Ilgalaikis materialusis turtas: apibrėžimas, apskaita ir valdymas

Kiekvienoje įmonėje ilgalaikis materialus turtas atlieka labai svarbų vaidmenį, be kurio neįmanoma būtų džiaugtis sėkminga veikla. Jo sudėtimi, struktūra, technine būkle be įmonės vadovų, akcininkų domisi ir daugelis išorės vartotojų, tokių kaip: bankas, investuotojai, draudimo kompanijos. Dėl šios priežasties yra labai svarbu tinkamai organizuoti ilgalaikio turto apskaitą ir ją tinkamai atvaizduoti įmonės finansinėje apskaitoje.

Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra ilgalaikis materialusis turtas, kokie jo požymiai, kaip jis apskaitomas ir valdomas įmonėje.

Kas yra ilgalaikis materialusis turtas?

Ilgalaikio materialiojo turto (IMT) apibrėžimas įvairioje literatūroje pateiktas ne vienas ir skirtingai. Kiekvienas autorius ilgalaikio materialiojo turto sąvoką aiškina savaip, tačiau išanalizavus pateiktus ilgalaikio materialiojo turto apibrėžimus, galima teigti, kad apibrėžimai skiriasi, tačiau šaltinių autoriai IMT apibūdina svarbiausiais požymiais, kurie sudaro tą pačią esmę.

Apibendrinant skirtingų šaltinių pateiktus apibrėžimus, ilgalaikį materialųjį turtą būtų galima apibūdinti taip:

Ilgalaikis materialusis turtas - tai turtas, skirtas prekėms gaminti ar paslaugoms teikti, naudojamas ilgiau nei vienerius metus ir iš kurio tikimasi gauti ekonominės naudos.

Ilgalaikis turtas - tai įmonės nuosavybė, kuri naudojama ilgiau nei vienerius metus veiklos tikslams ir generuoja ekonominę naudą. Tai gali būti pastatai, įranga, programinė įranga ar net investicijos.

Materialusis ilgalaikis turtas - tai fiziniai, apčiuopiami objektai, kuriuos įmonė naudoja savo veiklai vykdyti ilgiau nei vienerius metus. Šis turtas ne tik atlieka praktinę funkciją kasdienėje veikloje, bet ir dažnai sudaro didžiausią įmonės turto dalį balanse.

Pavyzdžiai:

• Pastatai ir statiniai: administraciniai pastatai, sandėliai, gamybinės patalpos.
• Transporto priemonės: automobiliai, sunkvežimiai, krautuvai.
• Gamybos įranga: staklės, presai, konvejeriai.
• Baldai ir biuro įranga: stalai, kėdės, kompiuteriai, spausdintuvai.

Materialųjį ilgalaikį turtą turi ir naudoja visos įmonės (nepriklausomai nuo dydžio ir veiklos pobūdžio). Materialusis ilgalaikis turtas gali būti labai vertingas, jo vieneto kaina gali būti labai didelė. Kai kuris materialusis ilgalaikis turtas (pvz., įsigytas darbo saugos, gamtosaugos, valdymo tikslais), nors ir neduoda tiesioginės ekonominės naudos, įmonei yra labai svarbus, jo naudojimas ir tinkama priežiūra gali padėti pasiekti numatytų tikslų.

Materialusis ilgalaikis turtas turi didelę reikšmę įmonės finansinei būklei ir veiklos rezultatams, jis naudojamas prekėms gaminti, paslaugoms teikti, nuomai, šiuo turtu įmonė gali garantuoti skolų grąžinimą bankui ar tiekėjams.

Didelė materialiojo ilgalaikio turto dalis dalyvauja gamybos procese, pereina daugelį šio proceso ciklų, išlaiko savo fizinę išraišką, o savo vertę į gaminamą produktą perkelia dalimis, t. y. tiek, kiek nusidėvi. Vertės perkėlimas į pagamintą produktą yra viena svarbiausių savybių, nusakančių materialiojo ilgalaikio turto esmę.

