Onos Gutkauskienės sodybos istorija ir kaimo turizmo plėtra Akmenės rajone

Akmenės rajonas, pasižymintis unikaliu gamtos grožiu ir kultūriniu paveldu, turi didelį turizmo potencialą. Siekiant spręsti Akmenės rajono turizmo plėtros klausimus, svarbu atsižvelgti į rajono turizmo ir verslo informacijos centro darbo rezultatus.

Remiantis pateikta turizmo išteklių analize ir rinkos įvertinimu nustatyta, kad didžiausią turizmo potencialą Akmenės rajone turi Ventos upė. Būtent šiame upės vingyje galima teikti platų paslaugų asortimentą ir būti netoli potencialių vartotojų.

Apie Akmenės rajono turizmo plėtrą dalinai bandysime spręsti ir iš Akmenės rajono turizmo ir verslo informacijos centro darbo. Akmenės rajono turizmo ir verslo informacijos centre 2005 m., lyginant su 2004 metų analogiškais rezultatais, 1,57 karto išaugo. Pagrindiniai rajono lankytojai, kaip rodo statistika, yra Lietuvos gyventojai. 2005 m., lyginant su 2004, metais išaugo net 117 proc. (2004 - 91 žmogus, 2005 m. - 198 žmonės). 2005 m. daugiausia užsienio lankytojų buvo iš Rytų ir vidurio Europos valstybių: Latvijos, Lenkijos, Estijos, Čekijos, Rusijos.

Iš Vakarų Europos daugiausia lankytojų buvo iš Vokietijos, Olandijos, Prancūzijos, Belgijos, Austrijos. Iš Šiaurės Europos daugiausia lankytojų buvo iš Suomijos, Švedijos, Danijos, Didžiosios Britanijos. Iš Pietų Europos valstybių - Ispanijos, Italijos, Portugalijos. Šios šalys priskiriamos vienam turistiniam Baltijos šalių regionui. Dauguma užsienio turistų vienos kelionės metu lanko visas tris Baltijos valstybes. Taip pat pagal Šiaulių miesto turizmo informacijos centro pateiktus TIC'o lankomumo duomenimis, daugiausia per Šiaulių apskritį (per Joniškio, Šiaulių ir Kelmės rajonus) vyksta lankytojai ir užsienio turistai iš Latvijos, Estijos, Suomijos, Vokietijos, Rusijos, Lenkijos (taip pat ir Kaliningrado srities), t.y. iš valstybių, per kurias driekiasi Via Hanza kelias Rytų ir Šiaurės Baltijos regione.

Šios tendencijos parodo ir bendrą kitimo tendenciją. Šis su 2004 metais analogiškais rezultatais, 1,57 karto išaugo. Ši tendencija parodo ir bendrą kitimo tendenciją.

Tiesioginiai konkurentai yra kitos kaimo turizmo sodybos įsikūrusios Šiaulių ir Telšių apskrityse. Šiuo metu veikia 29 kaimo turizmo sodybos. Konkurencija vyksta tarp daugelio nedidelių sodybų. Atkaklios konkurencinės kovos nėra. Didžiąja dalimi tai lemia pasyvus šios veiklos vykdymas, aiškios rinkodaros strategijos nebuvimas. Pagrindinės teikiamos paslaugos yra apgyvendinimas, maitinimas, konferencijų ir pobūvių salių nuoma, pirtis, vandens inventoriaus nuoma, žvejyba, uogavimas, grybavimas. Įdomesnių atrakcijų galima patirti tik kai kuriose sodybose, pavyzdžiui, pajodinėti žirgais galima tik R. Gutkauskienės sodyboje, pasivažinėti sniego motociklais - sodyboje "Po ąžuolais", susipažinti su naminiais gyvūnais, juos pašerti, pasiskinti sodybos šeimininks užaugintų vaisių ir gėlių - R. J. Dailidonio kaimo turizmo sodyboje.

