Žemės Sklypo Paskirties Keitimo Tvarka Lietuvoje

Įsivaizduokite atvejį, kuomet turite žemės sklypą vaizdingoje vietoje, o gal ruošiatės jį pirkti, tačiau ten negalite statyti namo ar sodo namelio, nes tai draudžia žemės paskirtis? Arba atvejis, kai namų valda sklypo teritorijoje leistina, bet joje negalite įrengti komercinės paskirties objektų. Šiuo atveju išeitis yra - žemės sklypo paskirties keitimas. Lietuvoje žemės sklypų paskirtį reglamentuoja įstatymai, todėl norint pakeisti žemės sklypo paskirtį, reikia žinoti tam tikrus nuostatus.

Žemės sklypo paskirties keitimas - svarbus procesas planuojant statybas. Šiame straipsnyje aptarsime žemės sklypo paskirties keitimo procesą Lietuvoje, įskaitant teisinius aspektus, reikalavimus ir praktinius patarimus.

Vilniaus rajone, kaip ir kitur Lietuvoje, žemės paskirties keitimo procesas yra panašus. Tačiau kaip ir kaip kiekvienoje savivaldybėje yra tam tikrų specifinių reikalavimų susijusių su šioje savivaldybėje galiojančias teritorijų planavimo dokumentais, teisės aktų interpretacijomis ir kt.

Žemės sklypo paskirties keitimas - tai teisiškai reglamentuota procedūra, kurios metu sklypui nustatoma kita, su planuojama veikla suderinta pagrindinė naudojimo paskirtis. Tai viena dažniausiai pasitaikančių teritorijų planavimo inicijavimo priežasčių, ypač tais atvejais, kai sklypas negali būti naudojamas pagal esamą paskirtį, o suplanuota veikla - gyvenamųjų pastatų statyba, komercinės paskirties objektai ar infrastruktūros plėtra - reikalauja naujų planavimo sprendinių.

Pavyzdžiui, jei Nekilnojamojo turto registre sklypas įregistruotas kaip žemės ūkio paskirties, tačiau savininkas planuoja jame statyti gyvenamąjį namą ar įrengti paslaugų objektą, ir tokia veikla yra leidžiama pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus (bendrąjį ar specialųjį planą), paskirtį būtina pakeisti vienu iš teisės aktuose nustatytų teritorijų planavimo būdų.

Praktikoje šie klausimai kyla tiek individualiems žemės savininkams, tiek vystytojams, norintiems įgyvendinti sudėtingus projektus, todėl svarbu suprasti, kokiais atvejais paskirties keitimas iš tiesų yra būtinas ir kokia procedūra taikytina konkrečioje situacijoje.

Ši informacija parengta remiantis galiojančiais Lietuvos Respublikos teisės aktais - Žemės įstatymu, Teritorijų planavimo įstatymu bei formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo tvarką reglamentuojančiais poįstatyminiais teisės aktais. Turinys grindžiamas autoriaus praktine patirtimi, sukaupta per beveik 20 metų dirbant teritorijų planavimo, geodezijos ir žemėtvarkos srityse, rengiant teritorijų planavimo dokumentus bei derinant sprendinius savivaldybėse visoje Lietuvoje.

Vilniaus bendrasis planas. Šaltinis: vilnius.lt

Žemės paskirties keitimas - tai procesas, kurio metu keičiamas žemės sklypo naudojimo tikslas. Pavyzdžiui, žemės ūkio paskirties sklypas gali būti pertvarkytas į namų valdą (kita paskirtis, būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos), o miško paskirties žemė - į visuomeninės paskirties, bendro naudojimo ar atskirųjų želdynų teritorijas.

Kaip Sužinoti Žemės Paskirtį?

Patikimiausias ir išsamiausias būdas sužinoti žemės paskirtį yra kreipiantis į registrų centrą. Prisijungus prie elektroninės Registrų centro klientų savitarnos sistemos, skiltyje Nekilnojamojo turto kadastras ir registras, kairiajame meniu spustelėjus nuorodą Registro išrašai ir pažymos bei pasirinkus dokumento tipą - Nekilnojamojo turto registro išrašas pagal nurodytą turto adresą, gausite reikiamą informaciją.