Įmonės turtas skirstomas į dvi grupes: ilgalaikį ir trumpalaikį turtą.

Turto priskyrimas ilgalaikiam materialiajam turtui

Materialusis turtas turi būti priskiriamas ilgalaikiam turtui, jei jis atitinka visus šiuos požymius:

• Įmonė ketina jį naudoti ilgiau nei vienerius metus;
• Įmonė pagrįstai tikisi gauti iš turto ekonominės naudos būsimais laikotarpiais;
• Įmonė gali patikimai nustatyti turto įsigijimo (pasigaminimo) savikainą;
• turto įsigijimo (pasigaminimo) savikaina yra ne mažesnė už minimalią ilgalaikio materialiojo turto vieneto savikainą, įmonės nusistatytą kiekvienai turto grupei.

Sprendžiant, kurį turtą pripažinti ilgalaikiu, o kurį trumpalaikiu, reikia nustatyti turto teikiamą ekonominę naudą, atsižvelgti į įmonės dydį, turto vertę, numatomas uždirbti pajamas ir pelną.

Nustatydama minimalią ilgalaikio materialiojo turto vertę, įmonė turi laikytis atsargumo principo, kad nesudarytų pagrindo nepagrįstai padidinti arba sumažinti savo sąnaudas.

Materialusis turtas priskiriamas ilgalaikiam, jeigu įmonė ketina jį naudoti ilgiau kaip vienerius metus, pagrįstai tikisi gauti iš jo ekonominės naudos, gali nustatyti jo įsigijimo (pasigaminimo) savikainą, ši savikaina yra ne mažesnė už mažiausią vertę, kurią įmonė nusistato kiekvienai turto grupei, t. p. jei įmonei yra perduota su materialiuoju turtu susijusi rizika.

Pavyzdys

Steigiama nauja įmonė, kuri teiks projektavimo paslaugas. Planuojama, kad įmonėje dirbs 10 darbuotojų ir jų pagrindinės darbo priemonės (be kanceliarinių reikmenų) bus kompiuteriai ir darbo stalai su kėdėmis. Įmonė planuoja užsidirbti nuo 200 000 iki 300 000 EUR pajamų ir įsigyti turto tokiomis kainomis:

• 10 darbo stalų su kėdėmis komplektus už 6350 EUR (635 EUR x 10 vnt.)
• 8 kompiuterius už 12 000 EUR (1500 EUR x 8 vnt.).

Įvertinusi ilgalaikio materialiojo turto būsimą ekonominę naudą, jo naudingo tarnavimo laiką, likvidacinę vertę, planuojamas uždirbti pajamas ir būsimą pelną, įmonė patvirtino 1 100 EUR minimalią ilgalaikio materialiojo turto vieneto vertę.

Kaip nustatoma ilgalaikio turto vertė?

Ilgalaikio turto vertės nustatymas yra pirmas ir vienas svarbiausių žingsnių turto apskaitoje. Vertė įtakoja ne tik apskaitos įrašus, bet ir vėlesnį nusidėvėjimo skaičiavimą, mokesčius bei įmonės finansinių ataskaitų tikslumą.

Pirminė vertė (įsigijimo savikaina)

Dažniausiai ilgalaikio turto vertė nustatoma pagal įsigijimo savikainą - tai bendra suma, kurią įmonė sumokėjo už turtą, įskaitant:

• Pirkimo kainą (be PVM);
• Transportavimo ir montavimo išlaidas;
• Draudimo, muito ir kitas papildomas išlaidas;
• Vidaus darbų vertę, jei turtas buvo sukurtas įmonės viduje.

Vėlesnis vertės pokytis

Turto vertė gali būti:

• Perkainojama - jei rinkos vertė ženkliai pasikeičia (pvz., NT perkainojimas);
• Nurašoma - kai turto vertė sumažėja dėl nusidėvėjimo ar praradimo (dėl gaisro, vagystės ir pan.);
• Didinama, jei buvo atliktos reikšmingos investicijos į turto atnaujinimą ar pritaikymą.