Išanalizavus konkurentų teikiamas paslaugas galima teigti, kad dauguma sodybų šeimininkų parduoda pagrindinę paslaugą, t.y. apgyvendinimą. Šiomis paslaugomis, tokiomis kaip aktyvaus poilsio organizavimas, ekskursijos rengimas ir kt. Poilsiautojams turėtų būti siūlomas visas paslaugų paketas, užtikrinantis įdomų poilsį kaimo turizmo sodyboje. Tai padėtų geriau patenkinti poilsiautojų poreikius, o tai savo ruožtu didintų paklausą kaimo turizmo paslaugoms.

Žemiau pateikiami keli pavyzdžiai kaimo turizmo sodybų, veikiančių Šiaulių ir Telšių apskrityse:

• Algirdo Martinkaus kaimo turizmo sodyba - sodyba įkurta Papilės miestelyje. Individualiame name yra įrengti 7 kambariai, 15 vietų.
• Joco kaimo turizmo sodyba - įsikūrusi Šiaulių miesto pakraštyje. Įrengti kambariai su visais patogumais. Paberžynėlyje - pavėsinė ir vietos palapinėms bei autokaravanams statyti, laužavietė, vaikų žaidimo aikštelės. Sodybos teritorija 1,5 ha. Įrengta jauki pokylių ir konferencijų salė, pirtis.
• Šiurkienės kaimo turizmo sodyba Skaudvilės kaime. Nuomojama 50 vietų pokylių salė, taip pat yra atskira salė šokiams. Įrengti kambariai, ateityje planuojama priimti pirmuosius poilsiautojus. Sodyboje yra pirtis, įrengta krepšinio aikštelė, perspektyvoje planuojama įrengti vaikų žaidimo aikštelę.
• R. Gutkauskienės sodyba - apie 10 km nuo Šiaulių miesto. Kaimo turizmo sodybai suteikta 4 gandriukų kategorija. Veikia nuo 1999 metų. Teikiamos tik nakvynės paslaugos. Įrengti kambariai bei įrengta virtuvė savitarnai. Nuomojama salė užsakomiesiems vakarams. Salėje galima rengti konferencijas 20 žmonių. Taip pat yra baseinas, teikiamos jodinėjimo žirgais paslaugos.
• R. Kriaštopaitienės kaimo turizmo sodyba - apie 8 km nuo Joniškio miesto. Naujai pastatyta sodyba, orientuota kaimo turizmui. Neįrengtas privažiavimas prie sodybos. Šalia Platonio upės. Yra tinklinio aikštelė, pirmame aukšte yra 30 vietų salė ir poilsio kambarys. Iš viso 4 kambariai, gali apgyvendinti apie 10 lankytojų. Sodyba dar neįteisinta.
• V. Lušo kaimo turizmo sodyba - sodyba įsikūrusi Kurtuvėnų regioniniame parke, miške šalia ežero, labai gražioje, jaukioje vietoje.
• "Pas tėvukus", Marijonos Striaukienės sodyba - sodyba įkurta 1997 m. Sodyba restauruota 2001 m. Sodybos teritorija 90 a. Etnografinio stiliaus erdvūs svetingi namai Beržoro ežero pakrantėje. Tai ideali vieta poilsiui ar dalykiniams susitikimams.
• Sodyba "Prie Žiedelio ežero" - vienkiemis nuostabiame gamtos kampelyje, tarp keturių gražuolių ežerų, Žemaitijos Nacionaliniame parke. Siūlomas aktyvus ir ramus poilsis šalia miško, kuriame gausu uogų, grybų, riešutų. Čia galima švęsti jubiliejus ir gimtadienius, rengti seminarus ir konferencijas, pobūvius ir vestuves. Sodyboje yra gyvenamasis namas ir du ant Žiedelio ežero kranto stovintys poilsiniai namai. Viso galime apgyvendinti apie 40 žmonių. Nameliuose yra sausa ir garinė pirtys, 2 salės -25 ir 50 vietų su židiniais. Yra du žuvingi tvenkiniai. Čia galima išbandyti norvegišką pirtį (kubile) ir lietuvišką garinę pirtį. Išsiilgusiems gamtos ir ramybės - grybų ir uogų pilnas miškas.
• R. J. Dailidonio kaimo turizmo sodyba - šiuolaikinė sodyba su etnografiniais elementais prie Beržoro ežero. Iki Platelis ežero tik 2 km. Sodyboje yra vienas mūrinis ir du mediniai namai. Kiekviename name įrengti kambariai 6-8 žmonių. Mediniame name - pirmame aukšte virtuvė ir miegamasis 2 asmenims ir vaikeliui. Vasarnamyje - svetainė su židiniu, mini-virtuvėlė, miegamasis 4 asmenims. Namuose yra visi patogumai. Kiekvienas namas turi gražiai apželdintą teritoriją. Po jaukia pavėsine galima išsikepti šašlyką. Sodyboje įrengtos krepšinio bei tinklinio aikštelės, yra vaikų žaidimo aikštelė. Taip pat šeimininkai leidžia pašerti triušiukus, pasiskinti sode braškių, serbentų, obuolių, kiekvieną rytą parsinešti iš darželio šviežių gėlių.
• Elenos ir Albino Klimų sodyba "Ievnalis" ir kt.
• Gražinos Gaižauskienės sodyba - ideali vieta ramybės mėgėjui, šeimoms su vaikais, linksmai kompanijai ilsėtis ar švęsti. Sodyba išdėstyta 12 ha gamtinio-landšaftinio draustinio plote. Yra: atskiras namas su pirtimi ir poilsio kambariais (12 žmonių); nakvynės namelis (8 žmonėms); didelis namas su pobūvių sale, virtuve bei poilsio kambariais. Privažiavimas į poilsiavietę saugomas. Sodyboje daug atrakcionų vaikams, sporto įrengimų. Vasarą organizuojamos vaikų poilsio stovyklos.
• Kiaus sodyba - vienkiemis prie Šiaulių-Palangos plento ir Virvytės upės. Du žuvingi tvenkiniai. Įrengti kambariai. Patogumai: atskiras tualetas, atskira vonia, atskiras šaldytuvas, bendra virtuvė, bendras telefonas, palydovinė TV, muzikos centras, kompiuteris, židinys, uždaras baseinas, pirtis, banketų salė iki 30 žmonių, vieta palapinėms, laužavietė, krepšinio aikštelė, stalo žaidimai, biblioteka, žvejyba, grybavimas, uogavimas.