Taip pat galite pasinaudoti puslapiu www.regia.lt. Ir nors šiame puslapyje nėra nurodytos žemės paskirtys, tačiau suprasti jas nesudėtinga. Įprastai namų valdos ten yra pažymėtos numeriais, gatvių pavadinimais ir geltona spalva, tad bent jau suprasti ar tai namų valdos paskirtis - sudėtinga nebus.

Kada Galima Keisti Žemės Sklypo Paskirtį?

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, sklypo paskirtį galėsite pakeisti, jeigu sklypas patenka į urbanizuotą ar urbanizuojamą teritoriją. Trumpai ir aiškiai tariant - jeigu sklypas patenka į urbanizuotą ar urbanizuojamą teritoriją, vadinasi, sklypo paskirtį galėsite pakeisti, kitu atveju - ne.

Kaip Sužinoti Ar Sklypas Patenka Į Urbanizuotą Ar Numatoma Urbanizuoti Teritoriją?

Greičiausias būdas tai padaryti - išnagrinėti savivaldybės, kurioje turite ar ruošiatės turėti sklypą bendrąjį planą. Tiesiog paieškos sistemoje įveskite sakinį, pavyzdžiui: “Vilniaus rajono savivaldybės bendrasis planas”. Sužinoti galima ir savivaldybės administracijoje, architektūros skyriuje. Taip pat galite pasinaudoti aukščiau nurodytu puslapiu, urbanizuotos teritorijos jame pažymėtos geltona spalva, taip pat nurodomos gatvės.

Kaip ir minėjau viršuje - kai žemės sklypai patenka į urbanizuotą ar urbanizuojamą teritoriją, problemų dėl sklypo paskirties keitimo nekils, jei - ne, tai jos pakeisti - negalėsite.

Pavyzdys: Vilniaus rajono savivaldybės bendrasis planas.

Žemės Ūkio Paskirties Sklypo Keitimas

Dažniausiai pasitaikantis atvejis yra tuomet, kai yra paveldimas arba nuo senai turimas žemės ūkio paskirties sklypas, o jame norima pastatyti namą ar sodo namelį. Žemės ūkio paskirties sklype galima statyti tik žemės ūkio veiklai, ūkininko sodybai ar kaimo turizmui skirtus pastatus.

Ūkininko Sodybos Statyba

Pažymėtina, jog norint statyti (atkurti) ūkininko sodybą, tai galima daryti tik žemės sklype, kurio pagrindinė žemės naudojimo paskirtis - žemės ūkio (žemės naudojimo būdas - kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai), ir kuris yra ne mažesnis kaip 0,5 hektaro. Žemės ūkio paskirties sklype galima statyti ūkininko sodybą ir kelis pagalbinio ūkio pastatus.

Norint statyti (atkurti) ūkininko sodybą, reikia atitikti bent vieną iš šių sąlygų:

• Esate ūkininkas.
• Esate ūkininkas, t.y.

Žemės Sklypo Paskirties Keitimo Eiga

Jeigu žemės sklypas atitinka reikalavimus ir galite keisti jo paskirtį, pateiksiu paskirties keitimo eigą. Jeigu turite įsigiję sklypą ir norite pakeisti jo paskirtį, o būsima paskirtis atitinka bendrąjį planą, nereikia rengti jokio papildomo teritorijų planavimo dokumento.

Tuo tikslu turite kreiptis į savivaldybės administracijos direktorių su prašymu pakeisti žemės sklypo paskirtį. Prie prašymo reikia pridėti žemės sklypo ir pastatų nuosavybės dokumento kopijas, žemės sklypo plano kopiją, statinių išdėstymo planą, ištrauką iš bendrojo plano ir kitus aktualius dokumentus (įgaliojimai, sutikimai ir t.t.). Savivaldybės administracija išnagrinės prašymą ir priims sprendimą dėl paskirties pakeitimo.

Jei turite įsigiję sklypą ir norite pakeisti jo paskirtį, o būsima paskirtis atitinka bendrąjį planą, nereikia rengti jokio papildomo teritorijų planavimo dokumento.

Ir štai, visi žingsniai atlikti!

Sklypo paskirties keitimo schema.

Žemės Naudojimo Keitimai: Nauja Tvarka Įsigaliojusi 2024 m. Liepos 1 d.

