko sodybos pastatų statyba galima ne mažesnėje kaip 2 ha jo dalyje, esančioje už šios Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijos ribų.
Dažnai kyla klausimų kokius statinius galima statyti turimame žemės ūkio paskirties žemės sklype, todėl prieš planuojant bet kokio statinio statybą, pirmiausia svarbu išsiaiškinti žemės ūkio paskirties žemės sklypo naudojimo būdą, pagal kurį nustatoma, kokios paskirties statinius galima statyti konkrečiame žemės sklype.
O žemės naudojimo būdų turinio aprašo 5 punkte nurodyta, kad kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai, nepriskirti 1, 2, 3 ir 4 punktuose nurodytiems žemės naudojimo būdams, yra skirti žemės ūkio veiklai, juose galima: žemės ūkio, maisto produktų gamyba ir apdorojimas, ūkyje pagamintų ir apdorotų žemės ūkio produktų perdirbimas ir šių produktų realizavimas, taip pat paslaugų žemės ūkiui teikimas ir geros agrarinės bei aplinkosauginės žemės būklės išlaikymas.
Žinotina, kad ūkininko sodyba - nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype pastatytas vienas gyvenamosios paskirties pastatas su pagalbinio ūkio ir kitos paskirties (fermų, ūkio, šiltnamių, kaimo turizmo) pastatais, reikalingais ūkininko veiklai vykdyti.
O poilsio paskirties pastatai yra skirti poilsiui (t.y. poilsio namai, turizmo centrai, kempingų pastatai, kaimo turizmo pastatai, vasarnamiai, medžioklės nameliai ir kiti poilsio pastatai).
Jeigu žemės ūkio paskirties žemės sklypui yra įregistruotas rekreacinio naudojimo būdo žemės sklypas, tai šiame žemės sklype galima statinių statyba kaimo turizmo paslaugoms teikti.
Jei žemės ūkio paskirties žemės sklypo naudojimo būdas yra kiti žemės ūkio paskirties sklypai, tuomet šiame žemės sklype galimi ūkininkų sodybų ir žemės ūkio veiklai ar alternatyviajai veiklai reikalingi statiniai.
Statybos be leidimo
Lietuvoje statybos reikalavimai ir taisyklės priklauso nuo sklypo paskirties, o tam tikrose teritorijose galima statyti pastatus be statybos leidimo.
Lietuvoje galima statyti be statybos leidimo tik tam tikrose paskirties žemėse, tačiau reikia atkreipti dėmesį į keletą svarbių kriterijų, įskaitant pastato paskirtį ir dydį.
Žemės paskirtys ir statybos be leidimo galimybės
- Sodo sklypai ir daržo žemė: Vasarnamiams ir sodo nameliams galima statyti iki 80 m² dydžio gyvenamąjį pastatą. Svarbu paminėti, kad sodo ir daržo paskirties žemėje statomas pastatas turi būti naudojamas tik sezoniniam gyvenimui ar kitoms nenuolatinėms veikloms.
- Žemės ūkio paskirties žemė: Ūkinius pastatus, tokius kaip tvartai, sandėliai, malkinės, garažai ir kt., neturėtų viršyti 80 m² dydžio. Pavieniai statiniai: galima statyti ir kitus pagalbinius statinius, tačiau jie turi būti naudojami tik ūkinėms reikmėms. Žemės ūkio paskirties žemėje statyti gyvenamuosius pastatus galima tik tada, kai žemės paskirtis pakeičiama į gyvenamąją.
- Gyvenamosios paskirties žemė: Mažesniems gyvenamiesiems namams: iki 80 m² dydžio pastatai gali būti statomi be leidimo. Tai apima ir nedidelius sodo namelius, vasarnamius, nedidelius gyvenamuosius namus.
- Miesto ir komercinės paskirties sklypai: Statybos leidimas yra beveik visuomet reikalingas, išskyrus labai mažus statinius, pavyzdžiui, nedidelėms pavėsinėms ar kiemo konstrukcijoms, kurios atitinka nustatytus dydžio ir aukščio apribojimus.
Daugelyje žemės paskirčių pastatai, kurių plotas neviršija 80 m², gali būti statomi be leidimo.
Statyti be leidimo galima tik tam tikrose žemės paskirties teritorijose, o pagrindinės sąlygos yra pastato dydis ir paskirtis. Jei jūsų sklypas priklauso sodų, žemės ūkio arba gyvenamosios paskirties žemės kategorijai ir pastatas neviršija nustatyto dydžio (dažniausiai 80 m²), statyba gali būti vykdoma be leidimo.
Tačiau visada svarbu pasitikrinti su vietos savivaldybe ir laikytis visų teisės aktų, kad išvengtumėte galimų problemų su neteisėta statyba.
Specialiosios žemės naudojimo sąlygos
Išskiriamos šios dažniausiai pasitaikančios specialiosios žemės naudojimo sąlygos pagal atskiras jų taikymo zonas (sritis):
- aerodromo apsaugos zonos;
- kelių apsaugos zonos;
- geležinkelio kelių ir jų įrenginių, geležinkelio želdinių apsaugos zonos;
- elektros tinklų apsaugos zonos;
- magistralinių dujotiekių ir naftotiekių (produktotiekių) apsaugos zonos;
- skirstomųjų dujotiekių apsaugos zonos;
- vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros apsaugos zonos;
- viešųjų ryšių tinklų elektroninių ryšių infrastruktūros apsaugos zonos;
- šilumos perdavimo tinklų apsaugos zonos;
- sanitarinės apsaugos zonos;
- aerodromo triukšmo apsaugos zona;
- nuolatinės juodligės židinio apsaugos zona;
- kultūros paveldo objektų ir vietovių teritorijos, jų apsaugos zonos;
- gamtos paveldo objektų teritorijos / buferinės apsaugos zonos;
- kultūrinių, gamtinių rezervatų teritorijos;
- gamtiniai ir kompleksiniai, geologiniai, geomorfologiniai, hidrografiniai, botaniniai, kraštovaizdžio ir kt.