Iš pateikto kaimo turizmo sodybų sąrašo bei jų apibūdinimo matyti, kad kaimo turizmo sodybų tinklas nėra labai platus. Įdomesnių atrakcijų galima patirti tik kai kuriose sodybose, pavyzdžiui, pajodinėti žirgais galima tik R. Gutkauskienės sodyboje.

Šiuo metu Lietuvoje turizmas kiekvienais metais populiarėja. Populiarėja poilsis kurortuose bei kaimo turizmo sodybose, didėja turizmo paslaugų įvairovė. Įgyvendinant šią alternatyvą upės pakrantėje bus kuriama kuklesnė kaimo turizmo sodyba. Labiau atitinkanti senovines tradicijas. Čia bus teikiamos pagrindinės apgyvendinimo, maitinimo ir kai kurios poilsio paslaugos. Poilsio paslaugos bus labiau orientuotos į kaimiško gyvenimo kasdienybę ir šventes. Turistams bus atskleidžiamos senosios kulinarijos paslaptys su gausybe senovinių receptų, jie bus mokomi elementarių kaimiškų darbų, kaimo amatų. Bus rengiamos įvairios kaimo darbų ir gėrybių šventės. Bus puoselėjamos senosios tradicijos ir papročiai, siūlomos įvairios laisvalaikio organizavimo formos.

Lietuvos regionų žemėlapis

Potencialūs kaimo turizmo klientai ir rinkos segmentai

Kuriama kaimo turizmo sodyba orientuosis į du stambius segmentus - šeimas ir verslo klientus. Taip pat bus siekiama pritraukti savaitgalio poilsiautojus bei specialių interesų žmones.