Šių metų liepos 1 dieną įsigaliojusiame naujos redakcijos Teritorijų planavimo įstatyme iš esmės pakeista žemės sklypų paskirties ir (ar) naudojimo būdo keitimo tvarka, kai neparengtas detalusis planas. Iki tol ši procedūra buvo paprasta - pateiktas prašymas išnagrinėjamas ir atsižvelgiant į savivaldybės bendrojo plano sprendinius pateikiamas administracijos direktoriaus įsakymas, leidžiantis pakeisti paskirtį ir (ar) naudojimo būdą. Teritorijų planavimo įstatymo 20 str. 2 d. Taigi, jei anksčiau svarbiausia teisės aktuose numatyta teisėta priežastis atsisakyti patenkinti prašymą buvo bendrojo plano sprendiniai, dabar tokių priežasčių gerokai daugiau.

Kriterijai pagal ką sprendžiama tenkinti ar netenkinti prašymo - labai neapibrėžti. Toliau tame pačiame Teritorijų planavimo 20 str. Prašymai pakeisti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) pakeisti ar nustatyti, jeigu jis nenustatytas, žemės sklypo naudojimo būdą paskelbiami be draudžiamų skelbti asmens duomenų Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje ir atitinkamos savivaldybės interneto svetainėje informuojant, kad 10 darbo dienų nuo prašymo paskelbimo dienos galima teikti pasiūlymus savivaldybės administracijos direktoriui raštu ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje dėl žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimo ar nustatymo.

Kadangi priimant sprendimą dėl prašymo būtina atsižvelgti ir į visuomenės atstovų pasiūlymus, nuo šiol prašymas turės būti viešinamas TPDRIS sistemoje ir visuomenės atstovai galės teikti savo siūlymus. Matome, kad šiuo atveju gavus teigiamą sprendimą dėl žemės sklypo paskirties ir (ar) naudojimo būdo keitimo nustatytas aiškus terminas dėl pakeistų žemės sklypo duomenų registravimo Nekilnojamojo turto registre. Tai anksčiau Teritorijų planavimo įstatyme nebuvo reglamentuota.

Svarbu paminėti, kad paskirties ir (ar) naudojimo būdo pakeitimas pagal naują tvarką kol kas dar neveikia, o pagal seną tvarką jos vykdymas negalimas, nes tai pažeistų teisės aktų reikalavimus. Neveikia viešinimui skirta funkcija TPDRIS sistemoje.

Kiti Svarbūs Aspektai

Būtina žinoti, kad, pakeitus sklypo paskirtį, keisis ir žemės sklypo rinkos vertė bei žemės mokesčio dydis. Dažnai pasitaikantis atvejis - nuosavybės teisių atkūrimo metu suformuotas žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kurį sudaro dalis miško, dalis žemės ūkio veiklai naudojamos žemės ir dalis gyvenamais ir (ar) ūkiniais pastatais užstatytos žemės. Šiuo atveju rengiamas sklypų formavimo ir pertvarkymo projektas ir esamas sklypas padalinamas į tris naujus sklypus: miškų ūkio, žemės ūkio ir kitos (naudojimo būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos) paskirties sklypus.

Patarimai

Norite pirkti sklypą ir nežinote, ar galėsite pakeisti sklypo paskirtį? Greičiausias būdas tai patikrinti - išnagrinėti savivaldybės bendrąjį planą. Jei sklypas patenka į urbanizuotą ar urbanizuojamą teritoriją (bendrajame plane pažymėta atitinkama spalva ir indeksu), vadinasi, sklypo paskirtį galėsite pakeisti, kitu atveju - ne.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad, vykdant žemės sklypo paskirties keitimo procedūras, gali kilti neaiškumų ar teisinių klausimų. Žemės sklypo paskirties keitimas Lietuvoje yra sudėtingas procesas, kurį reglamentuoja teisės aktai, o tai reikalauja atidumo bei teisinio aiškumo. Tad specialistų (matininko, geodezininko ar architekto) patirtis gali būti vertinga, siekiant išvengti klaidų ir užtikrinti, kad visi dokumentai atitiktų teisės aktų reikalavimus.

Turiu pabrėžti, kad informacija ar tam tikri nuostatai kinta, yra tikslinami ar net keičiami. Todėl visais atvejais būtina laikytis visų teisės aktų nuostatų, teikti tinkamai parengtus dokumentus ir bendradarbiauti su savivaldybėmis bei kitomis institucijomis.