Ilgalaikio turto apskaita įmonėje

Ilgalaikio turto apskaita apima visą turto gyvavimo ciklą - nuo įsigijimo iki nurašymo. Ši apskaita leidžia įmonei ne tik kontroliuoti turtą, bet ir tiksliai planuoti finansinius srautus.

Pagrindiniai apskaitos žingsniai:

• Registracija: Turtas įtraukiamas į ilgalaikio turto registrą su unikaliu identifikatoriumi.
• Nusidėvėjimo skaičiavimas: Priklausomai nuo pasirinkto metodo (tiesinis, degresyvus), nustatomas mėnesinis ar metinis nusidėvėjimas.
• Ataskaitų rengimas: Kuriamos turto likutinės vertės, nusidėvėjimo, nurašymo ar remonto ataskaitos.
• Inventorizacija: Periodiškai tikrinamas faktinis turto buvimas ir būklė.

Nauda verslui:

Tiksliai apskaitomas turtas padeda užtikrinti teisingą pelno apskaičiavimą ir išvengti mokesčių rizikų.

Materialusis ilgalaikis turtas turi fizinę formą ir naudojamas prekėms gaminti, paslaugoms teikti, valdymo tikslams arba nuomai.

Riboto naudojimo laiko ilgalaikio turto įsigijimo išlaidos yra paskirstomos visam turto naudojimo laikotarpiui. Pavyzdžiui, įmonei uždirbus pelno ir iš jo įsigijus 48 mėnesių laikotarpiui tinkamą įrenginį už 48 tūkst. EUR, įmonė kiekvieną mėnesį to turto vertę mažins po 1 tūkst. EUR. Įmonės sąnaudomis tampa ne turto pirkimo kaina pirmąjį mėnesį, o nusidėvėjimo suma kiekvieną mėnesį ateinančius 4 metus. Vadinasi, dėl tokio pirkinio metų pelnas sumažėja ne 48 tūkst. EUR, o tik 12 tūkst.

Ilgalaikio turto nusidėvėjimas yra skaičiuojamas kiekvieną mėnesį visą nusidėvėjimo periodą. Apskaitos programa kas mėnesį perkelia nusidėvėjimą į to mėnesio sąnaudas. Bet realiai įmonės eksploatuoja ilgalaikį turtą ne nuolat.

Jei įmonė patiria daugiau nusidėvėjimo sąnaudų, nei gauna pajamų iš to turto eksploatavimo, ji dirba nuostolingai. Pavyzdžiui, įmonė įsigyja įrenginį, kurį pagal LR PMĮLietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas normas nudėvės per 4 metus. Ji išnuomoją šį daiktą kitai įmonei 8 metams. Finansinės ataskaitos rodys, kad pirmus 4 metus tokia įmonės veikla yra nuostolinga. Bet paskui 4 metus tos pačios ataskaitos rodys, kad įmonės veikla yra ypatingai pelninga, nes nebėra sąnaudų. Tai iškreipia realų vaizdą.

Daugumos ilgalaikio materialiojo turto vienetų nusidėvėjimo sąnaudos yra nereikšmingos lyginant su įmonės pajamomis. Pavyzdžiui, 1 mln. EUR pajamų turinti įmonė įsigijo kompiuterį už 1200€. Ar jis bus nudėvėtas per 3 metus po 400€, ar per 6 metus po 200€, nesukuria reikšmingo skirtumo nei įmonės rezultatuose, nei pelno mokesčio sumoje.

Apskaitoje sąnaudos registruojamos tuo pačiu metu, kaip ir pajamos, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusios su tuo pačiu sandoriu. Sąnaudomis pripažįstama tik ta sunaudoto turto, jo vertės sumažėjimo ar padidėjusių įsipareigojimų dalis, kuri tenka per ataskaitinį laikotarpį uždirbtoms pajamoms.