Pagrindiniai rinkos segmentai:

1. Savaitgalio poilsiautojai. Šis segmentas labai svarbus vietinio turizmo skatinimui ir plėtrai, kadangi jis yra didžiausias ir pelningiausias. Didėjant žmonių užimtumui, gerėjant kelių būklei ir susisiekimo galimybėms, savaitgalio rekreacija tampa vis populiaresnė, poilsiautojų srautai didėja, todėl daugėja ir savaitgalinių išvykų. Savaitgalio poilsiautojų segmentą sudaro jaunesnio ir vidutinio amžiaus asmenys, gaunantys vidutines pajamas. Tokių poilsiautojų poreikiai susiję su infrastruktūra kokybe, atrakcijomis ir gerai organizuotu lankytinų objektų pasiekiamumu. Sodybos siūlo romantiškus savaitgalius, ekskursijas ir kitokius trumpalaikiam poilsiui skirtus paslaugų paketus. Savaitgalio atostogautojai per trumpą laiką nori patirti kuo daugiau aukštos kokybės potyrių.
2. Šeimos. Šeimos yra vienas didžiausių savaitgalinio ir ekoturizmo segmentų. Joms daug dėmesio skirti jų užimtumui, pramogoms vaikams ir aptarnavimo paslaugų kokybei. Šis segmentas yra lengvai pritraukiamas, nes šeimos skiria ypatingą dėmesį ramiam poilsiui. Orientuojantis į šeimas, turizmo paslaugos turi būti diversifikuotos, nes tėvų ir vaikų poreikiai yra skirtingi. Siekiama patenkinti abiejų pusių interesus.
3. Specialių interesų žmonės. Šiai grupei priklauso asmenys, užsiimantys tam tikra veikla, pavyzdžiui, buriavimu, žvejyba, kelionėmis dviračiais ar vandens transporto priemonėmis. Ši veikla dažnai tampa pagrindiniu atostogų tikslu. Pastebima galimybė šį segmentą sudominti vietiniu maistu, produktais, paveldu ir kt.
4. Verslo arba dalykiniai turistai. Paskutiniu metu vis daugiau verslo susitikimų, konferencijų bei seminarų yra organizuojama kaimo sodybose, atokiau nuo miesto šurmulio. Konferencijų turizmas dažnai derinamas su pažintiniu.

Šiuos atskirus rinkos segmentus yra sunku išmatuoti dėl nepakankamai išsamiai pateikiamų regioninių statistinių duomenų. Reikalingi duomenys, kurie padėtų nustatyti potencialius kaimo turizmo klientus bei jų išlaidas poilsio paslaugoms. Kaimo turizmo poilsiautojais dažniausiai būna 20-60 m. amžiaus žmonės.

Šiaulių ir Telšių apskrityse 2008 m. pradžioje iš viso gyveno 523 259 žmonės, iš kurių 15-60 m. amžiaus yra 332 653 gyventojai (222 235 Šiaulių apskrityje, 110 418 Telšių apskrityje). Dažniausiai kaimo turizmo paslaugų pirkėjai yra miesto gyventojai. Statistikos departamento duomenimis mieste gyvena 61,46 % Šiaulių apskrities gyventojų ir 58,98% Telšių apskrities gyventojų. Iš viso Šiaulių apskrityje 20-60 m. amžiaus miesto gyventojų yra 117 577, o Telšių apskrityje - 54 273 žmonės. Kuriamo kaimo turizmo sodybos klientų tikslinę grupę sudaro 172 250 gyventojai.

Statistikos departamento duomenimis vidutinės vartojimo išlaidos poilsiui ir kultūrai vienam namų ūkio nariui per mėnesį Šiaulių apskrityje siekia 25,4 Lt., o Telšių apskrityje - 17,2 Lt. Šio amžiaus kategorijos miesto gyventojų išlaidos poilsiui ir kultūrai per metus sudaro 47 039 417 Lt. Užėmus bent vieną procentą poilsio ir kultūros rinkos būtų gautos virš 470 tūkst. Lt. pajamos per metus.