Žemės Sklypo Paskirties Keitimas Po Ilgo Laiko Tarpo

Turint žemės ūkio sklypą ir savivaldybės įsakymą, leidžiantį keisti jo paskirtį, svarbu žinoti, kaip teisingai įregistruoti šį pakeitimą. Dažnai kyla klausimas, ar po ilgo laiko tarpo, pvz., po kelerių metų, vis dar galima kreiptis į Registrų centrą dėl paskirties keitimo registravimo.

Pirmiausia, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, ar žemės sklypo paskirties keitimo įsakyme yra nurodytas terminas. Jei tokio termino nėra, rekomenduojama kreiptis į Registrų centrą ir bandyti registruoti pakeitimą. Jei terminas yra nurodytas, reikėtų įsitikinti, ar jis nėra pasibaigęs.

Svarbu atsižvelgti į tai, kad per pastaruosius metus teisės aktai galėjo pasikeisti. Todėl, norint tiksliai įvertinti situaciją, rekomenduojama pasikonsultuoti su specialistais.

Ekspertai pataria, kad tikrai galima kreiptis dėl paskirties keitimo registravimo net ir po ilgo laiko tarpo. Tačiau gali prireikti kadastrinių matavimų patikslinimo. Šiuo atveju reikėtų kreiptis į matininką.

Svarbu atsiminti:

• Patikrinkite, ar įsakyme dėl paskirties keitimo nurodytas terminas.
• Kreipkitės į Registrų centrą, net jei praėjo daug laiko nuo įsakymo išdavimo.
• Pasikonsultuokite su matininku dėl kadastrinių matavimų patikslinimo.
• Atsižvelkite į tai, kad teisės aktai galėjo pasikeisti.

Teisinis Reguliavimas

Nagrinėjant nuosavybės teisės atsiradimą, svarbu atsižvelgti į tai, kada buvo sudarytas sandoris. Šiuo klausimu galioja tokie principai:

• 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (CK): Nustatė, kad turto įgijėjui pagal sutartį nuosavybės teisė atsiranda nuo daikto perdavimo momento, jeigu ko kita nenumato įstatymas arba sutartis. Jeigu sutartis, kuria perleidžiamas daiktas, turi būti įregistruojama, tai nuosavybės teisė atsiranda įregistravimo momentu.
• 2000 m. CK: Nuosavybės teisė į nekilnojamuosius daiktus (turtą) atsiranda nuo turto perdavimo įgijėjui momento (išskyrus atvejus, kai ką kita nustato sutartis ar įstatymas), o ne nuo sandorio įregistravimo viešame registre momento. Tačiau šis kodeksas taikytinas tik tiems civiliniams teisiniams santykiams, kurie atsirado jam įsigaliojus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas. Teisinė registracija yra atsiradusios subjektinės teisės įregistravimo ar pasibaigusios tokios teisės išregistravimo pagrindas.

Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sandorio formai taikomi jo sudarymo metu galioję įstatymai.

Jeigu pagal sandorio sudarymo momentu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, bet jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas.

Pagrindiniai Civilinio Kodekso skirtumai (1964 m. ir 2000 m.)

Norint sėkmingai įregistruoti žemės sklypo paskirties keitimą, svarbu žinoti galiojančius įstatymus ir teismų praktiką. Jei kyla abejonių, visada rekomenduojama kreiptis į specialistus, kurie padės išspręsti visus klausimus.

Žemės paskirties keitimas yra procesas, kuris dažniausiai reikalingas norint vykdyti tam tikrą ūkinę veiklą ar statyti tam tikros paskirties pastatus ir esama paskirtis neleidžia to padaryti. Žemės paskirties keitimas - tai procesas, kurio metu keičiamas žemės sklypo naudojimo tikslas. Paskirties keitimą dažniausiai riboja savivaldybių bendrieji ir kiti teritorijų planavimo dokumentai bei teisės aktai. Pavyzdžiui, jei tam tikra teritorija pagal bendrąjį savivaldybės planą nėra numatyta urbanizacijai, o skirta žemdirbystei, miškų ar želdynų plėtrai, paskirties pakeisti nebus galima. Be to, miškų ūkio paskirties keitimą į kitą riboja Miškų įstatymas, kuris tai leidžia tik išskirtiniais atvejais.