11-asis VAS nurodo, kad tos sąnaudos, kurios dar neatnešė pajamų, yra registruojamos ne Pelno ir nuostolio ataskaitoje, o Balanse turto klasėje. Vadinasi, sezoniškai arba projektinėje veikloje eksploatuojamo turto nusidėvėjimas Balanse perkelia ilgalaikio turto vertę iš 1-osios ilgalaikio turto klasės į 2-ąją trumpalaikio turto klasę.

Teoriškai galima iš viso sustabdyti ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimą laikant tokį turtą nenaudojamu, perkeliant jį į atsargas ir pan.

Jei įmonės turimas turtas pabrango ir buvo parduotas už didesnę kainą, įmonė gauna pelną ir moka pelno mokestį. Jei įmonės turtas atpigo, įmonės pelnas ir pelno mokestis mažėja.

Pavyzdžiui, įmonė „suvartoja“:

• 10 tūkst. Auditavimo paslaugas. Pelnas sumažėja 10 tūkst.
• Įrenginį, kurį nudėvės per 4 metus. Pelnas sumažėja po 2,5 tūkst. EUR einamaisiais ir 3 po jų sekančiais metais. Iš viso pelnas sumažėja 10 tūkst.
• Sklypą, kurio nenudėvi. Po 4 metų įmonė parduoda sklypą 10 tūkst. EUR pigiau, nei pirko. Pelnas sumažėja 10 tūkst.

Įmonėms, kurioms trūksta apyvartinio kapitalo, sąnaudų pripažinimas daro įtaką įmonės mokumui.

Pavyzdžiui, jei gruodį įmonė yra sukaupusi 10 tūkst. EUR pelno ir už tokią sumą nusiperka auditavimo paslaugų, pelno nelieka ir pelno mokesčio ji nemoka. Tačiau jei už šią sumą ji nusiperka sklypą, pelnas lieka ir pelno mokestį ji turi mokėti. Pirkdamas ilgalaikį turtą, vadovas turi suprasti, kaip yra finansuojamas toks pirkinys ir kokie bus įmonės mokestiniai įsipareigojimai.

Nuo 2026 metų LR PMĮLietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymas 18 str. 13 d. Vadinasi, įsigijus ir pradėjus naudoti tokį turtą, visa jo pirkimo kaina tais pačiais metais sumažins apmokestinamąjį pelną.

Vadinasi, buhalteris turi gerai žinoti, kaip sąnaudose buvo apskaitytas kiekvienas turto vienetas, ir paskui jį sekti dar kelis metus. Trečia, jei įmonės veikla dar nėra pelninga, šios lengvatos pritaikymas stipriai išaugins mokestinius nuostolius.

Apibendrinant, ši lengvata gali būti labai naudinga brangų ilgalaikį turtą perkančioms pelningai veikiančioms įmonėms, kurios neturi pakankamai apyvartinių lėšų.

Filmavimo aikštelių įrengimas kainuoja ir milijonus eurų, bet faneriniai namai ir ekstravagantiškos suknelės netampa prodiuserinės kompanijos ilgalaikiu turtu. Tas pats galioja ir augalams bei gyvūnams.

Pirkimų apskaitos principas, kai visos brangios ne pardavimui skirtos prekės įtraukiamos į ilgalaikio turto sąrašą, kelia problemų pačiai įmonei. Pirmaisiais metais atsiranda papildomas pelno mokestis, nes turto vertė bus nurašinėjama per keletą metų, nors visos pajamos iš to turto naudojimo jau uždirbtos. Pats vertės nurašinėjimas reikalauja papildomo buhalterio darbo ir didina apskaitos kaštus.

Ši situacija tampa išskirtinai nemaloni vadovui. Mokestinio patikrinimo metu vadovas turi parodyti šį turtą VMI inspektoriui. Jei po vienkartinio panaudojimo jis buvo utilizuotas, vadovas turi gintis, kad jo neiiššvaistė, nepasiėmė sau ir t.t.

Kaip paaiškinti inspektoriui, kokiu būdu įmonei pajamas atneša lova, šuns būda ar dantų balinimo kapos? Jei toks turtas buvo panaudotas tik 1 kartą, visi supranta, kad jis neturėjo atsirasti ilgalaikio turto sąraše.