Toliau nustatysime verslo klientų segmento rinkos dydį. Šiaulių apskrityje veikia 4457 įmonės, Telšių apskrityje 2293 įmonės. Šios didesnes pajamas, t.y. įmonės, kurių pajamos viršija bent 100 000 Lt. Įmonių, kurių pajamos per metus viršija 100 000 Lt., Šiaulių apskrityje yra 2343, Telšių - 1094. Verslo klientų tikslinę rinką sudaro 3437 įmonės. Tikslias pajamas iš šio segmento nustatyti yra sunku, kadangi nežinomas jų poreikis seminarams ar konferencijoms ir darbuotojų motyvavimo politika.

Atskirtiems segmentams bus taikoma diferencijuoto marketingo strategija, t.y. atskiroms tikslinėms rinkoms valdyti bus naudojami skirtingi specialiai šioms rinkoms pritaikyti marketingo kompleksai. Efektyviam klientų poreikių tenkinimui reikalinga integruota marketingo strategija.

Kaimo turizmo sodyboje bus siekiama sukurti paslaugų paketą, kuris atitiktų įvairių klientų poreikius.

Kaimo turizmo sodyba

Finansavimo šaltiniai ir investicijų grąža

Svarbu įvertinti finansavimo šaltinius ir investicijų grąžą, planuojant kaimo turizmo sodybos plėtrą. Štai keletas metodų, kurie gali padėti įvertinti investicijų efektyvumą:

1. Atsipirkimo laikotarpio nustatymas. Atsipirkimo laikotarpis rodo, per kiek laiko pradinės investicijos atsipirks. Tai yra laikas, per kurį kumuliaciniai pinigų srautai padengs pradinius pajams srautus, kol bendra suma tampa teigiama.
2. Dabartinės grynosios vertės nustatymas. Projekto dabartinė grynoji vertė yra visų projekto diskontuotų grynųjų pinigų srautų suma. Tai dabartinė visų pinigų srautų, įskaitant ir pradinę investiciją, vertė. Projektas pasirenkamas, jei grynoji dabartinė vertė yra teigiama, o tai reiškia, kad iš investicijos prognozuojama gauti pinigų srautus didesnius už grynąją investicijos vertę. Dabartinė grynoji vertė parodo projekto absoliutų efektą atsižvelgiant į laiko veiksnį. Didesnę dabartinę vertę turintis projektas yra priimtinesnis.
3. Vidinės pelno normos nustatymas. Vidine projekto pelno norma laikoma diskonto koeficiento reikšmė (r), prie kurios projekto pinigų srautų dabartinė grynoji vertė yra lygi 0. Šis rodiklis nusako investicijos rentabilumą ir parodo maksimalų leistiną santykinį (procentinį) investicijos kainos lygį, kurį viršijus projektas tampa nerentabiliu. Siūloma atsisakyti finansuoti tuos projektus, kurių vidinė pelno norma mažesnė nei vidutinė rinkos palūkanų norma analogiško laikotarpio paskoloms. Priimtinesniu laikomas turintis didesnę vidinę pelno normą projektas. Jeigu dabartinės grynosios vertės nustatymo metodu pasirinktas kitas investicinis projektas, nei vidinės pelno normos nustatymo metodu, tai priimtinesniu laikomas dabartinės grynosios vertės nustatymo metodu parinktas projektas. Projektu nesidomima, jei IRR = i.

Atliekant galimybių tyrimą bus nagrinėjamos 2 alternatyvos. Šiuo visų paslaugų paketu. Čia būtų įrengtas didelis senovinio tipo namas, kur būtų 10 gyvenamųjų kambarių, kuriuose galėtų apsistoti 32 poilsiautojai, taip pat būtų įrengta 80 vietų konferencijų ar pobūvių salė ir kitos reikalingos patalpos. Taip pat būtų pastatytas ūkinis pastatas žirgų auginimui ir inventoriaus saugojimui. Upės pakrantėje būtų įrengtas dešimties vietų kempingas su lauko tualetu, kriauklėmis ir dušu.

tags: #onos #gutkauskienes #sodyba