Jei paskirties keitimas galimas pagal savivaldybės bendruosius planus ir kitus teritorijų planavimų dokumentus ir reikalingas sklypo pertvarkymas (sklypo dalijimui arba sklypo ar servituto formavimas susisiekimo komunikacijoms) , tada bus reikalingas formavimo ir pertvarkymo projektas arba jei toje teritorijoje pagal savivaldybės bendruosius planus neleidžiamas tada - detalusis planas. Formavimo ir pertvarkymo projektus atlieka matininkai-projektuotojai turintys formavimo ir pertvaryko projektų pažymėjimus.

Sprendimo priėmimas: Po vertinimo savivaldybė priima sprendimą dėl paskirties keitimo.

Reglamentavimas: Jei sprendimas yra teigiamas gali reikėti papildomai pateikti prašymą registrų centrui dėl sklypo paskirties keitimo įregistravimo. Jei sprendimas teigiamas papildomai rengiant formavimo ir pertvarkymo projektą, tada rengiamas projektas ir po jo kadastriniai matavimai.

Pirmiausia, kad pradėti rengti formavimo ir pertvarkymo projektą reiktų užpildyti prašymą zpdris.lt sistemoje gauti leidimą - įsakymą ir su suteiktu paslugos numeriu kreiptis į projektuotoją.

Dokumentų registracija: Galiausiai, kai visi procesai užbaigti, reikia registruoti naujų žemės sklypų paskirtį registrų centre.

Patalpų Paskirties Keitimas

Dažnas gyvendamas daugiabutyje nesuka galvos dėl esamos būsto paskirties. Apie tai susimąstome tik iškilus tam tikriems nesklandumams arba ieškodami naujo gyvenamojo ploto. Tarkim, jūsų kaimynai sugalvojo savo bute įsteigti ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo įstaigą, o gal jūs esate architektas ir norite vykdyti profesinę veiklą savame gyvenamajame būste - ar teisiškai tai įmanoma? Ką turėtų žinoti naujas patalpas besiruošiantis įsigyti naujakurys? Kokie sunkumai jo laukia įsigijus negyvenamosios paskirties būstą ir ar galima jo paskirtį pakeisti?

Pirmiausia, išskirkime du atvejus, kuriuos panagrinėsime išsamiau - veiklos vykdymas gyvenamosios paskirties patalpose ir gyvenimas negyvenamosiose patalpose. Besidomintiems individualia veikla, derėtų žinoti, kad ne visoms veikloms vykdyti būtina keisti patalpos paskirtį - patalpas įsirengti galima tiesiog savo bute. Gyvenamosios paskirties butų savininkai, sugalvoję užsiimti draudimo, kompiuterių programavimo veikla ar sumąstę įsirengti muziejų, neprivalo keisti esamos gyvenamojo būsto paskirties.

Visas vieno ar dviejų butų ir daugiabučiame name ar jo gyvenamosiose patalpose leistinų vykdyti veiklų sąrašas pateikiamas Statinio (jo patalpų) naudojimo ne pagal paskirtį atvejų ir tvarkos apraše. Jame išvardintomis negamybinėmis veiklomis galima užsiimti savininko naudojamose gyvenamosiose patalpose, nepakeitus jų paskirties ir neįrengus atskiro įėjimo, taip pat nedarant žalos gyvenamojo namo bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiam turtui ir gyvenamajai aplinkai bei nepažeidžiant trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygų.

Kalbant apie gyvenamąsias patalpas kitu aspektu, reikėtų paminėti, kas daugeliui gali pasirodyti savaime suprantama, tačiau susidūrus tiesiogiai ne visada paisoma - gyventi galima tik gyvenamosios paskirties būste, tiksliau administracinės, gamybos, kitos negyvenamosios paskirties patalpose gyventi draudžiama. Tai apibrėžia Statybos įstatymas, nurodantis statinius ir patalpas naudoti pagal paskirtį.

Už šį pažeidimą pagal LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 189-2 straipsnį gresia administracinė atsakomybė ir bauda, kuri svyruoja nuo 144 iki 1448 eurų, o pakartotinė - nuo 289 iki 2896 eurų. Tai turėtų būti itin aktualu besižavintiems gyvenimu loftuose, nes dažnai vystytojai parduoda gyvenimui skirtas patalpas su gamybine ar kūrybinių dirbtuvių paskirtimi.