Jei įsigytas turtas yra ilgalaikis, bet įmonė jo neįtraukė į ilgalaikio turto sąrašą, įmonė nepagrįstai perkėlė pelno mokesčio mokėjimą į būsimus laikotarpius ir dėl to gali būti baudžiama. Buhalterio vertinimu, bendra pelno mokesčio suma per keletą metų išliks ta pati. Todėl į ilgalaikio turto sąrašą įtraukdamas net ir tokį turtą, iš kurio įmonė nebegaus ekonominės naudos būsimais laikotarpiais, jis nedaro žalos įmonei. Priešingai, jis apsaugo įmonę nuo galimų baudų, jei VMI vertintų, kad toks turtas iš tiesų yra ilgalaikis.

Ar materialus turtas tampa ilgalaikiu, ar ne, svarbu tik buhalteriams skaičiuojant pelno mokestį. Jei turtas yra bent kiek vertingas, galima jį parduoti įkėlus skelbimą.

Turto nurašymas ir pardavimas

Net ir ilgalaikis turtas turi savo „gyvavimo pabaigą“. Kai turtas tampa nebetinkamas naudoti arba jo nebeapsimoka remontuoti, jis nurašomas arba parduodamas.

Nurašymas reiškia, kad turtas yra pašalinamas iš įmonės apskaitos. Tai gali įvykti dėl:

• Pilno nusidėvėjimo;
• Fizinio sunaikinimo (pvz., gedimo, avarijos);
• Nereikalingumo arba pasenusios technologijos.

Jei turtas vis dar turi rinkos vertę, įmonė gali jį parduoti. Tokiu atveju:

• Pelnas arba nuostolis apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp pardavimo kainos ir likutinės vertės;
• Būtina išrašyti sąskaitą faktūrą;
• Pajamos deklaruojamos ir apmokestinamos.

Patogu, kai turto nurašymo ir pardavimo operacijos fiksuojamos vienoje sistemoje - tai užtikrina kontrolę, teisingus apskaitos įrašus ir leidžia kurti ataskaitas be papildomo darbo.

Investicinis turtas

Investicinis turtas - tai ilgalaikis turtas, kurį įmonė įsigyja ne savo veiklai vykdyti, bet investicijų tikslais. Jo paskirtis - ne gamyba ar paslaugų teikimas, o vertės augimas ar pastovios pajamos (pvz., nuoma).

Tipiniai pavyzdžiai:

• Komercinės paskirties nekilnojamasis turtas;
• Nuomojami butai ar pastatai;
• Žemės sklypai, laikomi perpardavimui;
• Įmonės įsigytos kitos bendrovės akcijos ar dalys (jei jos nelaikomos strateginiu valdymo turtu).

Apskaitos ypatumai:

• Investicinis turtas gali būti vertinamas tikrąja rinkos verte arba įsigijimo savikaina;
• Gali būti perkainojamas reguliariai, priklausomai nuo rinkos situacijos;
• Pajamos iš nuomos ar vertės padidėjimo deklaruojamos atskirai nuo pagrindinės veiklos.

Kodėl svarbu?

Investicinis turtas gali būti alternatyvus būdas įmonei kaupti kapitalą, diversifikuoti rizikas ir užsitikrinti papildomą pinigų srautą. Tačiau reikia atidžiai sekti jo vertę, atsiperkamumą ir mokesčių pasekmes.

DUK

Kuo skiriasi materialusis ir nematerialusis ilgalaikis turtas?

Materialusis turtas - apčiuopiami objektai (pvz., pastatai, įranga), o nematerialusis - nematomi, bet naudą teikiantys turtai (pvz., licencijos, programos).

Kas yra turto perkainojimas ir kada jis reikalingas?

Tai ilgalaikio turto vertės atnaujinimas pagal rinkos realijas.

tags: #olgalaikis #materialusis #turtas