Pirkėjas, įsigijęs šį būstą už mažesnę kainą, tačiau nepasidomėjęs registrų centre įregistruota šių patalpų paskirtimi, vėliau gali nemaloniai nustebti, sužinojęs, kad gyvena neteisėtai. Be to, fiziniams asmenims už jiems priklausančias komercinių, pramoninių, administracinių paskirčių patalpas yra taikomas nekilnojamojo turto mokestis, kuris kiekvienoje savivaldybėje gali būti skirtingas, o Vilniaus mieste sudaro 0,7-3 proc.

Patalpų paskirties keitimą reglamentuoja Statybos įstatymas ir statybos techniniai reglamentai. Prieš imantis projektavimo darbų, reikėtų išsiaiškinti, ar apskritai yra galimybė pakeisti norimo būsto paskirtį, t.y. jūsų pastangos gali būti bergždžios, jeigu jūsų planuojama pakeisti patalpa pakeistų viso pastato pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį (iš negyvenamosios į gyvenamąją ir atvirkščiai) arba vyraujančių pastato patalpų grupių paskirtį (pvz., iš gamybinės į administracinę).

Tarkime, kad namas yra gamybinis, vadinasi, jame didžiąją dalį patalpų sudaro būtent gamybinės patalpos, tačiau jame yra ir kitos paskirties patalpų - administracinių. Dėl šios priežasties jums patalpos paskirties pakeisti nepavyks, prieš tai nepakeitus viso statinio paskirties, o galimai ir žemės sklypo naudojimo būdo. Mat gamybiniai statiniai statomi pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijose, o administraciniai - visuomeninės paskirties teritorijose. Tai apibrėžia LR Aplinkos ministerijos patvirtinta Žemės sklypų pagrindinės žemės naudojimo paskirties, būdų ir pobūdžių specifikacija. Žemės sklypo naudojimo būdas turi neprieštarauti savivaldybės ar jos dalies bendrajam planui.

Pažymėtina, kad žemės sklypo naudojimo būdas neturi įtakos keičiant patalpų, užimančių mažiau nei 50 proc. Gyvenamajame name įsirengiant kitos paskirties patalpas taip pat yra tikrinama, ar naujai suformuotos patalpos gali būti naudojamos kaip atskiri nekilnojamojo turto daiktai, t.y., numatyti atskiri įėjimai į šias patalpas, atskirtos arba įrengtos naujos inžinerinės sistemos ir kt. Nepaisant to, gyvenamosios patalpos turi atitikti ir teisės aktų joms keliamus reikalavimus.

Pasitikrinę pagal visus išvardintus faktorius savojo būsto paskirties keitimo galimybes ir juos atitikę, galite imtis tolimesnių veiksmų - pradėti ruošti projektą, o kartu su juo surinkti statinio bendraturčių daugumos rašytinius sutikimus. Projekto sudėtingumas priklauso nuo reikalingų atlikti darbų pobūdžio. Tai gali būti kapitalinis remontas arba statinio rekonstravimas, tokiu atveju reikės parengti kapitalinio remonto aprašą (projektą) arba statinio rekonstravimo projektą. Jeigu atliekami tik paprastajam remontui priskiriami statybos darbai arba darbų atlikti visai nereikia, rengiamas pastato (patalpų) paskirties keitimo projektas.

Tokio projekto sudėtį nusako STR „Statinio projektavimas“ 36 punktas ir bendruoju atveju ji yra tokia: projekto antraštinis lapas, aiškinamasis raštas, paprastojo remonto darbų techninė specifikacija ir sąnaudų kiekių žiniaraščiai, patalpų planai. Projektą gali rengti tik kvalifikuoti specialistai. Taigi, statytojas, gavęs statybą leidžiantį dokumentą ir, jei tai būtina, atlikęs statybos darbus, STR „Statybos užbaigimas“ nustatyta tvarka surašo deklaraciją apie statybos užbaigimą.

Apibendrinant, verta paminėti, kad patalpų paskirties keitimas yra aktualus tiek pirkėjams besiruošiantiems įsigyti negyvenamąsias patalpas su tikslu jose apsigyventi, tiek daugiabučių gyventojams galvojantiems apie nuosavą verslą savo bute.

tags: #objekto #paskirties #keitimo #tvarka